Vaistažolės skirtos ir kūnui, ir dvasiai (0)

Žolininkai | Nemuno kilpų regioninio parko nuotr.

Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Jau nuo seno  žiniuoniai ir net vadinamos raganos žinojo kaip panaudoti  vaistažoles įvairiems tikslams. Šumerų rašytiniuose šaltiniuose  (6000 m. pr. m. e.) jau randami augalų aprašymai, kurie vartojami vaistams.  Jau tuo metu žmonės žinojo, jog augalų negalima džiovinti saulėje. Hipokratas (460–377 m. per. m. e.) aprašė 236 augalus vartojamus liaudies medicinoje. Tačiau jis manė, kad vienodai veikia visos augalo dalys. Šiuo metu yra žinoma virš 12000 jų rūšių.  Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o Birštono apylinkėse randama 169 gydomieji augalai. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse.

Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji,  kai kurie yra kartu ir nuodingi. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją. Gydymą vaistiniais augalais skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus. Jie  renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25–30 cm. ilgio dalis. Žiedai  skinami tik pražydę. Vaisiai renkami visiškai prinokę, vėliau jie džiovinami, kuliami.  Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi .

Dauguma  žmonių, prisiskaitę įvairių knygų,  stengiasi patys  ieškoti augalų ir jais gydytis, bet geriau kai pataria tie, kurie didelę savo gyvenimo dalį jiems atidavė. Birštono savivaldybės teritorijoje yra daug žmonių, kurie prasidėjus pavasariui renka pumpurus, valgo pienių lapus ir žiedus ir dar kitokiais būdais stengiasi  išvyti iš savo organizmo  jau prasidėjusias ligas, tačiau niekada nesusimąsto ar tikrai jiems būtent to augalo reikia. Patenkinti augalų mėgėjų norus kuo daugiau sužinoti apie augalus  Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos Birštono lankytojų centre vyko  renginys skirtas pažymėti  Sveikatos metus, o kartu  suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie vaistinius augalus.  Visoje parko teritorijoje kiek jų yra nėra suskaičiuota. Pasidalyti  patirtimi ir padėti  suprasti apie vaistinių augalų naudą ir žalą į Nemuno kilpų regioninio parko direkcijoje  organizuotą renginį atvyko šio krašto  žolininkai  ir sveikuoliai, kurių visas gyvenimas susijęs su netradiciniais gydymo metodais, skirtais kūnui ir sielai.

Apie gydymą vaistiniais  augalais susirinkusiems pasakojo Matiešonių kaime gyvenanti Birutė Laukevičienė.  Ji nuo pat vaikystės jais domėjosi, nes įvairius  gydomuosius  antpilus, tepalus gamino jos senelė.  Tad ji buvo nuolatinė senelės  pagalbininkė, o vėliau net ir patarėja. Birutė susirinkusiems rodė įvairius augalus, mokė kaip atskirti pagal žiedynus ar lapus, nes kai kurie augalai yra panašūs ir ne kiekvienas tai gali pastebėti. Nepažindamas gerai augalų žmogus gali prisirinkti visiškai jam netinkamų, o kartu ir nuodingų  augalų. Birutė taip pat priminė visiems, kad ne teisingai paruošta vaistinių augalų arbata arba naudojama neatsižvelgiant į žmogaus ligą gali ne gydyti, o nuodyti organizmą. Taip, kad būtina labai gerai žinoti savo problemas ir labai tiksliai žinoti augalo savybes, nes ne kiekvienam tinkama gerti ramunėlių, šalpusnio ar bijūnų žiedų  arbatos. Stengiantis pašalinti  ligą  nežinant augalo savybių galima ją kaip tik sustiprinti arba sukelti naujų. Birutė patarė prieš pradedant gerti arbatas arba naudoti kitokius preparatus pagamintus iš vaistinių augalų  būtinai pasitarti su gydytoju.

Sveikuolė Antanina Jadzinskienė patarė susirinkusiems   pirmiausia pradėti gydyti savo sielą, nes tik tada pasitraukia ir pati liga. Moteris pasidalino savo gyvenimiška patirtimi, kai visi gydytojai jau buvo ją „nurašę“ . Tada ji pradėjo domėtis vaistiniais augalais, jų savybėmis, bet ir savo dvasine būsena. Dabar po didelių išgyvenimų ji jau pataria ir padeda  sveiko gyvenimo būdo ieškantiems žmonėms.  Antanina kai kuriuos retus vaistinius augalus augina  savo sodyboje kaime,  nes surasti  juos Birštono apylinkėse sunku.

Kitas  birštonietis sveikuolis Juozas Giknius pravedė susirinkusiems lengvą jogos pamokėlę.  Joga užsiimti jį taip pat privertė užpuolusios ligos dabar šis žmogus džiaugiasi  gyvenimu ir jau daugelį metų nesilanko  gydytojų kabinetuose.  Visi renginio svečiai patarė jeigu  kiekvieną rytą skirsite 5 minutes paprastiems jogos pratimams, gydysit sielą ir vartosit vaistažoles tik jums tinkamas visada jausitės žvalūs ir energingi. Pasibaigus renginiui buvo ragaujamos įvairių vaistinių augalų arbatos, pateikiami jų paruošimo receptai.  Visus sužavėjo jaunystės arbata pagaminta iš 5 žolelių, kurias išskirti buvo labai sunku, nors jos visos gerai žinomos ir pažįstamos. Dar ilgai susirinkusieji klausė patarimų  žolininkės Birutės Laukevičienės, Antaninos Jadzinskienės ir Juozo Gikniaus, nes prabėgęs  pavasaris ir prasidedanti  vasara, tai tas laikas kada reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, prisirinkti reikalingų  ir pakankamą  kiekį vaistinių augalų, kad ateinanti žiema sukeltų kuo mažiau sveikatos problemų.

Renginio pabaigoje Antanina  patarė „kiekvienam skinamam augaliukui padėkoti už tai, kad jis padės sustiprinti sveikatą ir juos rinkti taip, kad nepakenktume motulei gamtai“.