I. Kalninis: Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota (71)

Imantas Kalninis

Imantas Kalninis

Tai reiškia tik viena. Tai, kad žodis „demokratija“ šiuolaikiniame pasaulyje yra dekoratyvi sąvoka, kuri iš tiesų slepia visai kitus valdymo principus. Kalbame apie demokratijas, bet tikrumoje tai yra tironijos, bemaž totalitarinės sistemos, kurios save pridengia žodžiu „demokratija“. Demokratijos vardan pasaulyje sugriaunamos valstybės, miestai, fiziškai sunaikinami tūkstančiai žmonių… Taigi – realiai veikia visai kiti principai. Realiai veikiantys personažai nėra demokratiški personažai.

Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota.

Atidavėme tai, ką turėjome. Savo resursus. Nuosavybę už užstatą. Žmonės, negalėdami šio užstato išpirkti, išvyko. Tai ne kas kita, kaip kolonizacija. Bet metodas, politika, kaip tai padaryta, man didžiąja dalimi primena primityvias schemas su stiklo karoliukų dovanojimu Polinezijos salų čiabuviams. Tai buvo valstybės sunaikinimo politika.

Taip dienraštyje „Neatkarīgā Rīta Avīze“ spausdintame interviu sako Latvijos kompozitorius ir rašytojas Imantas Kalninis (Imants Kalniņš). Jis visą sovietmetį ir persitvarkymo laikais buvo ryški šviesuomenės figūra, aktyvaus pasipriešinimo prieš sistemą simbolis. Jo sukurtos roko dainos visada buvo persmelktos patriotizmu, ironija ar net sarkazmu, kurį latviai puikiai suprato ir kiekvieną tekstą mokėjo ir tebemoka atmintinai. Imantas viską darė taip, kad latviškumas išliktų esmine jo veiklos ašimi – ir kurdamas, ir eidamas į politiką, ir kalbėdamas apie gyvenimą. Perspausdiname kompozitoriaus atvirą laišką tautiečiams, kuris buvo parašytas ir paskelbtas dienraštyje „Neatkarīgā Rīta Avīze“ šių metų sausio mėnesį, reaguojant į ketinimus įvesti eurą.

Šį laišką adresuoju pirmiausia visiems latviams. Mano asmeninis ir tuo labiau visuomeninis gyvenimas praėjo visiems matant, savo požiūrio apie tai, kas vyksta aplink, aš niekada ypatingai nesistengiau slėpti, gal tik tuomet, kai man atrodė, kad kažkokie mano veiksmai galėtų ką nors skaudinti ar užgauti.

Aš mėginu suprasti, kurią akimirką ir kas buvo tie, kurie mūsų kelio ženklus pakreipė taip, kad mes sunkiai begalėjome įžiūrėti, kur mes esame ir kur mums reikia eiti. Kryžkelėse, kuriose sėdėjo mažas vaikelis, jų tikrai nebėra. Sprendžiant pagal ryžtingą ir veržlų judėjimą, tai greičiausiai yra greitkelis. Į kur veda šis greitkelis?

Valstybė be ateities – ar tai yra tai, ką esame iškovoję susikibdami rankomis Baltijos kelyje ir statydami barikadas Rygos gatvėse? Nes tai, į kur mus dabar kaip avių bandą gena, yra tik nedidelis aptvaras federacinės Europos pakraštyje. O mes juk norėjome būti pasaulyje lygūs tarp lygių – patys tvarkyti savo nacionalinį ūkį, patys kurti savo santykius su kitomis valstybėmis ir patys nustatyti savo kryptis visuose mūsų žmonių ir visuomeninio gyvenimo aspektuose.

Nes kalba ne apie eurą. Kalba yra apie tai, ar mes norime ištirpti federacinėje Europoje, kuri mūsų tautos ateičiai yra pražūtinga, ar mes norime sukurti tokią savo valstybę, apie kokią svajojome, prasidėjus Trečiajam Atgimimui. Prisijungimas prie euro zonos mums tik tai duos, kad bus labai apsunkintas mūsų ištrūkimas iš šio pražūtingojo glėbio. Latvių tauta nebalsavo už prisijungimą prie federacinės Europos, todėl šį kartą referendumas yra būtinas. Tik klausimas turi būti ne apie prisijungimą prie euro zonos, bet apie neprisijungimą prie utopinio projekto, kuris vadinasi federacinė Europos valstybė.

Šiandieną Europos Sąjunga jau nėra ta organizacija, už stojimą į kurią Latvijos piliečiai nubalsavo 2003 metų rugsėjo 20 dieną – 2009 metų gruodžio 1 dieną įsigaliojo Lisabonos sutartis. Žinoma, bėgant laikui, keičiantis sąlygoms, bet kuri sistema priversta keistis. Tačiau, jei šiuos poreikius diktuoja interesai tų, kurie atitinkamu momentu kontroliuoja finansinius resursus, tada aktualiu tampa klausimas – ar Europos Sąjunga yra sumanyta tam, kad užtikrintų tokio tipo interesus? Aš atidaviau savo balsą už Latvijos prisijungimą prie Europos Sąjungos, ir buvau įsitikinęs, kad Latvija įgis realų suverenitetą ir drauge galimybę savarankiškai kurti savo ateitį.

Kaip mes šios pelkės pakraštyje atsidūrėme, mes žinom. Mes tik nežinojome, kad tai yra pelkė. Iš tolo tai atrodė kaip gerai prižiūrėta pievelė, kaip žemė, „citrinos kur žydi“. Ir tada mes puolėm pirmyn – viena sutartis – viena konstitucija, po akimirkos antra sutartis – antra konstitucija, vieni mechanizmai, paskui kiti, vieni instrumentai, vėl kiti, ir, jei dabar apsidairysime, tai pievelę sunku įžiūrėti, bet štai ruda pliurza čia pat palei veidus taškosi. Ar iš to ištrūkti dar įmanoma? Kad nenuskęstume visai, turime būti kaip tie du, kurie išmatose iki kaklo stovėdami, sako vienas kitam – nejudėk, nekelk bangų!

Pasirodo, kad mes nė kiek nebuvome pajėgūs tvarkyti savo ekonomiką. Pinigų politika, svarbiausias nacionalinio ūkio valdymo ir kontrolės instrumentas, pasirodo, visai nė nebuvo vykdoma Latvijoje. Tai ką gi, po galais, visus šiuos metus veikė mūsų geriausi (ir apmokėjimo prasme, žinoma) finansų ir ekonomikos specialistai? Svetimų instrukcijų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą? Tai nėra ko stebėtis, kad turėjome ir Baltijos Banką, ir Parex, ir Krajbanką.

Gali būti, kad mūsų atgimusiai valstybei trūko sumanių žmonių, ir dar tokių, kuriems valstybės ir tautos likimas būtų širdies klausimas. Gali būti, kad iki šiol toks buvo tik vienas – Karlis Ulmanis. Patriotizmo – to tikrai negalima mums prikišti. Šio gėrio turime pakankamai, kartais tiek daug, kad rūku apsitraukia akys ir mažai ką aiškiai matome.

Jei trūksta sumanumo – kuo tai pakeisti? Instrukcijomis, tuo, kas iš kažkur pasufleruojama. Nereikia vargint galvos, o ir atsakomybės našta prie žemės nespaudžia.

O tie sufleriai – su jais vis dėlto irgi ne visiškai aišku. Ar jie, kitiems patarinėdami, nematė, kas vyksta jų pačių namuose? Dabar jie už durų sveria savo prekę, o mūsų lyderiai šiapus durų laukia, kada pasvertą išneš ir paduos. Tie svėrėjai iš anapus pranešinėja, kad toji prekė yra gera ir sunki, net sunkesnė už svarstį. Bet ta jų lėkštė su visa finansų ir euro politika yra lengvesnė už lengvą, nes kitoje lėkštėje padėta tai, kas niekuo neatsveriama – mūsų tautos ir mūsų žmonių likimas.

Jūs kalbat apie saugumą, kišdami mūsų tautą į tokį nesaugumą, kokio mes dar nebuvome regėję. Taip, TSRS laikais mūsų tautos kūnas buvo be gailesčio draskomas ir žudomas. Bet tautos dvasia išsiskleidė neregėtu ryškumu – tokio kultūros ir meno suklestėjimo, kaip praėjusio šimtmečio šešiasdešimtaisiais-devyniasdešimtaisiais metais, Latvija niekada nebuvo išgyvenusi. Jūs ironizuojate apie nostalgiją tiems laikams. Tačiau yra akli tie, kurie nemato, kad garsioji geležinė uždanga didžiąja dalimi apsaugojo mūsų sąmonę nuo tos kloakos, kuri dabar iš vakarų dosniai garma ant mūsų ir cunamišku abejingumu griauna visus tuos apsauginius barjerus, kuriuos mūsų tauta statė tūkstančius metų, kad apsaugotų savo žmones ir išsaugotų save.

Mano Latvija ir mano tauta sukurta geresniam – pilnavertei, gražiai ateičiai be grėsmių. Puolančios Vakarų „vertybės“ tokios ateities negarantuoja. Gali būti, kad Rytų Europos tautos, iš vienų pančių išsilaisvinusios, praleido galimybę eiti savo identiteto išsaugojimo ir vystymosi keliu. Bet galbūt dar nėra per vėlu. Ir, jeigu taip, mes turime skvarbiau pažvelgti į save ir į tuos, kuriuos vadiname savo draugais ir sąjungininkais.

Ką mes buvome pametę Irake ir ką mes dabar norime surasti Afganistane? Ar negana tų apkvailintų latvių, kurie savo laiku, sėdami mirtį, klajojo Rusijos platybėse? Ar dar ilgai Rygos rotušės aikštėj nenugriautas ir išdidžiai iškilęs stovės tas mūsų gėdos paminklas? O gal kas nors jau rengiasi greta jo pastatyti kitus gėdos ženklus?

Latvija buvo brutaliai apkvailinta ir apšvarinta. Ir mūsų ligšiolinių lyderių protingumas pasiekė tik tai, kad pamatytų tai, kas jiems naudinga, ir pasistengtų kažką iš to gauti sau. Toji vertybių sistema, kurią propaguoja Vakarų civilizacija, yra visiškai bankrutavusi, bet mes ten brukamės bet kokia kaina ir patarėjais imame tuos, kurie sąmonės degeneraciją vadina progresu, o tūkstantmetės žmonijos orientacijos suardymą – „vakarietiškomis vertybėmis“.

Kiekvienas, kuris stengiasi išsaugoti savo tautą ir savo valstybę, yra mūsų draugas ir sąjungininkas. Mūsų pasaulyje vertybės yra tos, kurios įrašomos į Žmonijos Raudonosios Knygos pirmąjį puslapį. Tautų biografijos skiriasi – įvairios yra priežastys, dėl kurių jos patenka prie išnykimo slenksčio. Vienos ten patenka dėl nenumalšinamo savo godumo, kitos todėl, kad tą godumą iššaukia. Tačiau tie, kuriems šiandieną šios grėsmės iš tiesų gresia, turi tapti sąjungininkais.

Šiandieną visiems, kas nori save ir savo tautą išsaugoti ir apsaugoti, reikia būti vienuose apkasuose. Šiandieną mes neturime teisės tapti ginklais senos raganos Politikos šimtus metų nemazgotose letenose.

Man nepriimtina ir bauginama yra tai, kas šiandieną vyksta Latvijoje. Aš ieškau pasaulyje tų, kurie stengiasi tam pasipriešinti, ir matau, kaip mūsų kaimyninės valstybės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka stengiasi savo tautą ir valstybę apsaugoti nuo bankrutuojančios Vakarų „demokratijos“ šakalų inkštimo. Kaip mūsų kaimyninės valstybės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neleidžia savo valstybės paversti užvažiuojamuoju kiemu, karčiama ar lošimo namais, į kuriuos kiekvienas gali ateiti su savo dainynu ir kiekvienas, kam netingu, gali demonstruotis ir, galbūt, jei pasiseks, susižerti ką į savo kišenę. Aš svajoju apie tai, kad galbūt vieną dieną ir Latvijoje bus tokie valstybės vyrai, kurie visko nematuos vien tik pagal savo supratimo ar savo naudos kurpalį.

Bet galų galiausiai – bet koks suverenumo suvaržymas yra užginčijamas Konstituciniame teisme.

Parengė Erika Drungytė, šaltinis: www.nra.lv

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

71 komentaras

  1. medus:

    gilus, liūdnas išssisakymas. pasakyti labai svarbūs žodžiai: “Kiekvienas, kuris stengiasi išsaugoti savo tautą ir savo valstybę, yra mūsų draugas ir sąjungininkas”. tai turėtų kalbėti ir mums, lietuviams. būtina ieškoti ryšių ir atramos vienas kitame, savo bendraminčiuose – tuose, kurių pagrindiniai siekiai ir esminės vertybės sutampa. o skirtumų tarp žmonių visada rasime..bet ar reikia jų ieškoti? linkiu mums visiems daugiau vienybės, supratimo ir pagarbos vienas kitam – tik tada vėl tapsime tauta, verta savo žemės ir vardo .

  2. cheche:

    Šiaip tai Latvija tautinės kultūros atžvilgiu yra daug labiau pažengusi, negu Lietuvos populistiniai tautiniai verkšlentojai. Pvz. Latvijos folkloro kolektyvai labai aukšto meninio lygio, Auli reprezentuoja Latvių muziką visame pasaulyje, o mėgėjai laimi Eurovizijos konkursuose pirmas vietas. Tuo tarpu Lietuvoje ne tik kad nėra jokio supratimo apie meną, bet ir nėra terpės ir sąlygų menui skleistis. Elementarus pavyzdys folkloro ansambliai, Latvijoje yra folkloro klubai, radijas, gausybė festivalių, ir juose NETGI padorūs honorarai. Lietuvoje tik populizmas, kad politikai užchaltūrintų.

  3. sn:

    „Perpublikuojame kompozitoriaus atvirą laišką tautiečiams“
    Na va, kaip mes puoselėjame gimtąją kalbą: „perpublikuojame“… Trūksta žodžių. Ar nepakako parašyti „perspausdiname“?

  4. A.L.:

    Įvyko mainai: mes vakarams specialistus, jiems vergauti, o vakarai mums-homoseksualistus, mums vadovauti.
    O dėl Euro: ir taip, ir ne. Europa skęsta vis gyliau ir tam, kad suvaldyti finansinį chaosą, būtinas stiprus centrinis bankas, vieninga fiskalinė politika. Euras-rezervinė valiuta, maždaug 25 proc. pasaulio valiutų rinkos, o tai reiškia,
    kad ne tik JAV(USD pagridinė rezervinė valiuta, o JAV -pagrindinis pasaulio parazitas), bet ir Europa su Euru gali parazituoti likusį pasaulį: gaminti makulatūrą, o už ją gauti realios ekonomikos vaisius. Už tokią galimybę suteiktą
    savo vasalui ES, metropolija-JAV reikalauja dalyvauti kolonijiniuose karuose, diplomatinio palaikymo. Gauti “iš
    oro” pagamintų Eurų didelė nauda ir tai puikiai supranta mus valdantys vagys, paskandinę Lietuvą skolose, kaip šilkuose, ir pavogę bendranacionalinę nuosavybę: fabrikus, viešbučius, bankus, prisikilnoję žemių ir miškų.

  5. A.L.:

    Latvijos ekonomikos padėtis nepalyginamai geresnė negu Lietuvos, todėl jie gal ir pajėgtų išeiti iš ES pelkės. Pasiėmę pigias paskolas iš TVF(2-3proc.), Latvija jas beveik atidavė, tuo tarpu Lietuvos konservatoriai su liberalais elgėsi, kaip bjauriausi Lietuvos priešai, ir kreditus ėmė už tokius procentus(8-9 proc.), kad tų kreditų realiai grąžinti neįmanoma. Latvija turi dar kelis pranašumus: labai likvidumo(iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos) pripompuotą bankų sektorių ir kelis gyliavandenius uostus. Neturi Latviai ir tokio bjauraus fašistuojančio kaimyno,
    kaip Lenkija, o svarbiausia turi gerus vadovus, o ne kišenvogius, kaip mes.

    • Nepolitikas:

      Taip nieko ir nesupratai. Ne pinigais matuojama, na ne bent esi ES reklameris. Esmė : 1. Nėra ką daryti toje baloje(„išmatose iki kaklo stovėdami, sako vienas kitam – nejudėk, nekelk bangų“) 2. Pats buvimas yra neteisėtas: „Šiandieną Europos Sąjunga jau nėra ta organizacija, už stojimą į kurią(…) – 2009 metų gruodžio 1 dieną įsigaliojo Lisabonos sutartis.(…) – viena sutartis – viena konstitucija, po akimirkos antra sutartis – antra konstitucija, vieni mechanizmai, paskui kiti, vieni instrumentai, vėl kiti“ ir be jokiu referendumu! O pinigus galime gražinti iš tu kurie skolinosi, bei ir vėliau. Kaip : „Įstatymo projekte siūloma, pradedant 2014 metais, per 3 metus grąžinti Valstybinių socialinio draudimo senatvės, išankstinių senatvės, netekto darbingumo pensijų bei pensijų asmenims, dirbusiems ir turėjusiems draudžiamųjų pajamų, neišmokėtų pensijų dydį, kuris pagal 2009 m. gruodžio 9 d. priimtą Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažintas.“ Tai yra po (n+n+ …) metu.

      • A.L.:

        Žinoma, gerbiamasis, meilė Tėvynei “ne pinigais matuojama”, o jų kiekiu, deja, daugumai. Juk ir “toje baloje” sėdime, nes mums ES pinigų pažadėjo, ir į referendumą tautiečiai susirinko, kad tualetinio popierio, alaus ir skalbimo miltelių gauti, o jeigu kas pinigų duotų… Kad Lietuviai linkę parsiduoti-iš seno žinoma. Net dabartiniame seime,
        ministerijose pilna parsidavėlių; tada jie rusams buvo parsidavę, dabar Briuseliui, užimtų
        pvz.Vilnių lenkai, jie nedelsiant lenkams parsiduotų, juk net neužėmus, iš anksto jau ima
        parsidavinėti, kaip vienas įmitęs istorikas.

        • Nepolitikas:

          „Žinoma, gerbiamasis, (…)dabartiniame seime, ministerijose pilna parsidavėlių; tada jie rusams buvo parsidavę, dabar Briuseliui,(…)“. Tvirtinti, kad „rusams buvo parsidavę“ tai nelabai korektiškai – tais laikais nebuvo „konstitucinio karo“, t.y. viena konstitucija neprieštaravo kitai. Antra – Tauta aktyviai dalyvavo rinkimuose, bei valdyme. Pinigus maišais ne veždavo. Taigi palyginimas ne koks.

          • Pikc:

            Įvertinau humorą apie konstituciją ir tautos dalyvavimą valdyme 😀

            • Nepolitikas:

              „Tačiau yra akli tie, kurie nemato, kad garsioji geležinė uždanga didžiąja dalimi apsaugojo mūsų sąmonę nuo tos kloakos, kuri dabar iš vakarų dosniai garma ant mūsų ir cunamišku abejingumu griauna visus tuos apsauginius barjerus, kuriuos mūsų tauta statė tūkstančius metų, kad apsaugotų savo žmones ir išsaugotų save.“ – I. Kalninis, tokiems, kaip tu – „vertintojams“.

              • A.L.:

                Mūsų tauta niekaip neišsigydo vergo, baudžiauninko komleksų, turi linkevičiaus sindromą- nevaldomą norą kiekvienam užsienio pašlemėkui laižyti užpakalį ir atsiprašinėti. Todėl ir brudas iš vakarų prie mūsų taip limpa ir imuniteto brudui neturime.
                Tarybiniais laikais niekas nevertė stoti į partiją, kaip ir dabar niekas neverčia rašyti skundus Briuseliui ir
                voliotis kaip kiaulėms tame purve. Tiesiog parsidavėliška ir kiauliška prigimtis tai lemia.

                • Kemblys:

                  A.L.:
                  ,,Kad Lietuviai linkę parsiduoti-iš seno žinoma.”
                  ,,Mūsų tauta niekaip neišsigydo vergo, baudžiauninko komleksų, turi linkevičiaus sindromą- nevaldomą norą kiekvienam užsienio pašlemėkui laižyti užpakalį ir atsiprašinėti.”
                  ,,Įvyko mainai: mes vakarams specialistus, jiems vergauti, o vakarai mums-homoseksualistus, mums vadovauti.”

                  A.L., kokiu tikslu rašai?

                  • Pikc:

                    Geras klausimas – kiek suprantu, retorinis? 🙂

                    • Kemblys:

                      Retorika žodžio reikšmė:
                      retòrika [gr. rhētorikē]:
                      1. iškalba, kalbėjimo menas ir iškalbos teorija; 2*. pakiliõs intonacijos, bet tuščia gražbylystė.

                      retorinis – iškalbingas?

                    • medus to Pikc:

                      čia reikia suprasti ne kurią publiką: aš jau “įsikirtau”, kad čia nuolat vyksta “grožio konkursas” – kuris lietuviškesnis, tautiškesnis, daugiau žodžių moka, kitus pamokina ir pan:)) tai galite likti nesuprastas:) o jei rimtai, tuštybė, kai reikia veikti. bet gal ir to reikia?

                    • Pikc:

                      Gerb. Kembly, o kodėl ne visas reikšmes pasižiūrėjote? Gi dar yra: 3. sakomas dėl efekto, dėl didesnio raiškumo, pvz., retorinis klausimas …
                      O t.p. Retorinis klausimas – klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo, o tik išreiškiantis emocingą teigimą ar neigimą (http://ualgiman.dtiltas.lt/retorinis_klausimas_ir_retorinis_susukimas.html)

                    • Kemblys:

                      ‘Pikc’, kartoju:
                      retorinis – iškalbingas?

                      Ten gale klaustukas. Tu rašai svetimžodį, aš klausiu ar teisingai supratau.

                      Kokiu tikslu rašei svetimžodį, jei galima išreikšti mintį lietuviškai, norėjai pasirodyti prieš mane, kad moki daug kalbų? Ar norėjai likti iki galo nesuprastas (svetimžodžiai daugiaprasmiai), kad pasirodyti prieš mane protingesniu?

                    • tikras lietuvis:

                      Medui.
                      Tas Kemblys, pastebėk, visiškai niekada nieko neraukia apie esmę, todėl bando apsimesti kalbininku. 🙂
                      Tik, kad nieko neišeina – bukas ans kaip traktorius.

                • LosAngeles:

                  Tiesiog parsidavėliška ir kiauliška prigimtis tai lemia…

                  Tai nedarykite taip. Samoningai suprantant tai- visada galima pasitaisyti.

                • Nepolitikas:

                  „Tiesiog parsidavėliška ir kiauliška prigimtis tai lemia.“ Ar „prigimtis“? Jog gyvenimas formuoja sąmonę. O ne atvirkščiai. Siūlau paskaityti „Protinio bukumo pagrindai“. Tada viskas pasidaro aišku, ir nereikia kaltinti kitų. Klausimas tik vienas- kaip išbristi? Manau tik vienas kelis – naikinti skurdą(keisti mokesčius).

              • Pikc:

                Eurosajūze pilna š…, ir tą neigti būtų kvaila, bet kritikuojant reiktų vengti dviejų ydingų krypčių: saviniekos (“čia viskas dėl to, kad mes patys esam šiokie tokie ir anokie”) ir kito kraštutinumo – “prie ruso buvo gerai”. Taip, geležinė uždanga apsaugojo nuo vakarietiško š…, bet užtat leido nekliudomai pilnu tempu pilti rytietišką (bolševikinį). Koks skirtumas? Prisiminkim, kur mus nuvedė toks šokinėjimas į kraštutinumus po sovietų sajūzo griuvimo – tada gi viskas rytuose patapo blogai, o vakaruose – gerai. Va, ir įmaknojom į tą “gėrį”. Nekritiškas vertinimas – blogas patarėjas – kitaip gresia įmaknoti atgal į tą š… iš kurio jau išlipom.

  6. Valdas:

    Ateities Lietuva – laisva Lietuva. Savarankiškai besikurianti tobula laimingų žmonių bendruomenė.
    Tai tinka ir Latvijai. Galim veikti kartu, puikiai sutariant.

  7. sn:

    Imants Kalnin,š atvirai deklaruoja meilę A. Lukašenkai ir V. Putinui:

    „Man nepriimtina ir bauginama yra tai, kas šiandieną vyksta Latvijoje. Aš ieškau pasaulyje tų, kurie stengiasi tam pasipriešinti, ir matau, kaip mūsų kaimyninės valstybės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka stengiasi savo tautą ir valstybę apsaugoti nuo bankrutuojančios Vakarų „demokratijos“ šakalų inkštimo. Kaip mūsų kaimyninės valstybės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neleidžia savo valstybės paversti užvažiuojamuoju kiemu, karčiama ar lošimo namais, į kuriuos kiekvienas gali ateiti su savo dainynu ir kiekvienas, kam netingu, gali demonstruotis ir, galbūt, jei pasiseks, susižerti ką į savo kišenę. Aš svajoju apie tai, kad galbūt vieną dieną ir Latvijoje bus tokie valstybės vyrai, kurie visko nematuos vien tik pagal savo supratimo ar savo naudos kurpalį.

    • Pikc:

      Nežinau, ar tai galima pavadinti meile – jau ko ko, bet šito jausmo latviai Rusijai tikrai nepuoselėja. Iš kitos pusės, galima vertinti atskirus veiksmus – pvz. man asmeniškai nei batka, nei juo labiau putkinas jokių šiltų jausmų nekelia, bet sprendimą uždrausti iškrypėlių propagandą ir svetimšaliams įsivaikinti rusų vaikus vertinčiau netgi labai teigiamai.

    • A.L.:

      V.Putinas vakaruose demonizuojamas todėl, kad nevykdo JAV direktyvų. Tai tokie keisti supūvusios
      vakarų balos standartai: Kataro emyras ir Saudo arabijos princas Saūdas -kur veikia viduramžių įstatymai-
      vakarams demokratai. O kaip kitaip, juk mirties bausmė už tai, kad perėjai į kitą religiją, ginkluoji teroristus, pagal vakarų balos standartus-aukščiausios prabos demokratija! Šnipinėti visą pasaulį, kiekvieną žmogų, irgi demokratija, tame pasaulyje, kur Nobelio taikos premija duodama-avansu, kaip Obamai, ir už būsimus karus.

  8. Valdas:

    Citata.

    “Mes neskirstome žmonių į gerus ar blogus, kairiuosius ar dešiniuosius,
    partinius ar nepartinius.
    Mes skirstome žmones į tuos, kurie nori parduoti Tėvynę,
    ir tuos kurie nori ją išsaugoti.
    Lietuvos Žemė gali priklausyti tik Lietuvai ir Lietuvos Piliečiams.
    Lietuvos teritoriją pardavinėti užsieniečiams – visų amžių nusikaltimas.
    Mūsų Žemė nėra prekė eksportui!
    Mus išprievartavo, ir dar nori, kad mes liudytume,
    jog viskas vyko abipusiu laisvu sutarimu?
    Žemė – tai Lietuvos Valstybės Teritorija, mūsų Tėviškė ir
    pagrindinė dar išlikusi gamybos priemonė.
    Šalin rankas nuo Lietuvos!
    Telkiame visus žmones Lietuvos Teritorijos išsaugojimui.
    Kviečiame registruotis į tautos gretas.
    http://www.referendumailietuvos.info/
    pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt
    tel.8698 02118
    romaskaulinis@gmail.com
    tel.868527278
    Tik išsaugoję savo Territoriją, gakėsime atkurti iš dalies prarastą suverenitetą.”
    Romas Kaulinis

    • Valdas:

      ***************************************************************************************************************
      ***************************************************************************************************************
      ***************************************************************************************************************

      Lietuvos žemės referendumo savanorių grupė didėja, bet nėra pakankamai didelė pradėti parašų rinkimą. Labai trūksta žmonių, kurie galėtų padėti organizuotis ir platinti žinią.
      Reikalinga suburti bent 3000 žmonių savanorių grupę daugiau nei 300000 parašų surinkimui.

      ***************************************************************************************************************
      ***************************************************************************************************************
      ***************************************************************************************************************

    • Amelija:

      Lrytas.lt rašo:

      “Vyriausybė nutarė ignoruoti Seimo daugumos siūlymą Lietuvai pradėti derybas su Europos Komisija, kad būtų pratęstas draudimas užsienio šalių piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

      Premjeras Algirdas Butkevičius pakeitė nuomonę ir ketvirtadienį Seimo nariams pareiškė, kad derybos su Briuseliu nebus pradėtos. Šio elgesio priežasčių premjeras nedetalizavo.

      “Vyriausybė nieko nepadarė ir nesiruošia pradėti atnaujinančių derybų”, – sakė Vyriausybės vadovas, Seime paklaustas, ar Vyriausybė vykdys Seimo valią.

      Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant Seimo valdančiųjų partijų atstovų ir konservatorių balsais prieš kelias savaites Vyriausybei pateikto nutarimo pradėti tokias derybas.

      Apie tai, kad draudimas įsigyti žemę užsieniečiams turi būti pratęstas, viešai kalbėjo ir premjeras A. Butkevičius.

      „Kai Seimas svarstė siūlymą pratęsti draudimą pirkti žemę, mes aiškiai pasakėme, kad parlamentarai politikuoja tuščiai, nes Vyriausybė nieko nedarys. Vis dėl to buvo pradėta diskusija, dalinti pažadai žmonėms. Dabar matome, kad premjero nuomonė vėl pasikeitė“, – stebėjosi Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.

      “A.Butkevičius šiandien trenkė antausį savo vadovaujamai Seimo valdančiajai daugumai”, – įsitikinęs liberalas.

      Draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galios iki kitų metų gegužės.

      Idėjos, pradėti naujas derybas, skeptikai jau seniai kalbėjo, kad politikai tik be reikalo klaidina žmones. Draudimas pirkti žemę užsieniečiams kartą jau buvo pratestas, o norint jį tęsti dar kartą reikėtų keisti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungos sutartį. Sutarties keitimui turėtų pritarti visos 28 ES šalys.

      Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius portalui lrytas.lt teigė, kad komitetas galbūt kviesis į savo posėdį premjerą, kad jis paaiškintų, kodėl Vyriausybė nevykdo Seimo prašymo.”

  9. Nepolitikas:

    Taip pasielgė ir lietuvos piliečiai: „Aš atidaviau savo balsą už Latvijos prisijungimą prie Europos Sąjungos, ir buvau įsitikinęs, kad Latvija įgis realų suverenitetą ir drauge galimybę savarankiškai kurti savo ateitį.“, žinomai dar už alų ir skalbimo miltelius. Abejotina, kad tai Latvijos kompozitoriaus ir rašytojo Imantas Kalninis žodžiai: „Pinigų politika, svarbiausias nacionalinio ūkio valdymo ir kontrolės instrumentas, pasirodo, visai nė nebuvo vykdoma Latvijoje.“ , ir panašiai. Manau tai yra gerų specialistu paruoštas rašinys. …Bet vis tiek tai yra realus suvokimas, kuris aiškiai atskleidžia ES melą ir mūsų valdžios propagandą.

  10. MARIOS:

    LIETUVI – ką veiki, gal laikas dirbti, o ne kito žodžius vartalioti. Rask b0dą kovoje prieš blogį, pradėk nuo savęs.Darbas nuves teisingu keliu – dirbk bendruomenei. Mažiau šnekų daugiau darbų .Rašyk ką nuveikiai, taip bendraukime.

  11. gintas:

    Mūsų išdavikiškas politinis elitas stengiasi neatsilikti nuo latvių išdavikų,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: