Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ataskaitą apie atliktus naujausius energinių gėrimų vartojimo Europoje tyrimus. Šie tyrimai buvo pradėti kai kurių valstybių narių atstovams išreiškus susirūpinimą dėl augančio energinių gėrimų populiarumo, ypač tarp vaikų ir paauglių. Mokslininkų nuomone, gausus ir nuolatinis energinių gėrimų vartojimas gali kelti pavojų sveikatai.
EFSA mokslininkų apklausose dalyvavo daugiau nei 52 tūkstančiai gyventojų iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Visi apklaustieji buvo suskirstyti į skirtingas grupes pagal amžių ir energinių gėrimų vartojimo įpročius. Buvo įvertinta, kiek tokių gėrimų suvartoja tam tikros gyventojų grupės, kaip energiniai gėrimai veikia sergančius ūminėmis ir lėtinėmis ligomis. Analizuotas gėrimų sudėtyje esančių veikliųjų ingredientų poveikis (kofeino, taurino, gliukuronolaktono ir kt.).
Tyrimai parodė, kad didžiausia energinius gėrimus vartojanti visuomenės grupė – paaugliai (68 % visų respondentų), taip pat nustatyta, kad šių gėrimų sudėtyje esančio kofeino poveikis didžiausią pavojų kelia 3–10 metų amžiaus vaikų sveikatai.
EFSA mokslininkai nagrinėjo ir specifinius energinių gėrimų vartojimo įpročius paauglių ir suaugusiųjų tarpe, t.y. maišymą su alkoholiu ar vartojimą po intensyvaus fizinio krūvio. Pripažinta, kad energinius gėrimus su alkoholiu maišo panašus suaugusiųjų (56%) ir paauglių (53%) skaičius. Kol kas dar nepaskelbti galutiniai šio tyrimo rezultatai, tačiau jie bus labai svarbūs, siekiant įvertinti energinių gėrimų vartojimo riziką. Specialistų nuomone, energinių gėrimų nereikėtų maišyti su alkoholiniais gėrimais dėl diuretinio poveikio ir padidėjusio dehidratacijos pavojaus bei didelio poveikio centrinei nervų sistemai.
ES šalių gyventojų apklausos parodė, kad apie 30 % suaugusiųjų (18–65 metų) vartotoja energinius gėrimus. Tarp jų apie 12 % žmonių šiuos gėrimus vartoja nuolat, 4-5 dienas per savaitę ar net kasdien, sunaudodami vidutiniškai po 4,5 litro per mėnesį. Apie 11 % vartotojų nurodė, kad vienu kartu išgeria ne mažiau kaip 1 litrą šių gėrimų.
Paauglių tarpe 68 % apklaustųjų nurodė vartoję energinius gėrimus, o 12 % šiuos gėrimus geria nuolat, vidutiniškai po 7 litrus per mėnesį. Apklausa parodė, kad beveik 18% apklaustų vaikų (3–10 metų) buvo vartoję energinius gėrimus, tarp jų – 16 % juos geria nuolat, vidutiniškai suvartodami apie litrą per savaitę (beveik 4 litrus per mėnesį).
Tyrimais buvo nustatyta, kad iš bendro žmogaus organizmo įsisavinamo kofeino kiekio, 8 % suaugusių, 13 % paauglių ir 43 % vaikų gaudavo jo iš energinių gėrimų.
Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, EFSA kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu plačiau ištirti kofeino, alkoholio ir kitų energiniuose gėrimuose esančių ingredientų sąveiką ir nustatyti, kokį vartojimo lygį galima laikyti saugiu atskiroms gyventojų grupėms. Šios organizacijos specialistų nuomone, trūksta išsamių duomenų apie energinių gėrimų vartojimą ES.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvos rinkoje 70 % energinių gėrimų sudėtyje yra 32 mg/100 ml kofeino. Saikingas kofeino vartojimas, neviršijant 300 mg per dieną, suaugusiems nekelia pavojaus sveikatai, tačiau dideli šios medžiagos kiekiai (daugiau negu 2 000 mg), gali sukelti nemigą, raumenų drebulį, padažnėjusį kvėpavimą, padidėjusį kraujo spaudimą ir širdies plakimą. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą. Žmonių jautrumas kofeinui skirtingas. Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, be to per dažnas saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas gali įtakoti netinkamą mitybą, antsvorį, skatinti dantų ėduonį ir kt.
