Balandžio 18 dieną paveldosaugininkai jau dvidešimtmetį mini Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną.
Tai – puiki proga ne tik suburti paveldosaugininkus, atkreipti visuomenės, valstybės institucijų dėmesį į kultūros paveldą, jo išsaugojimo svarbą, bet ir su nauju įkvėpimu ir ryžtu imtis sunkiausių darbų. Šiais metais ši simbolinė prasmė itin reikšminga, kadangi vyksta intensyvus pasirengimas ateinančiam 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinės paramos etapui.
2014–2020 m. Nacionalinėje pažangos programoje kultūros sritis numatyta vienu iš prioritetų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD) džiaugiasi, kad anksčiau deramo dėmesio nesulaukusi kultūros sfera pagaliau traktuojama kaip viena svarbiausių. „Toks naujas požiūris gali padėti išvengti pirmuoju finansavimo etapu darytų klaidų, pasinaudoti neišnaudotomis galimybėmis. Nors vyksta pozityvūs pokyčiai, tačiau ir toliau būtina elgtis itin atsakingai, kadangi šis etapas yra paskutinė proga pasinaudoti ženklia Europos Sąjungos parama ir jos pagalba prikelti nykstantį Lietuvos kultūros paveldą. Yra gausu objektų, nedelsiant reikalaujančių finansinių injekcijų, o Lietuvos biudžetas vienas nėra pajėgus jų suteikti“ – tvirtina KPD direktorė Diana Varnaitė.
Kultūros sričiai numačius pakankamą finansavimą ir racionaliai skirstant asignavimus dar įmanoma atgaivinti nykstantį kultūros paveldą, padidinti jo prieinamumą Lietuvos visuomenei. Departamento direktorė D. Varnaitė svarsto, kad prieš dairydamiesi po užsienio valstybes, turime puoselėti unikalią kultūrą namuose ir užtikrinti jos paveldo išsaugojimą ateities kartoms, kitaip jos šios istorijos galės mokytis tik iš knygų.
Žiūrint į kultūros paveldo tvarkybą nuosekliai, sistemiškai, priimant kompleksinius sprendimus galima ne tik sutvarkyti kultūros paveldą, bet ir suteikti jam gyvastį. Neūkiška ir švaistūniška greta dūlančių Lietuvos istorijai brangių pastatų statyti naujus modernius bendruomenių kultūros namus, bibliotekas, švietimo įstaigas, kai jos galėtų įsikurti pastatuose, menančiuose istorijos dvasią. Minimaliems kultūros poreikiams patenkinti reikalinga 2,5 mlrd. litų investicija. Esant tokioms lėšoms įmanomas ir Lietuvos kultūros paveldo atgaivinimas.
