Prezidentė Seime skaitys ketvirtą metinį pranešimą (tiesioginė transliacija)

Birželio 11 d., 10 val. Seimo posėdyje Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitys savo ketvirtąjį metinį pranešimą.

Tiesioginę transliaciją iš Seimo galima stebėti ČIA.

Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, šalies vadovė metiniame pranešime aptars padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

Dalyvauti šiame posėdyje yra  pakviesti: buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.

Prieš metinį pranešimą šalies vadovė Lietuvos Respublikos Prezidentės interneto svetainėje lrp.lt  pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą:

Ketvirtųjų LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metų darbų apžvalga

Statistika (2012 07 12 – 2013 07 12)

• Pateikta 12 įstatymų projektų.
• 5 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (visiems veto Seimas pritarė).
• Pateikti 3 paklausimai Konstituciniam Teismui.
• Pateikti Seimui ratifikuoti 32 tarptautiniai teisės aktai.
• Pasirašyti 408 įstatymai.
• Paskirta 11 apylinkių teismų pirmininkų ir 11 apylinkių teismų pirmininkų pavaduotojų.
• Atleistas 21 teisėjas (1 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą).
• 44 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
• 48 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 9 su Prezidentais, 4 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 10 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
• Paskirti 19 Lietuvos ambasadorių.
• Priimti 28 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
• 26 vizitai į užsienį.
• 11 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 25 spaudos konferencijos; 34 interviu užsienio žiniasklaidai.
• Pasakytos 67 kalbos.
• Atsakyta į 3343 šalies gyventojų laiškus (duomenys iki 2013 06 10).
  

Svarbiausi darbai  

Kova su korupcija ir politinės sistemos skaidrinimas

• Sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą ir siūloma sudaryti galimybę šalinti iš rinkimų nesąžiningai konkuruojančius politikus ir partijas. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso, Kriminalinės žvalgybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pataisos. Jomis du kartus padidintos bausmės už rinkėjų papirkinėjimą, sudarytos galimybės baudžiamąją atsakomybę taikyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei nusikaltimo organizatoriams. Partijų deleguoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nebegalės dalyvauti sprendžiant rinkimų pažeidimų klausimus. Seime priėmimo vis dar laukia Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis įgyvendinama Konstitucinio Teismo išvada ir siūloma kandidatus į Seimą šalinti iš rinkimų iškart, kai nustatomi pažeidimai.
• Du kartus kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, prašant įvertinti abejones dėl rinkimų rezultatų teisėtumo.
• Prezidentės iniciatyva, į asmenų, tikrinamų dėl neteisėto praturtėjimo, sąrašą įtraukti politikai. Kovoje su neteisėtu praturtėjimu negali būti jokių išlygų, privalo būti tikrinamos visų į rizikos grupę patenkančių tarnautojų, pareigūnų ir politikų turtas bei pajamos.
• Seimui pasiūlytos papildomos priemonės kovai su neteisėtu praturtėjimu stiprinti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis – Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisos.
• Sudarytos sąlygos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rotacijai. Vyksta viešieji sveikatos priežiūros įstaigų vadovų konkursai – Prezidentės iniciatyva parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos.
• Užtikrinta skaidresnė bankroto administratorių atranka. Bankroto administratoriai bus parenkami atsitiktinai, naudojant kompiuterinę atrankos programą. Taip bus užkirstas kelias nesąžiningiems susitarimams ir korupcijai – priimtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos.
• Sustiprėjo tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su korupcija. Siekiant užkirsti kelią korupcijai, didinant visuomenės, verslo ir valstybės institucijų sąmoningumą ir tarpusavio kontrolę, siekiant skaidrios, verslo aplinkos, skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bei tarptautinis bendradarbiavimas – antikorupcijos renginys su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) (dalyvavo: EBPO, Vyriausybės, verslo, NVO, FNTT, VMI, Valstybės kontrolės ir kitų organizacijų atstovai).

Teismų sistemos ir teisėsaugos institucijų pertvarka

• Prasidėjo reali teismų reforma – stambinami apygardų administraciniai ir apylinkių teismai. Sujungti Šiaulių miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkių teismai.
• Skaidresnė atranka – profesionalesniam teisėjų korpuso formavimui. Teisėjo karjerą lems kompetencija. Teismų įstatymo pataisomis siūloma sumažinti formalius darbo stažo reikalavimus, dėl kurių net ir patys geriausi teisininkai dėl formalių priežasčių negali dalyvauti konkursuose į aukščiausias teisėjų pareigas.
• Pakeista Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė ir nustatyti nauji veiklos prioritetai. Ypatingas dėmesys skiriamas, kaip vykdomi viešieji pirkimai savivaldybėse bei skirstant ES paramą, taip pat kovojant su korupcija energetikos sektoriuje.
• Jokios tolerancijos aplaidiems teisėjams – per visus 4 Prezidentės kadencijos metus už teisėjo vardo pažeminimą atleista 13 teisėjų, nuo 1990 iki 2009 metų atleista 14 teisėjų.

Teismo proceso efektyvinimas

• Priemonės spartesniam bylų nagrinėjimui. Teismų įstatymo pataisomis siūloma, kad teisėjas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitą teismą Teisėjų tarybai konstatavus, jog dėl laikinų priežasčių ar padidėjusio darbo krūvio stringa bylų nagrinėjimas ir yra būtina užtikrinti tinkamą teismo funkcionavimą.
• Spartesnis baudžiamųjų bylų nagrinėjimas – Seimui pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma numatyti maksimalų pertraukų tarp teismo posėdžių terminą – vieną mėnesį. Proceso dalyviams siūloma suteikti teisę skųsti nepagrįstai delsiančio teismo veiksmus. Pataisos leis greičiau ir nerengiant teismo posėdžio spręsti tam tikrus tarpinius bylos nagrinėjimo klausimus. Sudaroma galimybė žmonėms skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui privataus kaltinimo bylose.
• Priimtos Įmonių bankroto įstatymų pataisos, kurios užtikrins skaidresnį, paprastesnį ir operatyvesnį bankroto bylų procesą. Šalies teismuose nagrinėjimo laukia beveik 4 tūkstančiai bankroto bylų ir šimtai tūkstančių kreditorių. Dėl išaugusio bankroto bylų skaičiaus ir gerokai pailgėjusių jų nagrinėjimo terminų didelių nuostolių patiria kreditoriai.

Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principo užtikrinimas

• Užkirstas kelias antikonstituciniam įstatymų leidybos procesui. Medžioklės įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų veto užtikrino įstatymų leidybos procedūros vykdymą griežtai laikantis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytų demokratinių ir teisinių procedūrų.
• Kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo atvejų išplėtimo konstitucinių galimybių.
• Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisų veto užkirto kelią savivaldybių smulkinimui, taip išpučiant biurokratinį aparatą ir tampant papildoma finansine našta visiems Lietuvos žmonėms. Mažos, finansiškai silpnos savivaldybės – išlaikytinės nebūtų galėjusios savarankiškai užtikrinti žmonėms kokybiškų paslaugų. Dešimtis milijonų litų atsieinančios valdymo sąnaudos būtų gulusios ant visų šalies gyventojų pečių.

Ekonominis, energetinis ir finansinis saugumas

• Pirmieji konkurencijos žingsniai šilumos ūkyje – mažesnės šilumos kainos vartotojams. Nepriklausomiems gamintojams prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų garantuoja Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal kurias naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygas tvirtina ne monopolininkas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – Šilumos ūkio įstatymo pataisos.
• Plečiama energijos išteklių rinka ir didinama konkurencija. Prezidentės iniciatyva, kartu su Vyriausybe įsteigta ir ėmė realiai veikti biokuro birža.
• Užtikrintos pigesnių dujų tiekimo galimybės į Klaipėdoje statomą Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD). Lietuva tęsia projektą ir toliau aktyviai bendrauja su būsimais suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjais Klaipėdoje statomam SGD terminalui (vizitai Katare, Norvegijoje, JAV).
• Tarptautinės institucijos palaiko Lietuvos siekį užsitikrinti energetinį savarankiškumą. Siekiant šaltinių įvairovės elektros energijos importe ir taip užtikrinant elektros energijos tiekimo saugumą, vykdomi Lietuvos ir Švedijos („NordBalt” jungtis) bei Lietuvos ir Lenkijos („LitPol link” jungtis) projektai. Prezidentė kiekviename tarpvalstybiniame susitikime akcentuoja šių projektų naudą tiek Lietuvai, tiek ir visam Baltijos regionui panaikinant energetines salas ES viduje.
• Prezidentei paraginus, skirtas dėmesys jaunimo nedarbui ir gyventojų užimtumo problemai – parengtos užimtumo rėmimo priemonės, jaunimo nedarbui mažinti perskirstyta 32 mln. eurų Europos socialinio fondo lėšų. Parengta Užimtumo strategija, padėsianti skatinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą. Dėl taikytų priemonių jaunimo nedarbas per metus sumažėjo beveik 6 proc. (nuo 32,2 proc. 2011 m. iki 26,4 proc. 2012 m.).
• Žmonėms prieinamesnė darbo ginčų sprendimo tvarka. Prezidentei remiant, nuo 2013 m. pradėta taikyti ikiteisminė individualių darbo ginčų sprendimo tvarka. Tai skaidri sistema – darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų deleguoti atstovai kartu su darbo inspektoriais kvalifikuotai ir greitai sprendžia darbo ginčus. Ši tvarka naudinga ne tik darbuotojams, norintiems kovoti su neteisybe darbe ir pagerinti savo darbo sąlygas, bet ir patogesnė darbdaviams, nes sutaupo jų lėšų ir laiko. 2013 m. sausio – balandžio mėn. darbo ginčų komisijos išnagrinėjo per 1600 bylų.
• Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisomis nustatytos maksimalios mėgėjų žvejybos leidimų kainų ribos privačiuose vandens telkiniuose, grąžinta teisė nemokamai žvejoti vaikams, valstybinio socialinio draudimo pensininkams ir neįgaliesiems visuose vandens telkiniuose, nepaisant jų nuosavybės formos.

Lietuvos interesų gynimas per užsienio politiką

• Lietuvos žmonės yra saugesni. Užtikrintos konkrečios NATO saugumo garantijos: pasiekta, kad NATO Oro policijos misija Baltijos šalyse taptų nuolatinė (jau žinomos visos iki 2018 metų Oro policijos misiją atliksiančios NATO šalys); Patvirtinti NATO gynybos planai Lietuvai ir Baltijos šalims. Siekiant tinkamai pasirengti NATO gynybos planų Lietuvai ir Baltijos šalims praktiniam įgyvendinimui patvirtintas konkretus intensyvių NATO pratybų regione grafikas. (Svarbiausios – rudenį įvyksiančios NATO 5-o straipsnio pratybos „Steadfast Jazz”).
• Lietuvos indėlis į NATO pripažintas – Lietuvoje veikiantis Energetinio saugumo centras tapo viso NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru.
• Energetinių salų panaikinimas tapo bendru visos ES tikslu. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose įtvirtintas Lietuvos iniciatyva visos ES tikslu tapęs siekis iki 2014 metų pabaigos sukurti bendrą ES energetinę rinką ir iki 2015 metų pabaigos panaikinti energetines salas.
• Išsiderėta didesnė ES parama Lietuvai 2014-2020 metams. 44,5 mlrd. litų ES paramos – naujos galimybės Lietuvos žmonėms. Pavyko suderėti, kad naujojoje ES finansinėje perspektyvoje Lietuva gautų 4 mlrd. litų daugiau nei gavo 2007-2013 metais (nors bendras ES biudžetas mažėja). Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 procentų.
• IAE uždarymas bus finansuojamas kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Pavyko išsikovoti, kad nebūtų apriboti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo terminai. Einamosiomis kainomis 2014-2020 metų laikotarpiui IAE uždarymui skiriama 1,5 mlrd. litų (450 mln. eurų), taip pat 1,03 mlrd. litų (300 mln. eurų) nepanaudotų lėšų perkeliama iš dabartinės finansinės perspektyvos.
• Lietuvos energetiniams projektams – papildomo finansavimo galimybė. Daugiamečiame ES biudžete numatyta nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios bus finansuojami energetikos, transporto ir telekomunikacijų projektai. Joje numatyta 29 mlrd. eurų. Lietuvai tai galimybė gauti finansavimą svarbiems energetiniams projektams – elektros ir dujų jungtims.
• Lietuva tapo finansinės drausmės ir ekonominės krizės įveikimo pavyzdžiu – šalis yra 6 vietoje ES pagal skolos rodiklį. Lietuvos balsas girdimas ir į jį įsiklausoma vidinėse ES diskusijose apie ekonominės krizės įveikimą ir tolimesnį augimą. Prezidentė Lietuvos patirtimi kovojant su krize dalinosi Miuncheno saugumo konferencijoje, Tarptautinės darbo organizacijos sesijoje, JAV Džordžtauno universitete, už ypatingą indėlį stiprinant Europos Sąjungą ir kuriant ekonominį stabilumą Prezidentei įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas.
• Lietuvai prioritetiniai energetinio ir kibernetinio saugumo klausimai įtvirtinti ES darbotvarkėje. Energetikos klausimai – bendros ES vidaus rinkos kūrimas, Trečiojo paketo įgyvendinimas, bendradarbiavimas su kaimynais užsitikrinant energetinių šaltinių tiekimo alternatyvas – nuolat keliami ir svarstomi visuose EVT susitikimuose. Saugumo reikalavimai visoms atominėms elektrinėms tapo ne tik Lietuvos, bet visos ES siekiu.
• Stiprinamas bendradarbiavimas su Baltijos jūros regiono ir Šiaurės šalimis (vizitai Latvijoje, Danijoje, Norvegijoje, Lietuvoje ne kartą lankėsi Latvijos ir Estijos Prezidentai, Suomijos Prezidentas ir Parlamento pirmininkas, Danijos užsienio reikalų ministras). Vyksta nuolatinis NB6 ir NB8 bendradarbiavimas (ekonomikos, politikos, saugumo klausimais).
• Pasirengta pirmininkavimui ES Tarybai – šalies diplomatai sutelkti sklandžiam šalies institucijų ir Lietuvos ambasadų užsienio šalyse darbui. Pirmininkavimo klausimai aptariami su ES institucijų delegacijomis Lietuvoje (EP, Europos Komisija, ES Taryba – lankėsi H.van Rompuy, EP Pirmininkas M. Schulzas, energetikos komisaras G. Oettingeris).
• Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės EBPO. Strateginis Lietuvos siekis tapti visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare įgavo konkrečią perspektyvą. EBPO ministrų susitikimo metu priimtas sprendimas dėl artimiausio organizacijos plėtros etapo, kuriame Lietuva yra tarp keturių šalių kandidačių, kviečiamų pradėti derybas dėl narystės.
• Įvertinant Prezidentės asmeninį indėlį į pastangas skatinti pasaulio bendruomenės dėmesį branduolinio saugumo problemoms, o kartu už indėlį kuriant saugesnį pasaulį, šalies vadovė antrą kartą pakviesta dalyvauti 2014 m. kovo mėn. vyksiančiame Branduolinio saugumo vadovų susitikime Hagoje. Susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas branduoliniam saugumui ir kovai su branduoliniu terorizmu. Lietuvai šis pasaulio vadovų susitikimas itin svarbus kaip dar viena galimybė atkreipti dėmesį į Lietuvos kaimynystėje statomas nesaugias branduolines jėgaines.

Pilietinės visuomenės stiprinimas

• Pateiktas NVO įstatymas, kuris leis prie valstybės kūrimo prisidėti ir pilietinei visuomenei. Įstatymu siekiama apibrėžti nevyriausybinių organizacijų statusą, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir galimybes dalyvauti priimant sprendimus bei teikiant viešąsias paslaugas.
• Užtikrinta griežtesnė kultūros paveldo apsauga – patikslintos kultūros paveldo objektų valdytojų pareigos, numatytos baudos įstatymų ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimų nevykdantiems juridiniams asmenims ir taip užkirstas kelias valdytojams išvengti atsakomybės už jų žinioje esančių kultūros paveldo objektų nepriežiūrą.
• Prezidentės inicijuotos antros „Knygų Kalėdų“ akcijos metu mokyklų bibliotekas papildė beveik 25000 naujų knygų.
• Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akcija: „Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją švęsk išradingai“.

Paskelbtas metinio pranešimo tekstas.