Lietuvos biurokratai vengia ES lėšas nukreipti kultūros reikmėms

Alkas.lt nuotr.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis baiminasi, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje 2014–2020 metais kultūra vėl gali likti be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.

Balandžio 11 d. vykusiame 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos posėdyje buvo pasiūlytas neadekvačiai mažas Nacionalinės pažangos programos finansavimas kultūrai, sako kultūros ministras.

Komisija atmetė Kultūros ministerijos siūlymą dėl poreikio kultūros sričiai, nekeldama nustatytos 4 proc. ribos kultūros prioritetui persvarstymo klausimo. Ministras teigia, kad šis komisijos nustatytas procentas netenkina net minimalaus kultūros investicinio poreikio. Šarūnas Birutis artimiausiu metu ketina tai aptarti su premjeru ir sako sieksiąs, kad būtų užtikrintas adekvatus kultūros srities finansavimas 2014-2020 ES paramos laikotarpiu.

„Kultūros ministerijos specialistai dalyvauja derybose su Europos Komisija, kuri palaiko mūsų specialistų pasiūlymus, tačiau kažkodėl vis dažniau manipuliuojama Europos komisija, kuri neva prieštarauja ES lėšų skyrimui kultūrai. Tai netiesa. Mūsų kaimynai jau praėjusiame ES finansavimo laikotarpyje susitvarkė kultūros paveldą ir padidino kultūros prieinamumą, o mūsų biurokratams neparanku keisti praėjusios Vyriausybės dokumentą ir perskirstyti proporcijas, pagal naujos Vyriausybės prioritetus. Šiandien kultūros lauko lūkesčiai yra labai dideli, todėl sieksiu, kad kultūra 2014 – 2020 metų ES paramos laikotarpiu patenkintų bent jau minimalų kultūros poreikį – 2,5 mlrd.litų. Todėl būtina, kad šiandien išsisklaidytų visos manipuliacijos ir premjeras aiškiai pasakytų, kiek šiai Vyriausybei svarbi mūsų kultūra ir jos išsaugojimas ateities kartoms“, – sako Š.Birutis.

Pasak ministro, atlikus skaičiavimus, kultūros poreikis būtų apie 4,6 mlrd.litų, tačiau pasirenkant struktūrinių fondų investavimo prioritetus ministerija poreikį sumažino iki 2,5 mlrd. litų.

Pasak ministro, šiandien tiek politikai, tiek biurokratai turi suprasti, kad tai paskutinė Lietuvos galimybė pasinaudoti ES parama ir diegti bei plėtoti kūrybines industrijas, sutvarkyti Lietuvos muziejus, bibliotekas, paveldą bei paversti juos traukos centrais, kuriuose būtų užtikrintas kultūros prieinamumas ir dalyvavimas kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Pagal Eurostato duomenis Lietuvos visuomenės dalyvavimas kultūroje yra vienas žemiausių ES.