XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos) (29)

Vidmantas Žilius

Vidmantas Žilius

Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.

Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Suvažiavimo dalyvius sveikino Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Iškilmingoje suvažiavimo dalyje kalbėjo: signatarai Kazimieras Motieka, Algirdas Vaclovas Patackas, Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis perskaitė XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo deklaraciją (jos tekstas skelbiamas žemiau).

Antrojoje, darbinėje suvažiavimo dalyje ataskaitinius pranešimus perskaitė Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Buvo aptarti LS nuveikti darbai, įvardintos organizacijos veiklos problemos bei pristatyti suvažiavimo rezoliucijų metmenys. Pasisakė LS Tarybos nariai, akademikas Antanas Tyla, LS pirmininko pavaduotojas dr. Kazimieras Garšva, Valentas Čeginskas, prof. Vladas Vilimas, Nijolė Balčiūnienė, Audrius Skaistys, Laimas Dieninis ir kiti.

Suvažiavimui ataskaitą pristatė Revizijos komisija. Įvyko naujos LS Tarybos ir LS pirmininko, bei LS Tarybos pirmininko rinkimai.

Tarybos nariais buvo išrinkti Steponas Ašmontas, Nijolė Balčiūnienė, Algimantas Budriūnas, Bronius Bučelis, Jonas Burokas, Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, Audrius Skaistys, Tomas Baranauskas, Andrius Tučkus, Paulius Rutkauskas, Vladas Vilimas, Algirdas Vaitkus, Eugenijus Jovaiša, Jurgita Brasiūnaitė ir kt.

Naujuoju Lietuvos Sąjūdžio pirmininku tapo buvęs LS Tarybos pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. Sąjūdžio Tarybos pirmininku buvo išrinktas Andrius Tučkus.

Sąjūdininkai padėkojo buvusiam LS pirmininkui Rytui Kupčinskui už ilgametį pirmininkavimą, už nepriklausomą nuo politinių vėjų pasiaukojančią jo veiklą Sąjūdžio labui per visus 12 pirmininkavimo metų.

Pasibaigus suvažiavimui Seimo kiemelyje įvyko iškilmingas koncertas, kuriame koncertavo atgimimo dainiai Vytautas Babravičius, Arvydas Vilčinskas ir jaunimo grupė „Thundertale“.

***

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečio proga

Gerbiami Sąjūdžio nariai,

nuoširdžiai sveikinu Jus su Sąjūdžio metais, su prieš 25 metus įsteigtu judėjimu, budinusiu Tautą ir pakeitusiu valstybės kryptį. Sąjūdžiui esame dėkingi už atgautą viltį, leidusią pajusti, kad tik mes patys atsakingi už savo likimą.

Ketvirtis amžiaus – galimybė pažvelgti į nueitą kelią, kurio priekyje tvirtai stovėjote Jūs. Ir mes vis dar juo einame, nepaisydami, kad politinė švytuoklė valstybėje smarkiai siūbavo, kad ne kartą buvome ir esame išbandomi.

Pagundų pasirinkti trumpesnį kelią, išsukti į vieškelį ar grįžti atgal buvo ir bus, tačiau mes ne kartą įrodėme, kad gebame būti tvirti ir atsparūs . Nepriklausomybės kelyje su metais mes tvirtėjame, bręstame ir vis rečiau dairomės atgal.

Nepriklausomos valstybės kūrimas ir puoselėjimas – nesibaigiantis uždavinys. Prieš 25 metus iš pogrindžio išvaduotas vėliavas šiandien jau neša jaunoji karta: siekdama mokslo aukštumų, atstovaudama Lietuvai ir garsindama ją pasaulyje, imdamasi atsakomybės už valstybės, bendruomenės, šeimos reikalus.

Lietuvoje jau gimsta antroji nepriklausomų vaikų karta. Tačiau laisvė nėra duotybė ir savaime suprantamas dalykas. Mūsų pareiga įdiegti laisvės kainos svarbą, kaip tą darė mus jau palikę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės šviesuliai Meilė Lukšienė ar Justinas Marcinkevičius. Pirmiausia – per meilę savo kraštui ir jo žmonėms.

Dėkoju visiems, prieš 25 metus budinusiems Lietuvą – be Jūsų nebūtų tokios Lietuvos, kokią turime šiandien: laisvos, pažangios, kuriančios!

***

Suvažiavimo priimta deklaracija

XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo

DEKLARACIJA

„Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“

2013-06-01, Vilnius

Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi  savo valstybę,  didžiulėmis  pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m. Tada, prieš 22 metus, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasiaukojusių tėvynainių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu.

Per 25 metus Lietuvos Sąjūdis turėjo tuos pačius pagrindinius tikslus, kartais skirtingas vadovavimo struktūras. Nuo 1988 m. birželio 3 d. tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė (35 nariai), nuo 1988 m. spalio 24 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas (220 narių) ir Seimo taryba (35 nariai), o nuo 1990 m. balandžio 22 d. – demokratiškai išrenkama Lietuvos Sąjūdžio taryba (iki šiol jų buvo 12).

Pirmajame (steigiamajame) Sąjūdžio suvažiavime priimtus įstatus Lietuvos SSR Ministrų taryba teregistravo beveik po 5 mėnesių (1989 m. kovo 16 d.) ir dar atkreipdama „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos dėmesį, kad Sąjūdis savo veikloje privalo laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimų“. Šis perspėjimas nebeteko prasmės 1990 m. kovo 11 d.

Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje surengto Sąjūdžio Antrojo suvažiavimo VI posėdyje (1990 m. balandžio 22 d., pirmininkas – A. Abišala, sekretorius – G. Šileikis) balsuojant nutarta atsisakyti sovietinio relikto ir organizacijos pavadinime: „Kas už tai, kad buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis taptų Lietuvos Sąjūdžiu?“ Pritarė absoliuti dauguma, prieš buvo 2, susilaikė  4 delegatai. Nuo tos dienos oficialus patikslintas organizacijos pavadinimas yra Lietuvos Sąjūdis.

Mūsų tikslas – stiprinti Lietuvos valstybę, jos vientisumą ir nedalomumą, padėti išlaikyti ir įtvirtinti iškovotą Nepriklausomybę, seniausią Europoje gyvųjų indoeuropiečių kultūrą.

Sveikiname visus Sąjūdžio narius, visus rėmėjus, Baltijos kelio dalyvius, Seimo, Televizijos bokšto, Radijo, Spaudos rūmų ir kitus gynėjus Sąjūdžio 25-mečio proga, dėkojame už neįkainojamus darbus Tėvynės labui, linkime visiems geriausios sėkmės, kviečiame toliau dirbti ir gyventi Lietuvai.

Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimo vardu
Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius

***

Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio kalba

Garbusis Sąjūdžio suvažiavime

Didžiuojuosi, turįs išskirtinę galimybę iš aukščiausios Nepriklausomos valstybės tribūnos kreiptis į Jus ir visą Tautą Lietuvos Sąjūdžio 25-tojo gimtadienio proga.

Ketvirtis amžiaus mus skiria nuo tų istorinių dienų, kuomet sovietinio režimo išprievartauta, bet nepavergta lietuvių tauta rado savyje dvasinių jėgų sutelkti sąžinės bei orumo nepraradusius šviesiausius protus, įžiebusius viltį ir pažadinusius Lietuvą žygiui į laisvę, tiesą ir šviesą.

Birželio 3 dieną 35 išskirtinai mokslo, meno ir kultūros pasiuntiniai ėmėsi atsakomybės ir pareigos sujudinti tą liumpsinčią blogio imperijos primestą pelkę idant ji taptų gėlo ir tyro vandens šaltiniu, kurio versmės atgaivinta tauta susilietų į vieningą brolybės jūrą.

Ir stebuklas įvyko – Lietuva pabudo! Atrodytų, gaivališka ir nesuvaldoma jėga įgavo savigarbos ir orumo bei nepakantumo neteisybei formą ir tapo Sąjūdžiu. Visos Lietuvos Sąjūdžiu, kurio pagrindinis uždavinys buvo ne griauti ir kariauti, o kurti ir vienyti. Ir, nepaisant desperatiškų nedraugų ir atvirų priešų pastangų, ši misija buvo įvykdyta: Lietuva tapo vienu kūnu ir siela, sugebėjusia atsikratyti iki tol užvaldžiusios stingdančios baimės ir pakvietė kiekvieną gero linkintį  tautietį  tapti to kūno gyvastį užtikrinančio proceso – Sąjūdžio dalimi.

Tokia dalimi tapau ir aš, bei mano šeima ir artimieji. Kaip ir šimtai tūkstančių kitų save Lietuvos vaikais laikančių žmonių, kurie, nors ir  nebūdami formaliais organizacijos nariais, savo širdyje prisiekę gyventi ir dirbti Tėvynės ir jos idealų vardan, Sąjūdžio dvasia gyvi iki šios dienos.

Neretai patirdami patyčias ir  pašaipas, išgyvendami nežaboto cinizmo, chamiškumo ir nepagarbos, visa žudančio pykčio  ir nepasitikėjimo apraiškas, jie ir toliau nuoširdžiai savo gyvenimais ir darbais liudija  ištikimybę Sąjūdžio gimimo metais pasėto žmogiškumo ir brolybės grūdo idėjai.

O tai ir yra svarbiausia –  pagundos ir nuodėmės akivaizdoje rasti savyje jėgų atsispirti ir nesusitapatinti su blogį sėjančiaisiais, kurių tikslas – sukelti abejonę ir atimti tikėjimą savo teisumu, ar net pasitikėjimą savo valstybe.

Per du dešimtmečius Lietuvoje gimė ir užaugo nauja karta, kuriai Sąjūdžio gimimo diena pažįstama iš tėvų, ar mokytojų pasakojimų. Tad mūsų visų pareiga ir pagrindinis uždavinys yra neleisti užgesti 88-taisiais uždegtai gyvybės ir vilties liepsnai ir puoselėti tą liauną iš grūdo sudygusį želmenį, kaip savo kūdikį, kuris išaugęs į gražų paauglystės laikotarpį reikalauja ypatingo dėmesio ir globos.

Mūsų pačių pradėta ir kuriama valstybė yra ir bus stipri tiek, kiek mes patys to būsime verti. Ir , nepriklausomai nuo išorės ar vidaus trukdžių, kurių visada buvo ir bus, sudarę Lietuvą ir jos laisvės meilę išpažįstančių širdžių grandinę, neišsiskirstykime po savo asmeninius reikalus, ar neužsiverkime savo asmeninių nuoskaudų kiaute.

Nenusisukime ir nuo suklydusių, ar suklaidintų,  nes klaidos pripažinimas yra ne mažesnis gėris nei absoliučios tiesos skelbimas.

Lietuva, meilė ir pagarba, rūpestis šalia esančiu, tauta, pakantumas ir gebėjimas išklausyti kitą, pareiga, istorija, Tėvynė, padorumas, šviesa, sąžinė   – štai tie raktiniai pagrindiniai žodžiai, kuriuos suvokiu,  ištaręs ar išgirdęs  tą kiekvienam mūsų brangų, mielą ir šiltą žodį – Sąjūdis.

Labai simboliška, kad šiais metais Lietuvos Sąjūdžio išvakarėse švenčiame ir Tėvo dieną, su kuria taip pat  nuoširdžiai sveikinu. Mano giliu supratimu, žodžio Tėvas sąvokoje  telpa visiškai tos pačios dvasinės kategorijos, būdingos ir Sąjūdžio apibūdinimui: pareiga, meilė, rūpestis, padorumas, sąžinė, kantrybė, ištikimybė. Ir neatsitiktinai mūsų vieno brangiausių moteriškos giminės žodžio Tėvynė šaknyje glūdi tvirtas vyriškas, bet rūpestingas ir mylintis Tėvas.

Taigi , Tėvas – tai – Tėvynė, Tėvynė – tai Lietuva, Lietuva – tai Sąjūdis. Lietuvos Sąjūdis – telkiantis ir  vienijantis.

Su švente, brangieji.

Pagarbiai,
Prof. Vytautas Juozapaitis, LR Seimo narys

Akademiko A.Tylos pasisakymas „Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai“

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. Darijus:

    Jei viešai neatsiribos nuo konservarorių bei kitų sisteminių, šnipštas gausis.

  2. lyvis:

    Didžiausi Lietuvoje išminčiai tai stribai, reiškiantis savo mintis pasisakymuose. Svarbiausias jų tikslas pirmiesiems nukreipti reiškinius prieš lietuvius. lyvis

    • Darijus:

      Tai dabar KGB agentėlis Dėdulė su savo pakalikais vėl mokys visus, kaip reik mylėti Tėvynę. Gal priimkime į VSD likusius KGB karininkus, juk esantieji nesusitvarko su Kusaite, Venskiene, Drižiumi ir kitais.

  3. suomis:

    Dabar sarbiausia, atkovoti, laiko patikrintas, vertybes iš neokomunistų. Tai pats didžiausias iššūkis.

    • suomis:

      Idomu, bet Sąjūdis dabar turi šansą įgauti vėl naują kvėpavimą.

      • Kemblys:

        Sąjūdis buvo vienkartinis neišvengiamas reiškinys to meto padėčiai ir sąlygoms. Gavome daugiau naudos negu sąjūdis atnešė blogio. Dabar padėtis kita, sąlygos kitos, privalome ieškoti kitų neįprastų sprendinių. Tegul sąjūdis lieka atsiminimuose. Bandymas įsikibti į sąjūdį rodo mūsų silpnumą sprendžiant dabartines bedas.
        Patirtis naudinga plaukiant laiveliu sraunia upe, bet laukia netikėti kriokliai, sūkuriai, slenksčiai ir rėvos. Pražūsime gyvendami prisiminimais.

        • suomis:

          Kitų būdų paprasčiausiai nėra. 😉

        • suomis:

          Beje, pats sau prieštarauji. Geriau yra įveikti kliūtis dideliu laivu, nei laiveliu.

          • Kemblys:

            Tas didelis laivas buvo pastatytas M.Gorbačiovo persitvarkymo politikai remti.
            suomi, negi Tu nesupranti, užsienio slaptos tarnybos pakankamai stiprios Lietuvoje, jos neleis lietuviams susivienyti. O į visokius visuomeninius judėjimus įterps tokius, kaip ‘tikras lietuvis’ ar Vilmantas Rutkauskas.
            Reikia ieškoti neįprastų sprendinių. Mano nuomone, dabar veiksminga būtų keisti pasaulėžiūrą. Krikščionybė, Islamas sukurti tokiu tikslu, ir savo laiku, savo visuomenėse, atliko savo vaidmenį.

  4. A:

    Svarbiausias Sąjūdžio bruožas jau pagal apibrėžimą turėtų būti gausus dalyvavimas, bet deja jo veikla mažai pastebima.

  5. hyhyhy:

    Žiliaus išrinkimas – eilinė Archimedo dėsnio iliustracija. Šudas visada išplaukia į viršų.

  6. Šiandieninės realijos:

    Sąjūdžio Deklaracijoje labai pasigedau požiūrio į šiandien sparčiai plintantį kosmopolitinį virusą.Yra faktas,kad plintantis kosmopolitizmas yra vėžys,kuris anksčiau ar vėliau gali netgi pražudyti Lietuvą.Taigi šio Lietuvai gyvybiškai svarbaus fakto negalima nepastebėti.

  7. Reda:

    Ar Sąjūdis lieka dekoratyvine detale ar įsilies į Tautos konferenciją?

  8. Marta:

    prieš 25 metus turėjome vieną tikslą, vieną priešą ir didelį sąjūdį.
    šiandien jau turime daug priešų, daug asmenininių tikslų ir daug “sąjūdžių”…
    štai dar vakar alkas.lt rašė apie R.Ozolo ir A. Andriukaičio sąjūdį, kiek anksčiau apie Radžvilos… Tiesos.lt su ekspertais.lt, Vaišvilos su Puteikiu, sąjūdį paminėjusius Kėdainių sinagogoje ir matomai ten pasisėmusius įkvėpimo savajam sąjūdžiui prieš Prezidentę, neva ginant geruosius FNTT angelus ar pasitelkus Liet.ryto žurnalistę, mėsinėjant JE tėvo praeitį… atradus nuotrauką su neva “į KGB panašiais antpečiais”, nors juodi antpečiai su trim juostelėm tereiškė “технические войска”, sukarintą gaisrininkų komandą… bet visgi to paties KGB uždarytą į kalėjimą keturiems metams… Ir, galų gale, visiškai alogiškai atrodo tas sąjūdis prieš Prezidentės ir konservatorių pastangas statyti Pabaltijui atominę, kuriai taip priešinasi Rusija su Vaišvilos, Balsio bei “expertų” sąjūdžiu:)

  9. Jotvingis:

    Prieš 25 metus buvo visiškai kitos sąlygos.Tuomet visi troško laisvės,kurią kiekvienas savaip supratome.Tai buvo sąjūdis už laisvę,sąjūdis prieš sovietų įvestą dvasinę priespaudą.Šiandien politinės sąlygos yra visiškai kitokios:esame laisvi,tačiau grėsmingai plinta kosmopolitizmas,vietoje vieno nedraugiško sunkiai prognozuojamo kaimyno turime du:Lenkiją ir Rusiją.Todėl manau,kad yra iškilusi būtinybė LIETUVIŲ TAUTINIAM SĄJŪDŽIUI atsirasti.Jeigu to neįvyks,Lietuvos ateitis gali būti labai liūdna.

    • Valdas:

      Jotvingi, pirmiausia reik įžvelgti svetimšalių diktatūrą Lietuvai. Todėl …

      Laisvė yra svarbiausia ir dabar.
      Savarankiškai kurti pavyzdinę laimingų žmonių Lietuvos valstybę.
      Laisvė nuo maskvėnų, briuseliokų, varšaviakų agresyvios įtakos.

  10. Kažin:

    Manau, kad dabartiniai susibūrimai daro didžiausią klaidą, manydami, kad formintis politine organizacija ir patiems eiti į valdžią nėra reikalinga, kad tai, ką jie mano, kad yra būtina daryti, padarys valdžioje esančios partijos, kad susibūrimams reikalinga apsiriboti tik išaiškinimu, “pasakinėjimu” Seimo partijų valdžiai, ką ji turi padaryti. Tokiame galvojime glūdi neišpasakyta naivybė, o gal net suinteresuotų asmenų vykdomas žmonių mulkinimas. Partijų pagrindu gyvuojančioje politikoje daroma tik tai kas iš esmės naudinga partijai.
    Būkime realistai partijos sau nenaudingų įstatymų ir sprendimų niekada nepriėmė ir neprims, kitaip sakant, jos valdžios iš savo rankų neišleis. Tą patvirtina ir jau dviejų dešimtmečių partinės politikos praktika. Antai, visos partijos iš vadinamojo Seimo partijų būrelio jau po kelis kartus pabuvojo valdančiose koalicijose, tačiau praktinėje politikoje jos jokių sau nenaudingų esminių pakeitimų nedarė, taigi ir nedarys.
    Esminius pakeitimus gali įgyvendinti tik patys juos skelbiantys, jų siekiantys amenys. Tai byloja ir Sąjūdžio veiklos praktika. Sąjūdis nesitenkino būti prašinėtojo, kad valdžia paskelbtų Nepriklausomybę, vaidmeniu. Jis pats įstatymų nustatyta tvarka tapo politine organizacija, dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose ir juos laimėjęs paskelbė Nepriklausomybę, t.y. tuo metu teisėtu keliu jis tapo valdžia ir atliko jos galiai priklausančius valstybinio valdymo veiksmus.
    Tik tokį kelią į esminius demokratinius pasikeitimus valstybėje matau ir šiandien. Kad ką nors galima padaryti neturint valdžios yra utopiniai svaičiojimai arba mulkinimasis. Todėl rezultatus gali duoti tik visas pastangas nukreipus į kitokio tipo asmenų politinės organizacijos kūrimą, jos veiksmų ir pasekmių juos atlikus aiškinimą.
    Tad pirmiausiai būtina surasti 3-5 kitokio politinio tipo, geriausia dar politikoje nesitrynusius asmenis. Parengti valstybės valdymo, politinių organizacijų, rinkimų organizavimo, teismų ir teisėsaugos sistemų, nacionalinės žiniasklaidos, savivaldybių ir kt. įstatymų pakeitimo projektus ir imtis supažindinti su jais visuomenę kartu telkiant rinkėjus aktyviam 70-80 % dalyvavimui rinkimuose ir raginant balsuoti už įstatymų pakeitimus.

  11. A:

    Pirmiausia, manau, reikia sukurti internetinę svetainę, neprieinamą čekistiniams agitatoriams.
    Sudėti joje ir nuolat papildyti valdymo pertvarkymo programas, įstatymų pataisų projektus.
    Sudėti ir nolat atnaujinti tinkamų valstybės valdymui žmonių sąrašas su pilnom biografijom.
    Sudėti ir nuolat atnaujinti netinkamų valstybės valdymui žmonių sąrašas su pilnom biografijom.

  12. sajudzio veteranas:

    Gerai, kad aktyviai veikia Sąjūdžio idėjų ir darbų visuomenininkai, nes nei vienai valdžiai nerūpi nei Tautos likimas, nei Žmogaus galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, nei gimtosios lietuvių kalbos likimas …
    Tik užima ministro ar kito aukšto pareigūno vietą, tai tik tvarkosi piniginius reikalus ir pataikauja Europos sąjungai , Varšuvai ir net rytų kaimynei.
    Būkite budrūs Sąjūdžio žmonės.

  13. Kažin:

    Manau, kad internetinės svetainės naudojimas (“A” komentro siūlymas) valstybės valdymo pertvarkymo programoms skelbti nėra pirmutinis veiksmas. Valstybės valdymas yra aukščiausios teisinės, ekonominės, politinės, kitos kvalifikacijos reikalaujantis dalykas. Todėl pirmiausiai specialistų grupės kvaifikuotai parengtas valstybės valdymo pertvarkymo veiksmų planas (programa) su atitinkamų įstatymų pakeitimų projektais turi būti sistemiškai išdiskutuotas valstybiškai angažuotų specialistų rate kartu su numatomomis jo politinio įgyvendimo galimybėmis, visa tai išleidžiant atskiru leidiniu. Toliau turėtų būti atliktas jo pristatymas susitikimuose su gyventojais. Ir tik kilus žmonių susidomėjimui siūlomais valdymo pertvarkymais galbūt būtų tikslinga skelbti tai internete, kas, suprantama, būtų tribūnos suteikimas jame įsitaisiusiems piktavaliams “apspjaudytojams”.
    Manau procesą vykdyti tokia eile būtų patikimiausia.

    • A:

      Kažkaip praradau pasitikėjimą mūsų specialistų grupėmis, tame tarpe ir valstybiškai angažuotomis. Man atrodo, kad politinis elitas tiesiog išdavė Lietuvos nepriklausomybę dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto. Tiesiog reikalinga bent ribota intelektualinė erdvė, kur būtų įvykdyta pilna liustracija.

  14. Atgalinis pranešimas: L. Kerosierius. Ar Sąjūdis taps TS-LKD partijos rinkiminiu klubu? | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: