Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Poetai į pensiją neišeina

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2013 03 31 14:20
5
0
SHARES
Poetai į pensiją neišeina
Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.
Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė  sakė kartą klaususi Marcelijaus Martinaičio: „Kas su tavimi būtų buvę, jei būtum likęs gimtajame Paserbenčio kaime prie Kalnujų?“ Marcelijus atsakė: „Taip ir būtų buvę. Būčiau dirbęs savuosius darbus, gyvenęs savąjį gyvenimą, vilkėjęs tėvo kailiniais, mūvėjęs jo guminiais batais… Būtų lietingas vakaras. Vesčiausi karvę palei Žemaičių plentą, o tuo plentu autobusu važiuotų Viktorija Daujotytė. Ir nesustotų, neišliptų Kalnujuose, nepaklaustų: „Kur tu čia toks vienišas eini?“

Gimimas – joks nuopelnas

Spėju, kad šiuo metu netoli Vilniaus iš tėviškės atsikeltame namelyje gyvenantis Marcelijaus Martinaitis daro tai, ką būtų daręs ir pasilikęs Paserbentyje, – skutinėtų margučius. Ir nesijaučia vienišas, kaip nėra vienišas į darbą nirte paniręs ar medituojantis žmogus. Poetas margučius skutinėja jau daugiau nei 50 metų, apie šią savo aistrą pernai net knygą išleido. Gėda būtų tokiu metu jį trukdyti, tačiau jis rado laiko pasikalbėti su „Valstiečių laikraščio“ skaitytojais, o į klausimus užsispyrė atsakyti raštu. Jei šis žemaitis ko nors – eilėraščio, kiaušinio, klausimo – imasi, tai imasi taip nagingai, atsakingai, lyg paskutiniam teismui tai ketintų pristatyti…

Gerbiamas Marcelijau, prieš pusšimtį metų rašėte apie balandžio sniegą. Ar tokie gamtos reiškiniai jūsų šiandien dabar negąsdina?

Taip, „Balandžio sniegas“  buvau pavadinęs pirmąjį savo eilėraščių rinkinį. Mintyse turėjau ne gamtos, o gyvenimo nepastovumą. Ypač tą nepastovumą jaučiau būdamas jaunas, juolab kad esu gimęs balandžio mėnesį. Juk balandis, kaip ir gyvenimas, nepastovus: čia palyja, čia pasninga, čia saulė kaitriai pašviečia, čia jau paukščiai lizdus tvarko, žydi pirmosios gėlės. Bet tas balandžio sniegas išsilaiko pusdienį, dieną. Apie kokį nors netyčiom užklydusį žmonės sakydavo: pasirodė kaip balandžio sniegas ir dingo. Tai ir esu toks „balandinis“, kur nors vis netikėtai pasirodantis. O  balandis, bent jo pradžia, matyt, šiais metais bus žiemiška. Taigi, sujaukė gamtą, Velykas ir gyvenimą.

Savo gimimo  datą sureikšmina tik vaikai ir diktatoriai, na, dar ir menininkai. O kaip jūs švenčiate gimtadienį? Parašote eilėraštį? Pasižadate ko nors nedaryti?

Vaikystėje mano kaimo žmonės savo gimimo datos nesureikšmindavo, jos nešvęsdavo. Seni žmonės net nežinodavo, kada gimė. Mano seneliai sakydavo, kad gimė prieš Didįjį karą, kai buvo saulės užtemimas, panaikinus baudžiavą ir pan. Visuotinis įprotis švęsti gimtadienius įsigalėjo ne taip seniai. Tikriausiai buvo nusižiūrėta, kaip tuos gimtadienius švenčia karaliai, diktatoriai, ponai.

Naujaisiais laikais žmogaus gyvenimas susietas su metų skaičiavimu nuo pat mažens iki senatvės: kada vaiką leisti į darželį, į mokyklą, kada imtis aukštesnių mokslų, kada pradėti dirbti, vesti, kada ateis pensija, kada teks mirti. Žmogaus gyvenimas gana tiksliai išdalytas pagal metus, ir tos tvarkos jis negali peržengti. Tie gyvenimo etapai kaip nors vis įvertinami, pažymimi balais, premijomis, minėjimais.

Seniesiems žmonėms metų nereikėdavo skaičiuoti. Jie gyvendavo sėsliai didelėse neišsiskirsčiusiose šeimose, kiekvienas iki mirties turėdavo savo vietą, užsiėmimą. Dabar pagyvenę žmonės dažniausiai lieka vieni arba vieniši, jų per visą gyvenimą sukaupto išmanymo niekam nereikia, net ir profesoriai išgujami iš visuomenės.

Tie dabar visuotinai įsigalėję jubiliejai tikriausiai yra susiję su slapta sąžinės graužatimi, kad štai vis nėra laiko aplankyti tėvų, pamirštami mokytojai, bendradarbiai ir pan. Tie šventimai dažniausiai ir būna dėl noro bent trumpam nuo savęs nuvyti negerumą – prisiminti, aplankyti, pasveikinti, pakalbinti ir vėl… iki kito jubiliejaus.

O aš savo metų skaičiuoti nemėgstu. Poetai neišeina į pensiją, kartais dirba daugiau negu kurios nors tarnybos darbuotojai. Nuopelnai nesusiję su metais. Ateina pažįstami, pasišnekame, pajuokaujame, ko nors išgeriame, ir tiek.

Kad kažkada gimiau – joks mano nuopelnas. Kad atsiradau pasaulyje, reikėtų dėkoti tėvams, kad tam tikru laiku, tam tikrą dieną „suklydo“. Po kelių dienų jau būtų buvęs kitas Martinaičiukas ar Martinaitytė. Matot, ne savo valia išlošiau gyvenimą.

Kukutis atspindi kaimo dramą

Radau tokį j ūsų sakinį, kad jūsų „kūrybos motyvas – senosios, archajiškos pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir jos žlugimas“. O juk nesate panašus į žmogų, kurio pasaulėjauta žlugusi. Gal vis dėlto modernus pasaulis neatsilaiko?

Niekas manęs negalėtų sužlugdyti. Gyvenu ir gyvenau dviejų gyvensenų ir pasaulėžiūrų sandūroje, kai viskas labai staigiai ir dramatiškai keitėsi vieno žmogaus gyvenime. Mano kaimo žmonės patyrė labai staigių gyvenimo, politikos, pasaulėžiūros, socialinių perkrovų, tas laikas žmones perskirstė, sugrupavo visai pagal kitas principus, gyvenseną. Daug žmonių, ypač kaime, liko už borto. Nieko negali padėti jokia archajiška pasaulėjauta, net ir žemė, kuri prieš pusę amžiaus dar buvo didžiausias turtas. Patyrėme visų didžiausią lūžį, koks galbūt buvo panaikinus baudžiavą. Daug žmonių Lietuvoje jau neprisitaikys prie modernaus pasaulio.

Ar nugyventi metai suteikia drąsos autentiškai gyventi, jausti? Kodėl pagyvenę žmonės bijo senatvės?

Gyvenau, gyvenu tarsi du gyvenimus: aną, archajišką, ir dabartinį, kaip jūs sakote, modernų. Daug kas manęs klausia, kas tas mano eilėraščių veikėjas Kukutis. O jis ir yra atsiradęs tų dviejų pasaulėžiūrų ir pasaulėjautų kryžkelėje. Kaimas yra didžiausias istorinis tautos kūrinys, didžiulis kalbinis, folklorinis ir etninis jos palikimas. Tai patvirtina Kristijono Donelaičio „Metai“.

Sakėte, kad literatūrinėje aplinkoje beveik neliko vertintojų. Nejau iš tikrųjų manote, kad poetai darosi neįdomūs?

Negalėčiau taip griežtai teigti. Dalyvauju literatūros vakaruose, matau, kad žmonės ne tik girdi, bet ir supranta, ką skaitau. Poezijos mėgėjų negali būti daug. Žmonėms dabar įdomesni skandalai, politikai, pinigai, kainos. Rimti literatūros vertintojai dabar labai mažai reiškiasi. Viską dabar perima vadinamieji eseistai, kurie reklamuoja savo pažįstamų kūrybą, nors ji gali būti paskutinis šlamštas. Kaip ir beveik viskas, taip ir literatūra patiria stiprų komercijos poveikį, o šiai laisvės ir revoliucijos šaukliai nereikalingi, kol nėra ištikusi kokia nors bėda.

Knygų mugių labai nepeikiu, esu lankęsis ne vienoje Europos mugėje, nors ir ten dominuoja komercija. Dabar žmonės tikrai mažiau skaito, bet man labai įspūdingas tas žmonių plūdimas į jas. Matau, kad dar yra gyva skaitymo nostalgija, tie žmonės dar nori pamatyti KNYGĄ, kuri mūsų namuose dažnai jau visai išnykusi. Tik mugėse dabar galima pamatyti tiek daug vaikų!

Atlygis  – po mirties

Esate užsiminęs, kad rašytojas Lietuvoje beveik negali pragyventi iš kūrybos.

Kūrybinės sėkmės visai nesieju su gerais užmokesčiais, prabanga. Jeigu rašytojui gerai moka už jo kūrinius, visai nereiškia, kad jis geriau, talentingiau rašys. Maždaug – jeigu karvę geriau pašersi, tai ji duos daugiau pieno. Čia jokio tiesioginio ryšio nėra.

Galima gyventi ir iš literatūros. Tik reikia daug rašyti, rašyti tai, kas patinka publikai, kuri perka knygas, moka gerus honorarus. Tikriausiai pastebėjote, kiek tokio vienadienio skaitalo yra mugėse. O juk ne vieno mūsų praėjusių amžių rašytojo užmokestis buvo persekiojimas, tremtis, džiova.

K.Donelaitis kūrė net negalvodamas, kad jam kas nors atlygins. Nesakau, kad kūrėjas turi skursti, būti persekiojamas, bet svarbiausia – vykdyti savo misiją, kartais nesitikint jokio pelno. Tik po rašytojų mirties jiems atsiteisiama paminklais.

Štai jau ir Velykos. Didžiąją savaitę skiriate kiaušinių marginimui. Ar tai nėra vienas iš būdų pasipriešinti globalizacijai?

Niekam nesipriešinu. Žinau, kad didžiųjų švenčių negalima pasitikti su pykčiu. Tai laikas apsivalyti, bent tuo metu pašalinti tai, ką savyje pikto ir negero buvai užraugęs. Paprasčiausiai įsijaučiu į tą ypatingą laiko tarpsnį, tradicinius Velykų šventimus. O tai – atgimimo, gamtos prisikėlimo metas, kada įsigali šviesa, spalvos po ilgų žiemos mėnesių. Tai ir primena margučiai, jų skutinėjimas. Tik gaila, kad žemę dar vis laiko užkloję sniegai.

Vis dėlto su Šv. Velykomis! Tegu bent mumyse būna šilta ir šviesu!

Susiję straipsniai:

  1. T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis
  2. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  3. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I)
  4. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  5. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  6. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  7. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  8. Apie tėvą, Orvido sodybą ir gyvenimą po mirties
  9. Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)
  10. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  11. Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
  12. V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi
  13. Sveikiname Marcelijų Martinaitį (video)
  14. V.V. Landsbergis. Kubilinskas ir mes
  15. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  16. Mirė rašytojas Tomas Arūnas Rudokas
  17. Lenkija stebėtinai mažai dėmesio skiria lietuvių literatūrai
  18. V. V. Landsbergis 90-mečio sulaukusį Meką siūlo pristatyti Nobelio premijai
  19. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  20. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  21. Molėtuose „Sugrįžimų“ šventėje susitikimas su žymiais kraštiečiais
  22. T.Venclovos poezija ir mintys apie Lietuvą

Comments 5

  1. kremblys says:
    8 m. ago

    Tai ir esu toks „balandinis“, kur nors vis netikėtai pasirodantis. O balandis, bent jo pradžia, matyt, šiais metais bus žiemiška. Taigi, sujaukė gamtą, Velykas ir gyvenimą.
    Šį rytą poetą pakirto sunkus insultas.

    Atsakyti
    • Valdas says:
      8 m. ago

      Dėmesio visiems mylintiems Lietuvos žemę!

      *****************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      ********************************************************************************************
      Šiandien, balandžio 4d., ketvirtadienį, per LRT 21:15
      Tautos aikštė

      Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida

      Laidos tema: Lietuvos Žemės išsaugojimas ar praradimas

      Dalyvauja Pranciškus Šliužas.

      Būtinas visų Lietuvos Žemės gynėjų palaikymas SMS balsavimu!!!

      Išplatinkim šią žinią visiems.
      Lietuvos žemės gynėjai turi būti išgirsti.

      *********************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************
      ************************************************************************************************

      Atsakyti
  2. Tie patys žodžiai says:
    8 m. ago

    Šiandieną iš rankų man krenta mintis,
    žiūriu, kaip ji krenta, pakolei išnyks.
    Apleidžia mane visa tai,
    kuo galėčiau dar būt –
    nei skauda, nei liūdna, anei graudu.
    Lyg mirštu,
    lyg stoviu ant kranto stataus,
    ir, persmelktas žaibo, staiga pamatau:
    koks trumpas gyvenimas – ir ilga
    jo pabaiga.

    Atsakyti
  3. Jonas Vaiškūnas says:
    8 m. ago

    Šiandien mūsų garbaus Dainiaus Marcelijaus gimtadienis. Užuot šventęs jis galinėsis su sunkia liga ligoninės palatoje. Paprašykime susikaupę Dievų, kad suteiktų Marcelijui Martinaičiui nelygstamų galių visoms negalioms nugalėti.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Žeme, Tu mūsų kūnas,
      Dangau, Tu mūsų siela,
      Vėjau, Tu mūsų kvėpavimas,
      Saule, Tu mūsų akys,
      Perkūne, Tu mūsų stiprybė!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021 01 16
Sniegas gamtos gyvenime

Sniegas gamtos gyvenime

2021 01 14
L. Milčius. Neužmiršti

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Žurnalistas Zenonas Butkevičius apie gamtą kalbėdavo pagarbiai, o apie gamtosaugą – ironiškai. | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Gamtos stebuklų aruodas – bedugnis

2021 01 12
Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas

Palanga ruošiasi kitokiam sausio 13-osios minėjimui

2021 01 12
Kaip išradingai nustebinti moterį?

Kaip išradingai nustebinti moterį?

2021 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
Gamta ir žmogus

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams

2021 01 22
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2203; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1936; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1649; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1433; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1401; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras. Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Juozo...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
10
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

by daiva
2021 01 18
0
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nuo sausio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo...

Skaityti toliau

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

by daiva
2021 01 17
1
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

KAPS archyvo nuotr. Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias...

Skaityti toliau

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

by Kristina Aleknaitė
2021 01 16
2
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
S. Semeškevičiūtės nuotr.

Iš lauko – rąstai, o viduje – lygios sienos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai