Č. Iškauskas. Nelaimėlis oligarchas ir vargšas Kipras (pirmadienio mintys) (10)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Prabėgusi atšiauri Verbų savaitė, kaip bebūtų keista, neatvėsino žmonių troškulio maldai, susikaupimui, pasitinkant Didžiąją savaitę. Vilniaus Arkikatedra buvo pilnutėlė nuo pat ryto, o kavinės atvirkščiai – pustuštės. Ko gero, visus pralenkė pamaldos lenkų kalba Šventosios Dvasios bažnyčioje Trakų gatvėje: į jas plūdo minios lenkiškai kalbančių žmonių, spragsėjo turistų fotoaparatai, kitoje gatvės pusėje smalsuoliai būrėsi prie specialaus informacinio stovo… Kitaip sakant, jiems tegalėjai pavydėti organizuotumo, susitelkimo. Kaip ir politikoje…

***

Bet šį kartą nuklyskime toliau už mūsų šalies ribų. Buvusio Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio paslaptinga mirtis netoli Londono uždavė daug mįslių. Pirmieji tyrimų rezultatai atmetė vieną kitą versiją, tačiau pagrindinė dilema liko: ar magnatas mirė sava mirtimi, nusižudė ar buvo nugalabytas?

Žibalo į ugnį įpylė velionio žmona Galina, kuriai ir priklauso namas Berkšyro grafystėje. Viena pirmųjų įleista į jį, ji, kaip teigia laikraščiui „The Guardian“ velionio draugas verslininkas Nikolajus Gluškovas, rado ant grindų šaliką. Todėl N.Gluškovo nuomone, B.Berezovskis galėjo būti pasmaugtas, ir jis „netikįs, kad tai buvo savižudybė“.

Britų žiniasklaida tvirtina, kad velionį prieš mirtį kamavo depresija, tad jis esą prasitaręs apie savižudybę, nes po nesėkmingo bylinėjimosi su kitu žydų kilmės milijardieriumi Romanu Abramovičiumi jo sveikata pašlijo…

Nužudymo versiją, anot kito laikraščio „The Telegraph“, gali palaikyti bent keli pasikėsinimų atvejai: 1978 m. prie Vaterlo tilto paslaptingai nužudytas bulgarų disidentas Georgis Markovas, 2006 m. lapkritį atsigėręs arbatos, „paskanintos“ poloniu 210, Londono centre nunuodytas Rusijos šnipas Aleksandras Litvinenka, kitų metų lapkritį taliu buvo nuodijamas KGB pulkininkas Olegas Gordijevskis, 2008 m. vasarį paslaptingai mirė vienas iš B.Berezovskio bičiulių, gruzinų milijardierius Arkadijus Patarkatsišvilis, pernai kovą iš automato sušaudytas rusų verslininkas ir bankininkas Germanas Garbuncovas, kitas verslininkas Aleksandras Perepiličnas lapkritį mirė iškritęs iš balno…

Įtariama, kad prie daugelio šių nelaimių galėjo prisidėti Kremlius, nes nužudytieji buvo ryžtingi V.Putino kritikai.

Tiesą sakant, mes tik smalsumo vedini galime domėtis tikrosiomis mirties versijomis, nes tiesioginių velionio sąsajų su Lietuva neradau. Išskyrus vieną mažytę ir gana pikantišką. 2009-ųjų vasaros pabaigoje įsižiebė skandalas, susijęs su vienos modelių agentūros darbuotoja, tiksliau – 16-mete sekso verge, išvežta į Didžiąją Britaniją iš Lietuvos, kuri buvo priversta tenkinti B.Berezovskio aistras, kad toliau siektų modelio karjeros. Portalas Newsru.com tuomet rašė, kad oligarchas pas ją atvykdavo į viešbutį, už paslaugas davė 3000 svarų, paskui abu skrido į Izraelį, po to ji grįžo į Lietuvą. Sugrįžusi padavė į teismą modelių agentūrą, kuri esą už klaidingą informaciją apie modelio ateitį jai turi kompensuoti 250 tūkst. Lt…

Štai ir viskas.

Bet laikraštis „Karštas komentaras“ 2007-ųjų gruodžio pabaigoje paskelbė kur kas labiau intriguojantį straipsnį pavadinimu „Kokių interesų Borisas Berezovskis gali turėti Lietuvos Seime?“ Anot leidinio, oligarchas palaiko artimus ryšius su vienu Lietuvos politiku ir ketina 2008 m. Seimo rinkimuose jame turėti jam palankią daugumą. Šis Lietuvos politikas esą susitinka ir su B.Berezovskio remiamais čečėnais Lietuvoje, kurie neva šantažavo laikraščio žurnalistę…

Tai seni gandai ir prielaidos, turbūt laužtos iš piršto, nes laikraštis taip ir nesiryžo atskleisti minimo politiko pavardės, kiek konkrečiau įvardinti B.Berezovskio „lietuviškos“ aferos detalių.

***

Kipras – ši antroji pagal dydį Viduržemio jūros sala – pateko į sunkaus pasirinkimo akivarą. Šiaip taip išmeldęs iš „trijulės“ 10 mlrd. dolerių paskolą, jis turės atimti apie 20 proc. nuo indėlių, kurie viršija 100 tūkstančių eurų. Sankcijos palies tik vieno didžiausio Kipro banko indėlius, o 4 proc. mokesčių našta guls ant kitų bankų. Kad antradienį atsidarytų visi bankomatai ir būtų atnaujintos paslaugos, Kiprui reikia suformuoti 17 mlrd. euro rezervą. Ar tai įmanoma?

Sunku pasakyti, bet aišku, kad labiausiai nuo Kipro problemos nukenčia tos Rusijos bendrovės ir indėlininkai, kurie šalies bankams patikėjo savo pinigus, tikėdamiesi gerai čia investuoti.

Nesigilindamas į finansines peripetijas (specialistai neigia, kad krizė Kipre turės įtakos Lietuvos ekonomikai, nebent ilgalaikėje perspektyvoje, susijusioje su visos euro zonos problemomis), priminsiu, kad lygiai tokį patį vėsu 2010-ųjų kovą lankiausi šioje saloje, nuomotu automobiliu išvažinėjau ją skersai išilgai, buvo nuvykęs ir į turkiškąją jos dalį. Tuomet stebėjausi, kiek daug pasiūlymų pirkti (ir gana pigiai) nekilnojamąjį turtą, kiek daug veikia tokių agentūrų, kad apstu visokiausių bankų ir finansinių tarpininkų, o vieno kurortinio Aja Napos miestelio kavinėje dirbančios lietuvės bėdojo, kad uždarbiai menki, mokesčiai dideli, bankai lengvai perša paskolas, tad gyventi nėra lengva. Atkreipė dėmesį, kaip plačiai vyksta statybos ir pastatų renovacija, kaip nesunku atsidaryti firmą ar bendrovę, žinoma, už lengva ranka duodamus kreditus…

O šiaip – kuo vargingesnė šalis, tuo paprasčiau joje gyventi. Žmonės nuoširdūs, linkę padėti, prekės nebrangios, gamta palanki turizmui vystyti. Turkiškoje teritorijoje labiau išvystytas turizmas, paslaugų sfera, nors Kirenėjoje gatvės pilnos kareivių, automatais ginkluotų vyrų, o tai daro policinės valstybės įspūdį.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: