Kovo 13 dienos vakare Seime įvyko nuolatinio nesisteminių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų susibūrusių į neformalią Apskritojo stalo grupę posėdis.
Jame buvo svarstomi opūs ir aktualūs Lietuvai klausimai: žemės pardavimo užsieniečiams niuansai ir iš to kylančios grėsmės, susirinkimų įstatymas ir Konstitucijoje numatytos piliečių teisės (Kovo 11-osios nesankcionuotos eitynės, seksualinių mažumų reikalavimai), kryždirbystės tradicijų globos įstatymo projekto parengimas bei sveikatos problemos, kylančios dėl saldiklių naudojimo maiste ir gėrimuose.
Pasėdyje dalyvavo: Rytas Kupčinskas, Romualdas Ozolas, Nijolė Balčiūnienė, Alvydas Medalinskas, Gintaras Songaila ir kiti.
Darbotvarkės klausimai:
- Susirinkimų įstatymas ir konstitucinės piliečių teisės
- Žemės pardavimo užsieniečiams problema, nustatant ribojimus šioms „teisėms“
- Kryždirbystės tradicijų globos įstatymo projektas
- Tautos sveikata ir laisvoji saldiklių rinka
Susirinkimų įstatymas ir konstitucinės piliečių teisės:
Žemės pardavimo užsieniečiams problema, nustatant ribojimus šioms „teisėms“:
Kryždirbystės tradicijų globos įstatymo projektas. Tautos sveikata ir laisvoji saldiklių rinka:
ULL tęsinys.
nemanau, kad ULL turi bet kokia politine ateiti, tai nepasitvirtino ir Rinkejai neprieme tokios “paskutinio momento sajungos” (“skuduru susimetimo”). Darinys visiskai neturejo jokios aiskios politines ideologijos ir visuomes raidos krypties. Rinkimai aiskiai parode- 0,94 nuosimcio. Visiskas pralaimejimas. Tuo tarpu darini sudarancios partijos pavieniui ankstesniuose rinkimuose vienos panasiai rinko balsu. Deja, nebuvo jokiu paaiskinimu nei partiju nariams, nei visuomenei. Apie asmenine atsakomybe manau ir beprasmiska klausti 🙂
Čia ne ULL tęsinys, čia – Apskritasis stalas… Diskusija ana tema ne šiame straipsnyje…
Aš Už Lietuvą Lietuvoje. Nenaikinkite ir tik stiprinkite šį politinį darinį.
Pritariu. Čia kai kurie suinteresuoti skaldymusi…
Džiugu, kad Apskritas stalas nagrinėja tokį pamatinių valstybės klausimą, kaip žemių pardavimas užsieniečiams. Tačiau būtina pažymėti, kad šis klausimas yra kitų dviejų pamatinių vertybių – pilietybės ir nuosavybės – sankirta.
Tiek pilietybė, tiek ir nuosavybė yra kertiniai suvereniteto ir nepriklausomybės akmenys, o pastaruoju metu vis dažniau daromos iniciatyvos juos keisti. Yra išmintis – nori taikos – ruoškis karui, kariauji – galvok, kas bus po karo. Karų yra įvairių, bet vienas karas yra nenutrūkstamas – karas už išlikimą. Šiandien jis įgavo globalios rinkos konkurencinės kovos pavidalą. Globalizacija trina valstybių sienas ir skatina migraciją. Migrantai pasikeitusioje aplinkoje siekia užtikrinti savo teises, galvodami apie save, o ne apie valstybės ir Tautos likimą. Visos valstybės yra įsipareigojusios ginti savo piliečius ir jų teises, nepriklausomai nuo to kur jie yra. Kai kurių valstybių net karinėse doktrinose yra įtraukta nuostata piliečių teises ginti karine jėga.
Klausimas, kaip dera Lietuvos žemių pardavimas su Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės klausimais?
Kas garantuos, kad Lietuvos žemių savininko užsieniečio, užsienio valstybės piliečio, teisių gynimo tikslu jo valstybė nesudarys kritinės įtampos ir neįves “ribotą karinį kontingentą” savo piliečio teisėms, saugumui ir jo turtui ar teisėtiems lūkesčiams ginti? Ar Vilnijos krašto pretenzijos į autonomiją ir bandymai jas kurstyti iš Maskvos ar Varšuvos nėra gyvas tokios užslėptos agresijos pavyzdys? Tačiau, šiuo atveju yra esminis skirtumas – Lietuvos lenkai, rusai ar kitos etninės kilmės piliečiai yra savo laisva valia priėmę Lietuvos piliečio priesaiką ir įsipareigoję ginti Lietuvos valstybę, jos nepriklausomybę, laikytis Konstitucijos bei kitų įstatymų, vykdyti piliečio pareigas. Užsienio piliečiai tokios priesaikos nėra varžomi ir atstovauja savos valstybės interesus. Bet juk tai yra vadinama PENKTOJI KOLONA!
Ar žemių pardavimo užsienio piliečiams įstatymas neįteisina penktosios kolonos buvimą mūsų valstybės teritorijoje, jau nekalbant apie tai, kad nėra net tokių žemių registro?
Ar NATO ir ES sutartys numato karinę bei politinę pagalbą tokio galimo konflikto atveju?
Ar pačios NATO ar ES valstybės narės neturi slaptų interesų pasinaudoti tokia savo piliečių teise ir taip varžyti Lietuvos suverenitetą bei nepriklausomybę?
Nepamirškime, draugai ir sąjungos yra laikini, net valstybė yra sukuriama, prarandama ir vėl atkuriama, amžina gali būti tik Tauta! Be valstybės Tauta išmiršta ir išsibėgioja. Todėl visada reikia pradžioje paklausti ar mūsų sprendimai žudo ar gina mūsų Tautą bei jos kultūrą ir valstybę.
Bravo. Ypač paskutinė pastraipa sužavėjo. Juk kai valdžios batas primynęs gerklę, tai visai nesvarbu kairys jis ar dešinys