Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J.Statkutė de Rosales. Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis

www.alkas.lt
2013-02-19 15:00:01
8
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Jūratė de Rosales bibliotekoje 2012 m. | S.Petkaus nuotr.
Jūratė de Rosales bibliotekoje 2012 m. | S.Petkaus nuotr.

Yra du filosofai, kurių kiekvienas atvėrė naują erą žmonijos galvosenoje, ir kuriuos tyrėjai yra pratę gretinti, nors jų gyvenimus skiria ilgokas laiko tarpas. Tai — Imanuelis Kantas ir Emanuelis Lėvinas. Jiems abiems teko ne tiktai tas pats vardas — bendra ir tai, kad abu aiškino, kokiu būdu žmogus atpažįsta erdvės ir laiko santykį. Panaši ir jų etikos samprata, teigiant, kad žmogus yra doroviškai atsakingas už visus kitus žmones (Kantas), arba doroviškai atsakingas už kitą žmogų (Lėvinas).

Kantas ir Lėvinas. Nuo pat vaikystės abu mokėsi vienos seniausių judėjų – krikščionybės kultūros kalbų: biblinės hebrajų kalbos. Abu augo ir susiformavo seniausios indoeuropiečių gyvos kalbos aplinkoje: lietuvių. Ar tos dvi kalbos viena kitą paryškino savo priešingybėmis ar, priešingai, papildė panašumais? Nemokėdama hebrajų kalbos, negaliu atsakyti, belieka palikti šį klausimą specialistams. Tačiau mokėdama, kad ir netobulai, lietuvių kalbą, pastebiu, kiek daug yra jos vidinės filosofijos sutapimų su tuo, ko mokė Kantas, ir vėliau išplėtojo Lėvinas.

Prieš keletą metų, lankydama sūnų pietų Ispanijoje, kalbėjausi telefonu su tuomet filosofiją Valencijos unversitete dėsčiusiu profesoriumi Antonio Lastra — tarptautinio kultūros studijų leidinių tinklo „La Torre del Virrey“ vadovu. Mano pačios pažintis su Lastra prasidėjo, kai jis pasaulinio lygio žurnale paskelbė vieną mano straipsnį.

Telefono ragelyje Lastros balsas skambėjo džiugiai. Pasakojo, koks jis buvo užsiėmęs savo universitete surengtame tarptautiniame suvažiavime, skirtame svarbiausio XX a. antros pusės prancūzų filosofo Emanuelio Lėvino akademiniam palikimui aptarti. Paklausiau jo, ar simpoziume buvo kalbėta apie lietuvių kalbos reikšmę Lėvino teorijoms. Ne, niekas apie tai neužsiminė. Bet Lastra susidomėjo, tuojau norėjo daugiau apie tai sužinoti. Mėginau aiškinti. Jam klausimas pasirodė svarbus. „Parašyk apie tai, Jūrate“, — pasakė ir nuo to laiko niekada nepamiršo kiekvieną man siunčiamą laišką užbaigti savotišku delenda Carthago: „Kada parašysi apie Lėviną?“.

Pasiekėme susitarimo: pasiūliau, kad rašysiu ne tiktai apie Lėviną. Pradėsiu kitu filosofu, kuris savo laikais – XVIII amžiuje – irgi pakeitė žmonijos galvoseną apie erdvės ir laiko jutimą, o ypač apie etinį kiekvieno žmogaus įsipareigojimą visų kitų žmonių atžvilgiu. Tas pačias nuostatas, jas dar pagilindamas, dėstė ir Lėvinas. Nuostatas, kurių etinė reikšmė dabartiniais laikais yra ne mažesnė, negu kadaise buvo Kanto. Prisiminiau, kad Lėvinas, jau būdamas pasaulinis autoritetas, per savo garsiąsias paskaitas Sorbonoje visų pirma kalbėdavo apie Kantą.

2012 metų gruodžio mėnesį, internetinių knygų leidykloje „Nexofia“ pasirodė 73-ų puslapių elektroninė knygelė, kurią Lastra užvardino „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino“ (Lituania Philosophica de Kant a Lévinas). Joje skaitytojas sužinos, kad, nors Kantas visus savo veikalus parašė vokiškai, nuo 8 iki 15-kos metų jis mokėsi įstaigoje, kurioje lietuvių kalba buvo viena iš privalomų pamokų. Taip pat sužinos, kad paskutinis Kanto raštas prieš jo mirtį buvo trumpa įžanga lietuvių – vokiečių kalbų žodynui.

Imanuelis Kantas (Immanuel Kant) visus savo veikalus parašė vokiečių kalba. Emanuelis Lėvinas (Emmanuel Lévinas) rašė prancūziškai, sakoma, kad jis niekada nieko nėra parašęs kita kalba. Dėl Kanto tai turbūt yra teisinga — jis rašė tiktai vokiškai, bet dėl Lėvino klausimas yra kitoks. Lietuvių kilmės kanadietis filosofas Andrius Valevičius, asmeniškai pažinojęs Lėviną su kuriuo kalbėdavęs lietuviškai, maloniai sutiko bendradarbiauti su „Nexofia“ leidėju. Tarp kitų svarbių duomenų Valevičius nurodė, kad pirmąją savo filosofijos apybraižą Lėvinas parašė lietuvių kalba.

Lygiai tokio pat gero noro vedinas, Ispanijoje, akademikas Venancijus Andreus Baldo (Venancio Andreu Baldo) išvertė iš 1800 metų vokiško originalo visas keturias vokiečių/lietuvių žodyno įžangas į ispanų kalbą. Vieną keturių įžangų parašė kaizerio patarėjas. Kitą ir paskutinę, pats Imanuelis Kantas. Jose yra ypatingai išaukštinti lietuvių būdas ir kalba. Šie svarbūs tekstai pirmą kartą bus prieinami ispanų kalba.

Vos paskelbus „Filosofinę Lietuvą“ (Lituania philosophica), Antonijo Lastros (Antonio Lastra) ryšiai tuojau atgijo. Jau po kelių dienų nuo knygos išleidimo, Lastra man rašė:

Čia knyga nustebino: kantonys pakelia antakius, o levinonys — pakerėti etinio žalčio žvilgsnio — nebežino, ar lietuviškas Lėvinas jiems nebus dar sunkiau suprantamas, negu žydiškasis. Bet manau, kad atlikome tai, ką turėjome atlikti.

Iš tiesų šia knyga mėginau parodyti, iš kur Kantas sėmėsi savo anuomet revoliucinio aiškinimo apie erdvės ir laiko pojūtį, drauge ir etinės atsakomybės žmonijai. Dėl tų pačių kalbos įtaigojimo priežasčių keičiasi ir Lėvino pasaulėvaizdis (image) — jis nustoja buvęs vien žydų kilmės prancūzas filosofas, bet drauge gali tapti lietuvių kalbos vidinės struktūros paveiktas žmogus. Tačiau gal labiausiai ta maža knyga iškelia ir kitą klausimą, nes bando pažvelgti, kiek jaunystėje įgytoje kalboje glūdinti gilioji filosofija gali lemti žmogaus galvoseną visą jo gyvenimą.

Lietuviams pridėčiau dar vieną klausimą, į kurį reiktų atsakyti ar tik ne švietimo ministerijoje: kiek svarbu yra apsaugoti lietuvių kalbą nuo globalizacijos, išlaikant joje glūdintį be galo senų filosofinių sąvokų diktuotą, kiekviename sakinyje esantį vertybių rūšiavimą ir tų vertybių ištikimą perdavimą iš kartos į kartą, lygiai taip, kaip tėvų yra perduodamas vaikams etinio gyvenimo elgesio neįkainojamas lobis, įdiegtas su kiekvienu motinos ar tėvo ištartu sakiniu. Lietuvių kalbos vidinėje hierarchijoje aukščiausioje pakopoje yra dinamikos sąvoka, nuolatinis judesio bangavimas laiko ir erdvės santykyje. Vakarų kalboms būdingas kiekvieno žodžio prasmės sukaustymas tvirtai nustatytuose rėmuose lietuvių kalboje tiek nepriimtinas, kad dabartinis spaudimas įbrukti analitinę sakinio vartoseną vardan globalizacijos luošina ne vien pačią kalbą, bet ir giliausiuose tautos pasąmonės kloduose suformuotą tūkstantmetį tautos būdą. Būtent Kantas ir Lėvinas yra tie du pasaulinio masto filosofai, kurie, užaugę su lietuvių kalba, parėmė savo mastymą trimis tos kalbos šulais: erdvė, laikas ir pagarba kitam žmogui.

……………………………………………………………………….

Nuoroda lietuviškai rasite čia. Apipavidalino ir įtraukė į internetą Vladas Palubinskas.

Ispaniškas knygos originalas yra čia arba čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę
  2. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  3. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  4. Užsienio reikalų ministerijoje bus pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą
  5. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  6. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  7. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Reda says:
    12 metų ago

    Labai graži moteris..Ir ,svarbiausia,apie kalbą.Prasminiai dalykai labiausiai kuriantys.Tikrai,kiekvienas sakinys mums labai svarbus….Ir ,gaila,kad dar tiek prasminio šlamšto pas mus.Reikia valyti,kai norisi ir reikia kurti.

    Atsakyti
  2. Saulius Kulvičius-tautininkas says:
    12 metų ago

    Gaila ,kad šis Lietuvos deimantas žiba ne Lietuvoje.

    Atsakyti
  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    12 metų ago

    But smagu, jei toji knygele butu i lietuviu kalba ar nors anglu kalba isversta. Kol kas negaliu ne paskaitineti.

    Atsakyti
    • Arūnas Rasakevičius says:
      12 metų ago

      http://on.lt/kantas-levinas Ne čia?

      Atsakyti
  4. Saulės vilna says:
    12 metų ago

    Gerb., J. Rosales, galime Jumis tik didžiuotis, kad pasauliui atskleidžiate tokį išskirtinį lietuvių kalbos ypatumą, padariusį net tokių filosofų kaip I. Kantas, E. Levinas mąstymams, filosofinių teorijų, problemų kėlimui.
    Džiugu darosi, tai girdint, kad tokią vertybę – lietuvių kalbą mes turime.
    Sveikatos ir naujų darbų Jums linki Lietuva.

    Atsakyti
  5. senis šaltis says:
    12 metų ago

    Na taip. Jei jau aukštinama lietuvių kalba, tai ar neturėtų tos knygos būti parašomos pirmiausia lietuviškai ir tik po to leidžiamos kitomis kalbomis? “…erdvė, laikas ir pagarba kitam žmogui” kiek supratau, be lietuvių kalbos sunkiai suvokiama. Tai klausimas, kaip sekasi parašyti viską iškart kita kalba, o ne lietuvių?

    Atsakyti
  6. Nepolitikas says:
    12 metų ago

    Pagrindinė filosofija – tautiškumo naikinimo mechanizmas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • *** apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • +++ apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • +++ apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Juozas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę
  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau
  • Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai
  • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09

Skaitytojų nuomonės:

  • *** apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • +++ apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • +++ apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Juozas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Kažin apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Valatka | asmneinė nuotr.

J.Valatka. Kas bijo valstybinio komercinio banko?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai