Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Istorinis Klaipėdos uostamiestis (I)

Algimantas Gražulis, www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva
2013-09-07 13:12:47
0
Istorinis Klaipėdos uostamiestis (I)

Egzistuoja dvi glaudžiai susijusios, tačiau labai skirtingos ne tik fizine prasme pasaulio dalys – kontinentinė ir jūrinė. Pasaulio kultūra taipogi skirstoma į kontinentinę ir jūrinę. Būdingas jūrinės kultūros bruožas, kad ji žymiai atviresnė ir visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Tai ne tik judanti architektūra, jūrose bei vandenynuose plaukiojančios salos su savitomis bendruomeninėmis struktūromis. Jos dinamiškumas pasireiškia dar ir tuo, kad ši kultūra, jos paveldas, tradicijos neretai labai toli įsiskverbia į žemyninę aplinką.

Vikingų, olandų ir anglų epochos (teneįsižeidžia portugalai ir ispanai) yra trys ypatingo jūrinio aktyvumo laikotarpiai, kadaise suteikę pagreitį civilizacijos raidai. Tiesa, derėtų prisiminti, kad didžiuosius geografinius atradimus padarė ir itin daug portugalų jūrininkų.

Būdingiausi ir didžiausios apimties jūrinės kultūros dariniai yra uostamiesčiai. Lietuvoje toks tarptautinės reikšmės istorinis uostamiestis yra Klaipėda.

Uostamiestis, uostas – savo prigimtimi neatsiejama nuo jūros ir/ar vidaus vandenų vieta ar vietovė (uosto akvatorija ir žemė), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Uostamiestis – nedaloma (neatsiejama) uosto(ų) sistemos dalis, specifinės, orientuotos uosto(ų) reikmėms užtikrinti funkcinės, planinės-erdvinės struktūros ir socialinės sanklodos miestas su uostu (uostais ir/ar prieplaukomis). Jo prigimtis ir vyraujanti (pagrindinė) paskirtis – uosto(ų) poreikių tenkinimas bei funkcionavimo užtikrinimas.

Klaipėdos uostas atvirukas (1934-08-01)*
Klaipėdos uostas atvirukas (1934-08-01)*

Prūsijoje nuo seno nuolat buvo bent kelios, tačiau ne mažiau kaip dvi, kraštui labai reikalingos ir itin reikšmingos Baltijos (Rytų) jūros įplaukos su prieplaukomis (Prūsijos jūrų uostai).

Gamtinė aplinka ir jos įtaka uostamiesčių plėtotei

Prūsijos jūrų uostai būdavo įrengiami ir jų miestai statomi ten, kur susiklostydavo palanki gamtinė aplinka, geros, ramios ir pakankami gilios įplaukos, užutėkiai bei įlankos (Karaliaučiaus, Piliavos ir kt.). Klaipėdos uostamiesčio atsiradimą, netgi jo istorinius pavadinimus bei ilgaamžę raidą sąlygojo labai palanki, tačiau nuolat kintanti bei žmonių veiklos keičiama gamtinė aplinka: žema, klampi Kuršių lagūnos pakrantė, daug kur išskydusi salomis, Baltijos (Rytų, Ven(e)dų, Godano, Kodano) jūra su kadaise balto smėlio nerijos atskirtomis Kuršių mariomis bei į jas įtekančios Dangės (Danė, Tange) ir Nemuno (Memel, Chronas) upės. Antai Matas Pretorijus nurodo, – tikėtina, kad Kuršių ir kitų nerijų atsiradimą lėmė šiaurės rytų vėjas, nes jūroje yra daug smėlio kalnų, kurie kai kada iškyla ir tampa salomis (…), „Neriu“ prūsiškai reiškia „būti po vandeniu“; pusė mylios nuo Klaipėdos, ties Smeltės kaimu, marios buvusios tik tokio pločio, kad vyras lengvai galėjo numesti akmenį į kitą krantą, tačiau dabar marių plotis siekia pusę mylios, ir dažnai jos dar pasiglemžia nemažai sausumos (Pretorijus M. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla, II t., III knyga „Prūsijos topografija“, p. 423, 425). Kai įplaukos ar prieplaukos būdavo jūros srovių ar vėjų užnešamos ar žmonių užpilamos smėliu, nuskandinant laivus, uostų vietos keistos. Klaipėdai taip nenutiko dėl išskirtinės gamtinės aplinkos ir nuoseklios žmogaus veiklos, nors tokio pavojaus būta ne kartą. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad lemtingi buvo 1520 m., kai trys Dancigo laivai užpuolė Klaipėdą, sudegino miestą ir, kas ypač skaudu, – užvertė Dangės uostą akmenimis (Klaipėdos fachverkas / sudarytojas Kęstutis Demereckas. – Klaipėda: „Libra Memelensis“, 2005. – P. 6). Dėl gamtinių sąlygų bei žmogaus veiklos nuolat kito ir tebekinta ir viso Klaipėdos sąsiaurio bei jos uostų gylis. Dabar išskiriamas 10 km ilgio ir 0,4–0,6 km pločio Klaipėdos sąsiauris (anksčiau laikytas Nemuno žiotimis), besitęsiasintis nuo Kiaulės nugaros salos iki Baltijos jūros ir turintis 10–14 m gylį.

Klaipėda (Memel) – garsi ir stipri tvirtovė ir miestas prie jos, čia pat į Baltijos jūrą įsilieja Kuršių marios ir Danės (Tange) upė, ir dėl to yra puiki įplauka laivams. Iš pradžių priklausė Kuršui, 1250 metais antrąjį aukštą pastatė Livonijos krašto magistras brolis Eberhardas, o trečiąjį 1380 metais pastatė ir pavertė tikra tvirtove Konradas fon Valenrodas, vėliau tapęs didžiuoju magistru; ją dažnai puldinėjo sembai ir žemaičiai. 1323 metais žemaičiai sudegino Klaipėdos miestą ir tris priešpilius-slėptuves. 1328 metais Livonijos ordino broliai tą pilį perleido Vokiečių ordinui; nuo to laiko ji dar priklauso Prūsijai; po to dažnai stipriai nukentėdavo nuo gaisrų. Antai miestas degė 1379 metais, taip pat 1389 metais ir 1410 metais, visa tai atsitikdavo per žemaičius. 1459 metais žemaičiai sudegino Klaipėdos pilį. 1464 metais ją puolė dancigiečiai, bet veltui; tačiau jie atėmė 11 laivų. 1520 metais dancigiečiai sudegino pusę miesto ir atėmė du laivus. 1679 metais, kai miestą užėmė švedai, sudegė sandėliai, priemiestis, Vitė, ir dar du trečdaliai miesto. Po to miestas buvo sustiprintas (Pretorijus, p. 685, 687). Kita vertus, „Lietuvos architektūros istorijoje“ (LAI) I t. p. 74 nurodoma kiek kita Klaipėdos pilies ir miesto įsteigimo versija, t. y., kad jau steigimo metu (1254) Klaipėdai buvo suteiktos Liubeko savivaldos teisės. Privilegijos akte miestas vadinamas Memelenborgu.

Dangės sandėliai Klaipėdoje, atvirukas
Dangės sandėliai Klaipėdoje, atvirukas

 Dangės sandėlių Klaipėdoje atvirukas

Klaipėda (Memel), Sembos krašto miestas ir pilis pastatyta 1229 metais1. XIII a. vid. Klaipėda jau buvo komtūrijos centras su Memelburgo pilimi įrengta saloje (istoriografijoje nurodoma, kad XIII a. vid. pilis stovėjo kitoje vietoje, t. y., saloje, esančioje į pietvakarius, tolyn į lagūną, nuo iki šiol išlikusių Klaipėdos pilies komplekso liekanų – A. G.2), tuomet buvusioje Baltijos jūros lagūnos (dabar Kuršių marios) ir Dangės upės deltos sandūroje, o 1258 m. – jau miestas (miesto teises gavęs Memel).

Klaipėda – vienintelis nūdienos Lietuvoje tokio pavidalo istorinis miestas-jūrų tvirtovė, buvęs Karališkasis Prūsijos jūrų ir prekybos uostas. Klaipėdos kraštas (apylinkės?) nuo senų laikų yra baltų (kuršių, matyt, čia kalbama apie žymiai mažesnę teritoriją, kuri neapima istorinės Skalvos žemių, t. y. turima omeny tik kuršiškoji Klaipėdos krašto dalis) etninė teritorija. Klaipėda – tai Mažoji Lietuva, išskirtinis Lietuvoje Klaipėdos kraštas (oficialiai 1919-06-28–1939-03-22 ar iki 1945 m. pr.) su savo kultūros ir gyvensenos ypatumais ir ypač sudėtinga istorija.

Klaipėda – istorinis uostamiestis, su judančia, ypač dinamiška, nuolat kintančia architektūros dalimi – laivais; kadaise gausiai pakrantėse pasklidusiais malūnais ir malūnais-lentpjūvėmis su besisukančiais sparnais; didžiuliais uostų sandėliais, tradiciškai įsiskverbusiais į gyvenamųjų valdų kvartalus ir čia dominuojančiais savo siluetais bei apimtimis, su kadaise stovėjusių bažnyčių smailėmis. Miestas vis dar turi jūrinio kultūros paveldo bei tradicijos ypatingo žavesio, būdingo tik Baltijos jūros ir jos prieigų istoriniams uostams. Klaipėda – miestas-jūrų tvirtovė, miestas citadelė, su kadaise stūksojusiomis dar bent trimis jūrinėmis tvirtovėmis bei uostų gynybiniais (muitinės) bokštais, nors ir patyrusi daug netekčių ir praradusi didelę dalį žavesio bei istorinio uostamiesčio patinos, vis dar yra reikšminga ir būdinga Baltijos jūros kultūros paveldo dalis. Klaipėda, kurioje persipynė ir persipina įvairios kultūros, tradicijos ir papročiai, yra patyrusi milžiniškų žmogiškųjų, tautinės, socialinės sanklodos netekčių, tačiau vis dar yra išsaugojusi bent nedidelę dalelę jūrinės auros ir tradicijos.

Klaipėdos ir jos uosto raida

Nuolatiniai mūšiai ir juos sekę gaisrai, begalinis miesto su uostais ir jų infrastruktūra atstatymo, sutvirtinimo ir statybos procesas, intensyvi jūrų prekyba bei žvejyba ir laivų statyba bei didelės apimties prekių (krovinių) gamyba taikos metu. Štai kokie esminiai (būdingi) Klaipėdos raidos bruožai! Anot LAI, 1257 ir 1259–1260 m. lietuvių antpuolių metu besikuriantis miestas buvo sudegintas. Nurodoma, kad vien žemaičiai, kovodami dėl priėjimo prie Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto, vieni arba su sembais 1254–1409 m. keliolika kartų puolė pilį, kelis kartus sudegino miestą, o Klaipėdos mūšio 1323 m. būta vieno didžiausių. Tuomet sudegintas miestas (išskyrus pilį) ir daug laivų, taip pat 3 gretimos pilys. Nuolat puolama ir deginama Klaipėda (dažnai puldavo ne tik žemaičiai su sembais, bet ir dancigiečiai, lenkai), kaip ir dauguma reikšmingiausių Baltijos jūros istorinių uostamiesčių, ilgainiui įgavo sunkiai įveikiamo miesto-tvirtovės pavidalą ir bruožus (išskirtina dabartinė Senamiesčio teritorija) su kadaise stūksojusiomis dar bent trimis jūrinėmis tvirtovėmis ir uostų gynybiniais (muitinės) bokštais. Beveik visa seniausioji Senamiesčio dalis, kartu su naująja pilimi (šioje vietoje tebėra išlikusios Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso liekanos, kurios yra paskelbtos kultūros paminklu) buvo salose tarp dviejų Danės (Dangės) atšakų (išskyrus nedidelę ūkinę dalį su Ordino malūnu, plytine, tvartais šiauriniame Dangės krante). Taip pat ji apima ir pirmosios, medinės miesto pilies vietą, kurios teritorija dabar turėtų būti po vandeniu (kai kurie šaltiniai ją nurodo kadaise buvus saloje) ir jau už Danės (Dangės) senvagės buvusį (dab. D.Vandens gatvė), prie Klaipėdos 1722 m. prijungtą Frydricho miestą.

Senieji itin didelių tūrių fachverkiniai sandėliai buvo ypač būdingi istoriniam Klaipėdos uostamiesčiui. Dabar šis kompleksas – valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatai restauruoti ir pritaikyti nūdienos poreikiams ir net šventėms (2009 m. vasara); nuotrauka iš asmeninio Algimanto Gražulio albumo
Senieji itin didelių tūrių fachverkiniai sandėliai buvo ypač būdingi istoriniam Klaipėdos uostamiesčiui. Dabar šis kompleksas – valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatai restauruoti ir pritaikyti nūdienos poreikiams ir net šventėms (2009 m. vasara); nuotrauka iš asmeninio Algimanto Gražulio albumo

Senieji itin didelių tūrių fachverkiniai sandėliai buvo ypač būdingi istoriniam Klaipėdos uostamiesčiui. Dabar šis kompleksas – valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatai restauruoti ir pritaikyti nūdienos poreikiams ir net šventėms (2009 m. vasara); nuotrauka iš asmeninio Algimanto Gražulio albumo

Istorinį Klaipėdos uostamiestį bei jo infrastruktūrą įvairiais istoriniais tarpsniais sudarė, o iš dalies ir dabar sudaro Klaipėdos senamiestis (ankstyvajame miesto raidos etape seniausioji jo dalis irgi buvo saloje tarp dviejų Dangės atšakų). Tai kadaise įtvirtinto uostamiesčio, t. y., miesto-tvirtovės kompleksas (įskaitant pilį), apimantis ir pirmosios miesto pilies vietą bei prie Klaipėdos 1722 m. prijungtą Frydricho miestą, buvusį už Dangės senvagės (dabar D. Vandens gatvė) bei istorinė miesto dalis (su šiaurinėje jos pusėje, prie jūros buvusia tvirtove), esanti į šiaurę nuo Dangės upės, su jūrų uostais ir uostų sen. kvartalais, taip pat Smiltynė, Smeltė ir kt.

(Bus daugiau)

* Atvirukai iš Klaipėda senuose atvirukuose / Kęstutis Demereckas. – Klaipėda: Libra memelensis, 2007. – 256 p.
1 Straipsnyje data ir kraštas (žemė) nurodoma pagal Matą Pretorijų, tačiau kartu paaiškinama, kad Ordino laikais administracinė Sembos teritorija buvo pakeista.
2 Vladas Žulkus nurodo pirmąją Ordino pilį buvus kitoje vietoje prie marių, o pirmasis branduolys – dabartinės pilies teritorija. Be to, jis atsisako ankstesnės nuomonės, kad dabartinė Dangės atšaka tokia buvusi jau XIII a.; ji iškasta kiek vėliau. – A. G.

„Mokslo Lietuva“, 2013.06.20, Nr. 13 (501)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Turgaus naktis“ suvienijo Klaipėdos menininkus
  2. Klaipėdos centriniame pašte – paroda „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu“
  3. Klaipėdos miesto istorinė dalis jau turi specialųjį planą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Kruizinių laivų terminalas

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Klaipėda

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.

UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

2025 06 24
Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Asfaltuota gatvė

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas kvies į Atviro uosto dieną

2025 06 16
Dviračių takas

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Krepšinio sirgalis | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Aplodismentai komentatoriui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai