Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines (3)

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.

Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, vadovaujama Minvydo Mikalausko, jaunieji šauliai. Žuvusieji pagerbti improvizuota muzikine tylos minute, kurios melodiją čia pat bažnyčioje sukūrė saksofono meistras Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku Vyšniausku (trimitas).

Po šv. Mišių pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno apskrities bajorų draugijos ir Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės. Parašą ant šios sutarties padėjo ir pranciškonų vienuolių atstovas, šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios kunigas Saulius Paulius Bytautas. Kauno apskrities bajorų draugija pernai organizavo labdaros renginį ir skyrė lėšų šios bažnyčios vieno iš pagrindinių langų vitražo įrengimui.

Ir nors 1863 metų sukilimas dėl objektyvių priežasčių pasibaigė pralaimėjimu – tai buvo reikšmingas istorijos įvykis, skatinęs išsilavinusius žmones galvoti apie savo valstybę, laisvę ir identitetą. Renginio dalyviai garsiai pakartojo to meto sukilėlių obalsį „Už Jūsų ir mūsų laisvę“. Sugiedoję Lietuvos himną ir ištarę šių dienų bajorišką priesaiką: „Tiesa. Garbė. Orumas“, renginio dalyviai rinkosi prie bažnyčios, kur iš senovinės patrankos paleisti trys šūviai – už sukilėlius, laisvę ir Lietuvą. Šaulių sąjunga pavaišino susirinkusius kareiviška koše ir arbata. Tai pirmas istorijoje įvykis, kuomet Lietuvos bajorai ir šauliai susitarė bendradarbiauti dėl bendro tikslo.

„Šaulys – tautos karys. Džiaugiamės, kad per bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga mes tarsi susijungiame su tauta, nes bajorija buvo neatskiriama tautos dalis, šviesuomenė, kuri turėtų inicijuoti gerus darbus ir kviesti drauge kurti ir puoselėti savo valstybę“,- įsitikinęs Kauno apskrities bajorų draugijos vadovas Kęstutis Ignatavičius.

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

1919 m. įkurtos Lietuvos Šaulių sąjungos veikloje dalyvavo ne vienas Lietuvos bajoras – tai pirmasis jos vadovas, įkūrėjas Vladas Putvinskis – Putvis, žymus mokslo ir visuomenės veikėjas Tadas Ivanauskas, Aleksandras Marcinkevičius – Mantautas, profesorius Bernardas Kodakis, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas Teodoras Daukantas, kurio vaikaitis Rimantas Gineitis simboliškai renginyje apjungė Lietuvos bajorų ir šaulių gretas, šia proga davęs priesaiką ir papildęs šaulių gretas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *