Kauno rajone gali atsirasti pirmoji Lietuvoje kalnakasybos įmonė (11)

Anhidritas | wikipedia.org

Anhidritas | wikipedia.org

Kauno rajone esančiame Pagirių kaime per keletą artimiausių metų gali atsirasti pirmoji Lietuvoje kalnakasybos įmonė, kuri eksploatuos apdailai, gipsui, medicinos ir kitoms reikmėms plačiai naudojamą anhidritą.

Apie šios įmonės perspektyvas bei regiono investicinę aplinką kovo 29 dieną Kauno rajono mero Valerijaus Makūno kabinete diskutavo UAB „Margasmiltė“ atstovas Tomas Bodrijė, viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilijus Vinča , teisininkas Andrius Krištapavičius, Seimo narys Antanas Nesteckis, savivaldybės atstovai.

„Investuok Lietuvoje“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra prie Ūkio ministerijos, kuri siekia didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje.

E.Vinča pastebėjo, kad Lietuvoje sparčiai registruojasi bendruomenės, kurios dangstosi viešojo intereso gynimu, tačiau iš tiesų siekia siaurų savanaudiškų tikslų ir daro spaudimą investuotojams. „Padėtis nenormali, tai jau tampa savotišku „verslu“, – ironiškai kalbėjo E.Vinča.

Į keblią padėtį yra pakliuvusi ir anhidritą pasirengusi kasti „Margasmiltė“.
Pirmieji anhidrito tyrimai atlikti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų Kauno politechnikos institute. Jau tada mokslininkai suprato, kad ši medžiaga yra labai perspektyvi. Lietuviškas anhidritas unikalus savo kokybe – jo vadinamasis švarumo koeficientas siekia 98 procentus ir yra didžiausias Europoje bei vienas didžiausių pasaulyje.
Anhidrito kasyklos projektą „Margasmiltė“ pradėjo plėtoti 2008 m. Bendrovė jau investavo daugiau kaip 2 mln. litų. Įrengus kasyklą planuojama sukurti 200 darbo vietų, pradėjus eksploatuoti – dar apie 700.

Projektas įstrigo dėl keletą metų trukusio bylinėjimosi su vietos bendruomene, nors greta būsimos kasyklos esančioje teritorijoje tėra keturios sodybos ir tik vienoje gyvena žmonės.
Tik visai neseniai teismas atmetė bendruomenės ieškinį. T.Bodrijė patikino, kad „Margasmiltė“ pakartotinai atliko poveikio aplinkai tyrimus, kurie yra palankūs investuotojams. Jo tvirtinimu, anhidrito negalima lyginti su skalūninėmis dujomis, nes tai – ekologiška, aplinkai nekenkianti medžiaga.

E.Vinča mano, kad investuotojai taip pat turi teisę ginti savo investicijas, todėl, įvertinus bendrąją naudą, sprendimų priėmimas turėtų būti paprastesnis ir skaidresnis. „Viešuoju interesu prisidengę triukšmadariai dažnai tik kenkia viešajam interesui“, – konstatavo jis.
„Daug metų trypčiojame vietoje. Manau, kad šį projektą reikėtų pripažinti nacionaliniu. Juk tai – ir naujos darbo vietos, ir ženklios pajamos biudžetui“, – teigė V. Makūnas.

Anhidrito klodai stūkso netoli geležinkelio, juos būtų galima gabenti ir Nemunu. Tam gali atsirasti sąlygos Marvelėje pastačius naują upių uostą.

Su Anhidrito kasyklos projektu jau supažindinta ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, apie jį informuotas ir LR Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.

KRS inf.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Artūras Gotautas:

    “Projektas įstrigo dėl keletą metų trukusio bylinėjimosi su vietos bendruomene, nors greta būsimos kasyklos esančioje teritorijoje tėra keturios sodybos ir tik vienoje gyvena žmonės.
    Tik visai neseniai teismas atmetė bendruomenės ieškinį. T.Bodrijė patikino, kad „Margasmiltė“ pakartotinai atliko poveikio aplinkai tyrimus, kurie yra palankūs investuotojams. Jo tvirtinimu, anhidrito negalima lyginti su skalūninėmis dujomis, nes tai – ekologiška, aplinkai nekenkianti medžiaga.”

    “Anhidrito klodai stūkso netoli geležinkelio, juos būtų galima gabenti ir Nemunu. Tam gali atsirasti sąlygos Marvelėje pastačius naują upių uostą.”

    http://www.viesapaslaptis.lt/index.php?page=theme&nr=180

    Dar noriu pastebėjimui pabrėžti,kad Anhidritas yra glaudžiai susijęs su Agrilitu (molio skalūnu,”skalūnu”),arba kitaip skleidžiama informacija “skalūnų dujomis” http://lt.wikipedia.org/wiki/Argilitas
    Nukreipiamos pagrindinės žinių gairės nuo Tautos,Tauta maitinama svetimomis rankomis,svetimomis žiniomis…

  2. Ženklas:

    Sekiau tą istoriją. Tai tik godumo ir ambicijų bei keršto istorija. Pagrindinei bylinėjimosi aktyvistei, konservatorių partijos narei už jos sklypą buvo duodami itin dideli pinigai, keliasdešimt milijonų. O ji norėjo šimtų. Tada buvo nupirktas irgi už itin didelius pinigus gretimas sklypas, o toji ponia dėl perdėto gobšumo liko prie suskilusios geldos. Dabar projektui visaip kenkia ir teigia: niekad ir niekada! Anhidritas, tai eksportas ir pinigai į biudžetą, tai darbo vietos vietinams ir perspektyvos ateičiai. Ant kitos svarstyklių lėkštelės pusės tos asmeniškai pralošiusios ponios ambicijos, jei ne man, tai niekam. Anhidrito kasyboje gamtos apsauga nepaspekuliosi, nes tai ne koks asbestas o inertinė medžiaga. Tą projektą turėtų visokeriopai skatinti vyriausybė ir Jos Ekselencija. Mano asmeninis interesas tik pinigai į biudžetą, iš kurio geriau ar blogiau finansuojamas bendrasis gėris.

    • G pavardės nesakysiu:

      Mes negalim dabar išgauti nei anhidrito, nei skalūninių dujų, nei paprasčiausio molio su žvyru. Priežastis – ne žalieji ir net techninės problemos. Priežastis – kad esame korupcinė valstybė ir bet koks žemės turtų pajudinimas neišvengiamai papildys ne biudžetą, o vagišių kišenes. Biudžetui liks tik trupiniai. Tai – nusikaltimas prieš ateinančias kartas ir mes būsime atsakingi, kad nieko po savęs nepalikome. Afrikos šalys visos turtingos gamtiniais ištekliais, bet parodykit kuri iš jų klesti…

      • Ženklas:

        Mintims iš esmės pritariu. Mūsų naftą pumpuoja lenkai ir išsiveža perdirbimui į Lenkiją, o mes už benziną mokame brangiausiai rytų Europoje. Savas skalūninių dujų atsargas, jeigu tokių yra, reikia saugoti ateičiai, mes nafta ir gamtinės dujos negrįžtamai senka. Po Varėnos miškais yra dideli geležies klodai su 2 procentais urano rūdos, tinkamos sodrinimui. Gerai kad randasi 1 km gylyje, tai atsiperkančios eksploatacijos laikas ateis negreit ir šie turtai natūraliai bus išsaugoti. Tačiau anhidrito, šalia Kauno kasybą reikėjo jau vykdyti, žinoma prieš tai nustačius tinkamą išteklių mokestį.

  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Citata: “„Viešuoju interesu prisidengę triukšmadariai dažnai tik kenkia viešajam interesui“, – konstatavo jis.”

    Kai Lietuvos piliecius ivardija triuksmadariais, tai parodo kokiu budu ala investuotojas sprendzia iskilusias problemas su vietiniais gyventojais. Tokie ivardintojai aiskiai yra AFERISTAI! Vietoj to, kad pasakytu, ko tie pilieciai nori, siekia…. tai juos is karto su zememis sumaiso. Ko gero laikas juos vyti is Lietuvos, nes negerbdami Lietuvos pilieciu jie ISNIEKINA ir pacia Lietuva! Jei tai naudinga ir nesa pelna…. to kodel to biznio neorganizuoja valstybe… gal del korupcijos ? Gal jau parsidave?

    • Amelija:

      Šiaip tai “nupirktas” straipsnis. gilinuosi į anhidrito istoriją Pagirių kaime jau gal dvidešimt metų. Iš esmės tas mineralas nėra kokia nors labai brangi iškasena, tačiau tokia atkakli kova dėl kasyklos vyksta visiškai dėl kitos priežasties: dar apie 1992-uosius metus Lietuvoje buvo pradėta ieškoti vietos branduolinių atliekų saugyklai. Kadangi geologams seniai žinoma, jog pradedant Rokų kaimu ir baigiant Jurginiškiais, tuo pačiu ir po Garliava, Ilgakiemiu, taip pat Pagiriais slūgso didžiuliai molio klodai, net praminti molio “liežuviu”, po šia geras izoliacines savybes turinčia medžiaga būtų galima įrengti puikią saugyklą. Bėgant metams mažėjo aplink Garliavą neužstatytų plotų, ir liko “laisvi” Pagiriai. Taip, anhidrito ten esama, tačiau kam bus panaudojamos po jo gavybos likusios ertmės?

      Klausimas dėl bendruomenės čia formuluojamas nekorektiškai, nes ne vien pinigai lėmė pasipriešinimą: kadangi kasykla yra triukšmo taršos šaltinis, pasipiktinę ir aplinkinių kaimų, taip pat Garliavos žmonės. Baiminamasi, kad anhidrito smulkintuvai, kuriuos statys žemės paviršiuje (projektas buvo skelbiamas viešai) kels nepaliaujamą triukšmą, prišauks didžiulius sunkiojo transporto srautus, galiausiai – kokia bus gyventojų ateitis, jei čia bus laidojamos AE atliekos.

      Ir trečias momentas – “Margasmiltė” nėra kalnakasybos bendrovė, tai tik priedanga Lenkijos kalnakasybos įmonei, kuri anhidrito kasyklas eksploatuoja savo šalyje. Kam įdomu, gali susirasti internete: “Margasmiltė” yra… kelių tiesimo bendrovė, buvusi kelių valdyba. Tačiau užsienio kapitalo įmonė, negalėdama eksploatuoti gelmių turtų Lietuvoje, apipylė pinigais ir T. Bodrijė, kuris tėra įprastinis Lietuvoje “berniukas”, ir Kauno rajono savivaldybės vadovus. Jiems buvo surengta ekskursija į užsienio investuotojų kasyklą Lenkijoje, po to patirtus džiugius įspūdžius valdžia už pinigus platino žiniasklaidoje, džiaugdamiesi švara, tyla, komfortu ir pan.

      Taip kad straipsnis yra absoliuti propaganda, atstovaujanti tikrai ne visuomenės interesams.

      • Artūras Gotautas:

        Taip,Amelija,ten daugiau koja kyšo Belgai ir Prancūzai,Lenkai tėra tų pačių “kaimynų” įkaitai..
        Anhidritas yra glaudžiai susijęs su Agrilitu – tai ir “anhid” ritas “agri” litas = ritas mūsų litas svetur..
        Yra 3 konkretūs taškai Lietuvoje numatyti išgauti Angelitą. Viso tų taškų yra 5.
        Jei jau vykdytų tokia kasybą/gavybą tai tik Lietuvos AB su įsteigtu Lietuvos Gamtos turto fondu,kurį kontroliuotu turto fondo ministerija..Kadangi tokios nėra po šiai dienai,todėl ir važiuoja iš Lietuvos Gamtos visi turtai,už išvežimą dar patys turime susimokėti..
        Bet kadangi Angelitas yra tas sluoksnis,kuris išlaiko visą gėrį kas yra gelmėse ir virš jų,tad pažeidus Angelito sluoksni,prarasim dešimtmečiais Gamtos ir Žmonių bendrai susikurtą gerbūvį..
        Belieka stipri viltis,kad pirmoji “šachta” užgrius ant jų pačių,užlipant patiems ant pačių grėblių !!!!

        • Amelija:

          Kad užgriūtų, nelinkėčiau. Per žiauru. Bet projektas tikrai grėsmingas, ir be reikalo taip abejingai į jį žiūri visuomenė. Gal dėl to, kad dirba didžiuliai pinigai ir aktuali informacija visiškai nutylima?

          • Artūras Gotautas:

            Man pačiam teko susidurti su Anhidrito gauja,nuo Ukmergės piliakalnio “tvarkymo” istorijos…
            Bandymas buvo viešai viešinti,bet viskas buvo veltui..Trinama,blokuojama ir t.t
            Alkas.lt “administratoriai taipogi trynė,o kai buvo pasiūlymas prieš “rinkimus” – “Tautininkams”,kad stokit visi “tautininkai” mūru už Lietuvos Anhidritą,tiesiog sekundžių tikslumu dingdavo tokie vieši pasiūlymai..
            Būtų buvus nemokama ir labai naudinga jiems patiems reklama,bet matyt bet stora piniginė ten sėdi 🙂
            Kitas kelias pas Lietuvos žemės “nepardavimo draugija”,ogi tyluma,tai neranda Pranciškus kurioje vietoje ten kas yra,tai laiko nėra,tai nelabai svarbu ir t.t..
            Pranciškaus atvejis dubliuotas yra su Ramono atveju,tik laikotarpiai skiriasi,o siekiai ir vertybės tie patys,nes jos yra reguliuojamos ne jų pačių…Skaldyk ir Valdyk..
            Kyla klausimas,kodėl “rupi” dirvožemis,o kas po juo ir virš juo nebe…
            Išvaikščiota nekartą Krivaičių dolomito kasyklos.Skaudu ir graudu darosi,kaip visi Lietuvos naudingieji ištekliai/turtas išeina veltui iš panosės,lieka tokia paguoda,kad pilami nauji aukštieji piliakalniai..
            Gal geresnės kokybės piliakalniai Krivaičiuose,nei Kėdainių pramonės “sveikasis” (pagal aibės tyrimų ) atliekų piliakalnis – Lietuvos Alpės..
            Durpės taipogi yra dešimtmečio palikimas,lyg ir paliktas mūsų šalyje,bet iškeliauja svetur už menkaverčius skatikus…
            Miškai Europoje yra regioniniai,tad Smetonos laikais juos uoliai naikino Lietuvoje,kitoje teritorijoje “K” augino.Tarybų laikais,buvo įkurtos visokios miško atauginimo draugijos ir visi žmonės talkos pagrindu sodindavo miškus,kitoje teritorijoje “K” tuo metu vyko uolus miškų naikinimas (pjovimas prieaugio).Dabar Lietuvoje yra vėl naikinamas miškas,kitoje “K” teritorijoje auginamas..Pagal medžių brandinimo laikotarpi,Lietuvoje už 4 – 8 metų bus vėl visokios draugijos/akcijos/darom/varom ir t.t kaip atsodinti miškus ir išsaugoti Gamtą,pakeisti įstatymai draudžiantys,ribojantys medžių pjovimus ir t.t…
            Čia nieko daug nepakeisi su miškininkystę,nes ji yra “globaliai -masoniškai” valdoma ir reguliuojama visoje Europoje..
            Bet tokie ištekliai,kurie nėra atsinaujinantys,arba atsinaujinantys per kelis dešimtmečius,turi būti tik tos teritorijos kurioje randasi jie,šiuo metu Lietuvos…
            Lietuvos ministerijos nevaldo Lietuvos išteklių,sunkūs jų ir siekiai/tikslai,kurie beveik nieko bendro neturi su Lietuvą…

            ” Ūkio ministerijos misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio plėtrai ir taip užtikrinti visuomenės gerovę bei užimtumą. Siekiant strateginių Lietuvos ekonomikos plėtros tikslų ir įgyvendinant Ūkio ministerijos misiją daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms skatinti, ES struktūrinių fondų administravimui tobulinti, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, energetiniam saugumui užtikrinti. Atnaujinama ir modernizuojama įmonių teisė, Ūkio ministerija dalyvauja formuojant bendrąją turto privatizavimo politiką, tobulina vidaus ir užsienio prekybos sektorių teisinę bazę. Lietuvos įmonėms užsienio rinkose talkina komercijos atašė. Gerėja ES reikalų koordinavimo sistema, šalies interesai atstovaujami įvairiose Europos institucijose ir tarptautinėse organizacijose.”
            Ką galime toliau kalbėti,kai LR ūkio ministerijos vertybės yra nukreiptos prieš Lietuvą…
            LR Konstitucija:
            47 straipsnis
            Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
            Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
            Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
            Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
            Taigi pasikartosiu,pirmos “šachtos” įgriuvimas yra nesustabdomas,nes lazda turi du galus.Laikas viską parodys,o Lietuvoje yra nemažai valstiečių – Valstybės Iečių…

  4. O kur tą anhidritą plukdysite baržomis? Į Vokietiją? O kas liks Lietuvai? 5 litai už kubinį metrą, kai reali kaina 1500 litų? Štai ir visos jūsų investicijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: