Atsargos karininkai: Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo (16)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos kreipimąsi „Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo“. Šis kreipimąsis buvo apsvarstytas ir priimtas Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos posėdyje, 2013 05 29 d., Vilnius

Skelbiame šį kreipimąsi:

Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

Prieš dvidešimt trejus metus mums iškovojus politinę ir juridinę Nepriklausomybę, bet kuo toliau tuo vis giliau prarandant dvasinę-kultūrinę Laisvę, V.Landsbergio žodžiai, kad: „Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo“, kuo toliau tuo tampa vis aktualesni. Kodėl?

Ar ne todėl, kad niekur nesidėjo ir šiandien tie, kurie mus trėmė, dvasiškai nuodijo, klastojo mūsų istoriją. Sovietiniai ideologai, provokatoriai, KGB rezervistai, agentai – tarp mūsų. Šis gausus ardomasis tinklas, naudodamasis mūsų iškovota Laisve, demokratiniais pasiekimais, ir toliau aršiai griauna mūsų valstybės pamatus, vykdo mūsų Tautos dvasinį nutautinimą.

Valstybės pripažintos liko ir partinių pakraipų bei institucijų baigimo diplomai, nuliui vertos visuomeninės mokslų disertacijos. Mokslinėje, meninėje visuomenėje vis dar egzistuoja informacijos filtras, ginamos sovietinės okupacinės istorinės traktuotės, sampratos, nusistovėjusi klaidinga pasaulėžiūra suformuota nuo jaunystės okupacinėse organizacijose. Ši dvasiškai, kūrybiškai impotentinė sistema negailestingai dorojasi, naikina tuos, kurie bando kitaip elgtis, jai priešintis, keisti, teikti naują informaciją. Sutartinai kritiškai puola siekiančius dvasingos pažangos.

Idealistai, atvedę Lietuvą į Nepriklausomybę, buvo nušluoti, išskaidyti, supriešinti. Įvyko tyli bedvasė nomenklatūrinė-biurokratinė okupacija susiliejusi su naujaisiais laukinio kapitalizmo atstovais. Prisidengę demokratine laisve okupavo mūsų turtą, kultūrą, išniekino Laisvės idealą o Sąjūdžio šaukliai rafinuotai išstumiami ne tik iš viešumos.
Po 1990 m. valstybinės institucijos, įstaigos, kultūrinės organizacijos nepasikeitė – jose liko dirbti buvusieji. Neįsileisdami kūrybingai veržlios ir verslios jaunosios kartos ir toliau tęsia kolaborantų darbą. Akivaizdu, kad ir meninės organizacijos, išaugusios iš raudonojo proletariato, artimai bendrauja kaip bendraminčiai su raudonojo režimo kūrėjais o ne su jų opzicijų meninėmis draugijomis. Ir šiandien dar nėra žuvusių už mūsų Laisvę vardo premijų. Yra kolaborantų premijos – Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno ir kt., ne tik vežusių saulę iš Maskvos, liaupsinusių okupantus, bet ir naikinusių mūsų Tautos savastį. Nostalgiškai gerbiami ir Sniečkus, ir partizanų žudikai poetai Kostas Kubilinskas, A.Skinkys savo rankomis sušaudę partizanus.

Ir toliau iš visų pakampių traukiami seni „draugai“, šalininkai, vis labiau užsukami profesionaliai įvaldyti propagandiniai mechanizmai. Sukurtos išmirti baigiančios nomenklatūrinės sąjungos. It talibai atgyja buvusieji sovietinės ideologijos veikėjai, glavlitininkai, „meno ekspertai”, kritikai, buvusieji įvairių ideologinių sovietinių leidinių redaktoriai, triuškinę sovietmečiu kitaminčius, negabios, asmeninių interesų siekiančios vidutinybės. Visas šis agonijoje besiblaškantis talibanas mūsų mokslui, menui, kultūrai ir valstybingumui daro neapataisomą žalą.

Kol mūsų šviesuoliai idealistai tik stebi, kol valdiškos institucijos prisitaikėliškai snaudžia, buvę nomenklatūrininkai ne tik skubiai sukūrė „savas” organizacijas, bet ir sulindo į valstybines pinigus skirstančias, ekspertuojančias kultūros institucijas, tapo įtakingais, fariziejiškai formuoja žmonių nuomonę per informacines priemones, skleidžia žemą kultūrą, pyktį, sutelktai priešinasi pažangai, tautiškumui, naujovėms, rafinuotai blokuoja verslumą, kylantį tautinį – istorinį – patriotinį meną.

LR Seimas 1999-02-11 priėmė nutarimą „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, kur nuspręsta, kad aikštė turi būti reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su Laisvės kovų akcentais. Tačiau lyg šiol Kultūros ministerijos valdininkai dėl Laisvės kovų įamžinimo nusikalstamai niekindami mūsų Valstybę ne tik vilkina, bet netgi nepaaiškinus priežasčių, iš konkurso vertinimo komisijos pašalinti jos autoritetingiausi nariai: istorikas Romas Batūra, LGGRTC gen. dir. Birutė Burauskaitė, Lietuvos laisvės kovų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.

Šitaip apraizgę visą valstybę, prisidengę žmogaus teisėmis, demokratija, patyrę sovietiniai ideologai, KGBė informatoriai, kuruodami, kontroliuodami ne tik knygų leidybą, pinigų skirstymą, bet ir kitas kultūros, meno, mokslo sritis, jau atvirai tyčiojasi iš sąjūdiečių, kovotojų už laisvę, iš mūsų Tautos istorijos – išjuokiami Pilėnų gynėjai, Vytautas Didysis, naikinamas Algirdo kapas… Sausio mėnesį savaitraštis „Literatūra ir menas“, datuotas sausio tryliktąja diena, neparašė nei antraštėlės, nei eilutės apie kruvinuosius Sausio įvykius, žuvusiuosius. O per tradicinius Sausio tryliktosios poezijos skaitymus Televizijos bokšte, Nepriklausomybės gynėjai neišgirdo iš skaitovų lūpų žodžių: „Tėvynė, Patriotas, Nepriklausomybė, Didvyriškumas, Pasiaukojimas“. Visą tai kuruoja tyliai ir sutartinai veikdami meno „ekspertai“.

Panašūs „ekspertai“ skirsto ir mūsų valstybės pinigus, skiriamus intelektualiai kūrybai, leidybai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla populiarindama platina V.Daujotytės parašytą ir už mokesčių mokėtojų pinigus išleistą monografiją apie Sąjūdžio šauklį poetą Sigitą Gedą, kurioje ne tik kad neatskleidžiama S.Gedos veikla Sąjūdyje, bet netgi Jo veikla žeminančiai vertinama. S.Geda sovietmečiu, nesutikęs liaupsinti sovietinę santvarką, buvo cenzūruojamas, griežtai izoliuojama jo kūryba, po mirties šia monografija apdergtas. Todėl šimtai jaunų, gabių mokslo, meno, verslo talentų palieka Tėvynę.

“Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui. Kadangi didžioji Rašytojų sąjungos narių dalis – buvę komunistai ar net nomenklatūrinininkai, kurie dar ir dabar šioje kultūros organizacijoje tebeskleidžia sovietinę dvasią, nutraukiu savo narystę Lietuvos rašytojų sąjungoje. Toliau dirbsiu kūrybinį darbą jau kaip tikras nepriklausomybinininkas…” – šį pareiškimą pasirašo meno kūrėjas poetas Vytautas Vilimas Skripka, praleidęs šioje sąjungoje 36 m.

Mūsų tikslai, atkovojus Nepriklausomybę, dar nepasiekti. Būtina ryžtingai atstatyti dvasinį patriotinį atgauti ir atgaivinti prasmės jausmą, skatinti meilę Tėvynei, gimtajai kalbai, papročiams, diegti pilietiškumą, aktyvumą socialiniame ir kultūriniame gyvenime, sugražinti pasitikėjimą savimi ir mūsų Lietuva, atimti kultūrą, švietimą iš tylios dvasinės okupacijos gniaužtų. Šį tikslą pasiekti būtinas giliai platus kultūrinis, ekonominis ne tik patriotinių visuomeninių organizacijų Sąjūdis. Straipsniais, rezoliucijomis padėties nepakeisime.

Kategorijos: Laiškai Alkui, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Algimantas Končius:

    Nė vienas komunistas negavo partinio bilieto be KGB patikrinimo ir priesaikos, kad dirbs iki grabo lentos. KGB perėmusi VSD ir dabar juos tebevaldo. Ištikimiesiems tiesia kelius į karjerą ir gerą gyvenimą, nepaklusniesiems daug žinantiems, į kapus. Laikai pasikeitė, spectarnybos tos pačios. Anksčiau slėpėsi už komunistinės širmos, dabar demokratinės. Anksčiau kalė į galvas kad pas mus lygybė, dabar kala kad pas mus demokratija, ir kad męs laisvi. Bet tiek tada, tiek dabar męs tebuvome jų gero gyvenimo tarnai ir baudžiauninkai. Okupacijos nebuvo, nęs tebęsam okupuoti. Tik ne visi tai supranta.

    • Kemblys:

      Yra tik vienas būdas kovoti prieš slaptas tarnybas – keisti dabartinę pasaulėžiūrą. Keičiantis pasaulėžiūrai keičiasi santykiai visuomenėje ir tos tarnybos netenka prasmės. Pvz., rusams suskaldžius tsrs, neteko prasmės milžiniškas skundikų tinklas, kuris stebėjo visada visus.

  2. Valdas:

    Atsargos karininkai cituoja Vytauto Landsbergio žodžius, o aš primenu Vytauto Landsbergio darbus.
    Cituoju.

    “Po kovo 11-osios, turbūt balandžio kažkur vidurį, buvo pirmą kartą
    siūloma keisti laikiną pagrindinį įstatymą ir leisti pirkti žemę
    užsieniečiams.”
    “Šitą pasiūlymą išnešė į posėdį tuometinis aukščiausiosios
    tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.”
    Signataras Rolandas Paulauskas

  3. Darijus:

    Tikri karininkai ne kreipimus rašo.

  4. Vytautas:

    Tai kad visiškai tampame priklausomi nuo Briuselio.

    • Apuolė (žr. nuospaudą) iš po 9-to metašimčio,
      ir bet kuri kita vietovė… nesanti kitos ES valstybės sostine,
      ir lai tampa…… po Liepos 1 d. ET pradėjus vadovavimą Lietuvai
      – Euros Sąjungos sostine:
      BONA (iš po Konrad Adenauer ryžto) su visa Siebengebirge , kokia ir Vilniaus šventovių aplinka,
      galėtų ja tapti; tačiau – ten Kolonijos – Romos kolonijos, Kelno palikimas gal per skvarbus (bloškia)
      tai siūlykit, – ką Kroatija – ES naujokė, su Lietuva dėl naujų 28 narių ES naujos sostinės tartų.
      AACHENAS (buv. karalių sost.)
      ANSBACHAS (patogus, naujas greta Niurnberg kelių-or.uostų),
      CITAU – patogiau įdomus kurortmiestis
      ERFURTAS – mūsų valia-galia, jų noru,
      KARLSRUHE (ties Štrasbūrg),
      MAASTRICHTAS (kad “neperkraut” vokiečių donorystę tempiančių 🙂 )
      PILZENAS (jei Baltarusiją su Ukraina jau į ES kviestume: dėl maisto atsargų ir laukų-daržų)
      ar visai, – VISMARAS, švediško paveldo naujoviškas, įdomus, patogus uostas?
      APUOLĖ – tikrai aiškus pasirinkimas;
      jei kitoms 27 šalims Liepos 1 d. bus priimtinesnių, – galėsim svarstyt – lietuviai,
      kad ir 1831 m. sukilėlių-tremtinių iš Lenkijos-Lietuvos po sukilimo prieš carinį rusų okupavimą
      Europos pažangiosioms jėgoms :
      Laisvę atnešusiems HAMBACHE gegužyje – 1832 m. 🙂
      http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sonderbriefmarke-175_Jahre_Hambacher_Fest.jpg
      http://www.blz.bayern.de/blz/eup/02_10/1.asp
      http://www.knerger.de/html/oktoberrerlauterungen_2.html

      Belgijos sostapilė turi būt vien tik Belgijos karalystei,
      kaip ir Vilnius – Lietuvai (Vytenio imperijos laike kurti pradėtai).

      Europos sąjunga – arba naują sostinę ne Štrasbūre kuria,
      arba… skirstomės!
      Dabar.
      Nes karininkai ir 1926 m. ir anksčiau, ir po to rodė pavyzdį.
      Šis metašimtis ne išimtis – reiks ir bus.
      Tai už Apuolę kuri vieta
      – Europos sotinei tiks?

  5. Gaila, kad autoriai neišdrįso iki galo pasakyti tiesa – kad “stogas” visos dabartines sistemos – tai D. Grybauskdaite. Jos melas, neatvirumas ir nekompetencija sudaro klimatą, kuriame valstybe egzistuoti negali.

  6. kolega:

    Ačiū, kad nors prabilot, o tai teikia vilčių, kad ir kitos panašios organizacijos ar sąjungos suaktyvės.

  7. Gariūnas:

    Šiame straipsnyje kas keisčiausia: straipsnį rašo Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS), kurios narių tarpe tik vienas kitas Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas, kita dauguma – sovietiniai karininkai, nei dienos netarnavę Lietuvos kariuomenėje. Antras partneris… irgi įdomus. Parašysiu sutrumpintą pavadinimą – KASKA… Išvertus iš rusų kalbos – būtų žodis “šalmas”… Kodėl toks sutapimas… pamastykit… Tekste daug “karčių žodžių ir tiesos”, bet kodėl tekstą siūlo tokios labai “įdomios organizacijos”… Ką galvoja tikroji LK karininkų sąjunga? AKS’as? Tai yra Atsargos karininkų sąjunga?..

  8. Atsargos karys:

    Atsargos karininkų pastebėjimai yra taiklūs ir atveria dalį mūsų valstybės pūlinių. Ypatingą dėmesį atkreipiau į paskutinį sakinį ,,Straipsniais, rezoliucijomis padėties nepakeisime.” Apėmė keistas jausmas – o tai šis kreipimasis kas yra, kur LAKS ir kitų panašių organizacijų konkrečiai apčiuopiami darbai vardan Tėvynės? Jeigu kas ir tikrai dirba, tai Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyrius ir dar viena kita organizacija. Taip, tie darbai yra nedideli, tačiau aiškiai pamatuojami ir turintys išliekamąją vertę. Tad gal reiktų ir kitoms organizacijoms didinti gerų darbų fondą, o tuomet ir buvusiesiems nomenklatūrininkams ir valstybės kenkėjams darysis tvanku….

  9. Gariūnas:

    Pritariu Atsargos kariui. Konkrečius darbus reikia dirbti, o ne tuščiažodžiauti… Žinau ne vieną LK remiančią visuomeninę organizaciją, bet mažiausiai girdžiu apie LAKS’ą ir KASKĄ (rus. šalmas) ir jų gerus darbus… Puiku – parašė straipsnį – atkreipė dėmesį – kas toliau? Kur konkretūs darbai ir veiksmai?.. Čia ir prasideda visas įdomumas – kaip visada daugiausia “rėkia” tie, kurie nieko nedaro apart rėkimo… Tuo metu LLKS ir LKKSS (turiu mintyje Vilniaus skyrių) dirba realiai ir jų darbai akivaizdžiai matomi: paminklas “Žinia”, mitingas prie Kudirkos paminklo (kovo 28 d.) dėl kalbos ir teritorijos vientisumo, leidinio “Varpas” leidimas (LLKS), knygų dovanojimo akcijos lietuviškoms mokykloms Šalčininkų r., kovinis šaudymas įgūdžiams palaikyti, savų narių finansinis rėmimas, kurie sunkiai gyvena, paskaitos visuomenėje, ypač jauiems kariams , šauliams, mokiniams, išgyvenimo kursai jaunimui (LKKSS VAS) – tai realu ir duoda konkrečią naudą… LIETUVAI ir LIETUVOS JAUNIMUI.

  10. Ričardas:

    ech, kad taip iš jūsų lūpų i Dievo ausį… visada sakiau ir skysiu- kol neišmirs komunistai ir jų palikuonys, tol nematysime mes ramybės.O padedančiu tiems išmirti kažkaip neatsiranda..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *