Baltijos miškai išaugs lietuviškumu (0)

Albino Juknio nuotr.

Gegužės 16-18 dienomis žurnalas „Miškai“ šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške surengs tarptautinę miškininkystės parodą „Baltijos miškai 2013“. Išskirtinis šiųmetės parodos bruožas – vietos gaminių gausa, įdomios meno bei unikalios technikos ekspozicijos.

Stebins naujovėmis

Parodos rengėjai ir rėmėjai siekia panaudoti praėjusių metų patirtį ir nustebinti naujovėmis. Didžiausia jų – papildomas, penktasis, sektorius, kuriame bus demonstruojama, ką įdomaus, pažangaus bei vertingo miškininko priežiūrai, biokuro gamybai, aplinkos ir kraštovaizdžio tvarkymui gali pasiūlyti patys lietuviai. Net trečdaliu ploto gilyn į Bugenėlius besiplečiantys „Baltijos miškai“ lankytojus žada pradžiuginti atveždami istorinį aštuonratį – pirmąjį pasaulyje aštuonratės važiuoklės prototipą. Tai lietuvių konstruktoriaus prieš Pirmąjį pasaulinį karą išrasta ir sukurta unikali važiuoklė – šiuolaikinės medkirtės ir medvežės pirmtakė. Parodoje pamatysime ir pirmąjį lietuvių sukurtą kosmoso palydovą „Lituanica SAT-1”.

Įdomus ir kitas parodoje numatomas demonstruoti lietuviškas eksponatas, skirtas ne tik smalsumui patenkinti, bet ir verslo gerovei. Tai Kauno technologijos universiteto išradimas – naujovė, sukurta siekiant apsisaugoti ir nuo miško vagysčių. Tai į rąstą kišamas prietaisas. „Jį dera tinkamai pristatyti ir visiems parodyti bei pasidžiaugti, kad ir lietuviai sukuria svarbių dalykų?“ – apie užsiimantiems medienos ruoša reikalingą inovaciją kalba „Baltijos miškai 2013“ organizacinės grupės vadovas Dainius Šeronas.

Šiaulių universitetas viename iš parodos seminarų žada nagrinėti invazinių augalų – rododendrų ir kitų, –  šiuo metu itin aktualią problematiką. Ši aukštoji mokykla jau daug metų atlieka tokio pobūdžio tyrimus ir yra sukaupusi nemažai įdomios medžiagos. Aleksandro Stulginskio universiteto Inžinerijos fakultetas parodoje pateiks naujausių žinių apie biomasę ir jos gamybą, Agronomijos fakultetas – sodybų apželdinimo naujoves. Savo programą parodai rengia ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Technika – ne riestainiai turguje

Pirmoji parodos diena skirta biokurui. Tuomet ir bus demonstruojama pati įvairiausia šiai veiklai skirta technika. Savąjį medienos smulkintuvą demonstruos ir įmonės „Stefinga“ vadovas Steffen Jager. Tokia paroda, pasak jo, tikrai patraukli šioje srityje dirbantiems ar su miškininkyste, biokuro gamyba, medienos verslu reikalų turintiems žmonėms. Vis dėlto parodos lankytojai technikos neperka kaip turguje riestainių: bendrovių atstovai apsikeičia kontaktais, šitaip padėdami pagrindus tolesniam bendravimui su galimais pirkėjais. „Manyčiau, kad tai tikrai naudingas renginys, dalyvavau jame ir pernai. Viskas buvo gerai, tik oras ne toks, kokio tikėjomės. Na, bet ką darysi, oras yra oras“, – šypteli „Stefingos“ direktorius.

Belieka tikėtis, kad šįsyk gegužė nepašykštės nei saulės, nei šilumos. Giedrą dieną bus smagiau ir medvežių operatorių varžybas stebėti. Jos vyks antrąją parodos dieną. Varžybose žadama rinkti geriausiai miško techniką valdančius profesionalus. Jose su lietuviais rungsis lenkai ir latviai.

Bus ir seminarų, ir meno parodų

Vieni dalyviai jau žino savo vaidmenis ir veiklas, o kitos organizatorių pakviestos įmonės ir įstaigos dar svarsto, ką įdomaus ir masinančio atvežti į parodą. Savo programas rengia ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos. Šioms įstaigoms bus skirtas A plotas, kurį jos dalysis su universitetais ir parodos rėmėjais. Šis sektorius jau pilnas ir gali keistis tik nežymiai, kaip ir kiti trys ekspozicijų plotai. Baigiamas pildyti ir naujas lietuviškasis sektorius; organizatorių dėmesio dar laukia, fotografų, liaudies meistrų darbai, kuriems „Baltijos miškuose“ taip pat numatyta vietos. Šiemet parodoje bus dvi autorinės – Gražinos Barzdžiukaitės ir Roberto Patronaičio – fotografijų parodos, viena mišri – medžio drožybos, kalvystės ir fotografijų – įvairių autorių paroda. O trys Ukmergės apylinkių skulptoriai, priklausantys Lietuvos tautodailininkų sąjungai, antrąją parodos dieną nuo pat ryto kurs medžio skulptūras iš ąžuolo, o vakare jas galės įsigyti kiekvienas to panorėjęs parodos lankytojas.

Vėl džiugins škudės

Parodoje bus ir aptvaras tradicinių „Baltijos miškų“ dalyvių statusą norinčioms pelnyti škudžių veislės avelėms. Jų augintojas Kęstutis Samušis dar šiandien pamena pernykščių parodos dalyvių susidomėjimą škudžių šeimyna, ypač avinu bedsidomėjusių medžiotojų vertinimus. „Jie labai žavėjosi, vos ne į eilę norėjo užsirašyti, kam įspūdingi avino ragai atiteks, kai ateis laikas. O ragai išties įspūdingi, šiek tiek panašūs į muflono“, – sakė K.Samušis. Parodoje škudžių avelės labai pritinka ne tik todėl, kad yra puslaukės ir pasitelkiamos pamiškėms bei technika nešienaujamiems plotams nuganyti, bet ir dėl to, jog lietuviškoje parodoje smagu pristatyti retą avių veislę, kilusią iš Lietuvos. Iki šiol dar vyksta škudžių, kaip vietinės kilmės veislės, įteisinimas, kiek užtrukęs dėl biurokratijos. „Tai sena lietuviška veislė, kurią iš Lietuvos išvežė ir išsaugojo vokiečiai. Dabar mes ją grąžinom į Lietuvą. Labai gryna genetinė linija, išsaugota per daug tūkstantmečių. Daug pasaulio mokslininkų tyrinėja šias avis, visur rašoma, kad jų kilmė – Baltijos kraštas, Lietuva, Rytų Prūsija, tik ironiška, kad mes patys to iki šiol nepripažįstam“, – daugiau kaip trisdešimties augintojų Lietuvoje laikomas avis apibūdina K. Samušis, šiemet parodoje ketinantis parodyti, kaip škudės kerpamos. Jis pasiryžęs kiekvieną parodos dieną nukirpti bent po vieną škudę.

Kalbėdamas apie „Baltijos miškus“ škudžių augintojas sakė, kad paroda patraukia tokiomis pat geromis savybėmis, kaip ir žurnalas „Miškai“, – ji kokybiška ir verta dėmesio.