Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys) (1)

Pagaliau atitokstame: didieji snygiai baigiasi, netrukus šiluma ir lietutis tirpdins storą žiemos patalą. Tai – jos didenybė Gamta, o prieš ją, kaip sakoma, nepašokinėsi… O štai savo gyvenimą, savo likimą kalame patys. Kaip to politinės kalvystės meno praėjusią savaitę mokėsi mūsų didžiavyriai ir didžiamoterys?

***

Lyg tie pavasariniai paukščiai, premjeras A.Butkevičius irgi panūdo paskraidyti. Ilgai maitinęs pažadais, kad seniai lauktas susitikimas su Rusijos vadovais netrukus įvyks, ir iš jo galima laukti svarbių sprendimų, penktadienį ministras pirmininkas iš tiesų nukako į Sankt Peterburge vykusį Baltijos jūros šalių vyriausybių vadovų konferenciją. Joje jis kalbėjo apie Baltijos jūros aplinkos apsaugą, ekologinę švarą, paskui susitiko su Rusijos premjeru ir „Gazpromo“ vadovu.

„Pokalbio su D. Medvedevu pradžioje pasikeitėme nuomonėmis, kad sparčiai auga mūsų eksportas į Rusiją, didėja turistų srautas. Taip pat kalbėjomės ir apie tarpvyriausybinių darbo grupių veiklos atnaujinimą, nes dar nuo 2011 metų nėra įvykęs nė vienas posėdis, – vakar „Respublikai“ sakė A. Butkevičius. – Bet mano susitikimo svarbiausias tikslas buvo energetiniai klausimai. Beje, pradėdamas kalbėti apie energetiką premjeras D. Medvedevas pats tiesiai pasakė, kad jau susitaikė su „pačiu griežčiausiu Lietuvos pasirinktu keliu – ES III energetikos paketo įgyvendinimu. Rusijos premjeras pareiškė, kad nors jam ir gaila, jis pripažįsta tokį Lietuvos apsisprendimą. Abu sutarėme, kad šiais klausimais toliau dirbs dviejų valstybių ekspertų darbo grupės“, – kalbėjo savo interviu dienraščiui „Respublika“.

„Rusijos premjeras man paliko neblogą, inteligentiško politiko įspūdį, kuris, manau, nuoširdžiai džiaugiasi gerėjančiais abiejų valstybių ekonominiais santykiais, mainais meno, kultūros srityje“, – tegalėjo pasakyti A. Butkevičius.

Susitikęs su „Gazprom“ vadovu A. Mileriu jis akcentavo Lietuvos tikslą – gauti pigesnių rusiškų dujų, bet jokio atsakymo iš pašnekovo neišgirdo, esą kainas taip pat derins darbo grupės. Tačiau A. Mileris su nerimu klausė, ar Lietuva išties ketina apriboti „Gazprom“ dujų tiekimą į Kaliningrado sritį.

Su Rusijos atstovais taip pat nepavyko pasitarti dėl Baltijos atominės elektrinės statybos. Tai apie ką lyderiai kalbėjosi? Niekas nieko niekam nežadėjo, apsiribojo mandagiais paplepėjimais, o dujų sektoriaus reformą, kaip turbūt ir iš Rusijos perkamo kuro kainas „pavadino Lietuvos reikalu, kuris nėra diskusijų objektas“.

Ar vėl bus sudaromos darbo grupės kokios nors Energetikos ministerijos lygyje? Politologas Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas šio vizito rezultatus, tiesiai šviesiai pasakė, kad „didžiausia problema, jog Lietuva neturi argumentų, kodėl Rusija turėtų mažinti dujų kainas. Bandoma apeliuoti į kitų šalių susiderėtą kainą bei premjero naudotą derybinį argumentą, kad per Lietuvą eina tranzitas į Kaliningrado sritį. Dabar manome, kad Rusijos pusė teigia, kad galima išplėsti net trišakį dujų tiekimą“.

***

Iš Sankt Peterburgo A.Butkevičius iškart išvyko į Baku, kur pirmadienį baigiasi Pasaulio ekonomikos forumas. Kažin su kokiu portfeliu premjeras grįš iš šio forumo? Gerai, kad bent jau nieko nežadėjo…

O Lietuvoje jis paliko betvarkę, pirmiausiai – savo paties vadovaujamame kabinete.

Tikrą sujudimą socialdemokratų gretose sukėlė Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, pareiškusi, kad reikėtų galutinai nutraukti dabar ore kybančius santykius su Japonijos bendrove „Hitachi”, kuri norėtų parduoti Lietuvai naujos Visagino atominės elektrinės reaktorių. Prie šio pareiškimo ji dar pridėjo, kad Lietuva paskubėjo vykdyti Europos Sąjungos numatytus dujų sektoriaus pertvarkymus ir taip pakenkė santykiams su Rusijos koncernu „Gazprom”. Ministrė, iš pradžių net nežinojusi, kuriai ministerijai ji paskirta vadovauti, nusišneka ne pirmą kartą. Šį kartą A. Butkevičiaus reakcija buvo griežta: ministrei buvo pareikšta, kad ji nesuvokia situacijos. O Prezidentė D. Grybauskaitė, stebėdama įvykius pažymėjo, kad nesusitariantys dėl bendros veikimo krypties Vyriausybės atstovai menkina Lietuvos tarptautinį įvaizdį. Opozicija ministrei rengia interpeliaciją.

Šia prasme įdomus portalo Alfa.lt skaitytojo Rimvydo Valiulio pastebėjimas „Facebooke“: „Klausimas p. Butkevičiui: jei nei p. Medvedevas, nei p. Mileris nebereikalauja mūsų stabdyti Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, kaip pasielgsite su savo ministre Vėsaite? Juk jos pozicija – tai ne Lietuvos ministrės pozicija, o labiau Rusijos ministrės pozicija. Gal tegul ji atstovauja „Gazprom“ interesus, nebūdama mūsų ministre?“

Beje, nesant A.Butkevičiaus, opozicija irgi sujudo sukruto. Šešėlinis premjeras A. Kubilius pagaliau paskelbė šešėlinius ministrus Paprastai demokratiją praktikuojančios šalys galimas vyriausybės paprastai skelbia dar prieš rinkimus, kad rinkėjai žinotų, kas valdys šalį, jei partija laimės rinkimus.Viena iš tokio ilgo konservatorių delsimo priežasčių – sujudimas prieš partijos pirmininko rinkimus. Profesorius V.Landsbergis užsispyręs kasa duobę dabartiniams konservatorių lyderiams, o A. Kubilius susirūpinęs, kaip atlaikyti kritiką, kylančią iš krikščionių demokratų stovyklos.

***

Tarsi skaidri Atvelykio saulė mūsų padangę nušvietė ir gera žinia: rudenį, turbūt rugsėjo 12-13 d. Lietuvoje lankysis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, o kiek anksčiau, liepą, pas mus atvyks Tibeto vyriausybės tremtyje lyderis Lobsangas Sangay.

Prisimenu pirmąjį Dalai Lamos vizitą Lietuvoje 1991-ųjų vasarą, praėjus pusantrų metų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir vos pusmečiui po kruvinųjų Sausio 13-osios dienos įvykių.  Tibeto dvasinis ir politinis lyderis tremtyje, Nobelio taikos premijos laureatas (1989 m.) Dalai Lama XIV buvo vienas pirmųjų užsienio šalių vadovų 1990 metų balandį telegrama pasveikinęs Lietuvą atkūrus Nepriklausomybę. Dalai Lama XIV atvyko į Lietuvą drauge su mumis pasidžiaugti taikiu būdu iškovota laisve. Tai buvo vienas pirmųjų oficialių užsienio šalies vadovų vizitas Lietuvoje.

Tuomet filmavome vieną jo susitikimą su visuomene. Dvasininkas padarė mielo, gal net vaikiško temperamento žmogaus įspūdį, buvo pabrėžtinai mandagus ir atidus kiekvienam į jį besikreipiančiam. Kitą kartą į Lietuvą jis atvyko 2001-ųjų birželį. Jis šiltai bendravo su Kauno visuomene. O štai tuometiniai Kauno miesto vadovai tuomet „dėjo į kojas“: jie dingo iš Kauno, nes bijojo Kinijos protestų. Mat, Kaunas vienintelis miestas Lietuvoje, kuris susigiminiavęs su Kinijos miestu Sjemenu. Ką gi, baimės ausys ilgos…

Kaip bus dabar, pone Zuokai?

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *