Baigiantis 2012 metams Lenkijos lietuviai sulaukė itin nemalonių sprendimų, kurie gali nulemti tolesnį Lenkijos lietuvių bendruomenės likimą.
Seinuose veikiantis Vysk. Antano Baranausko fondas gavo Seinų miesto sprendimą, kuriuo įpareigojamas nedelsiant sumokėti keliolikos tūkstančių zlotų nekilnojamojo turto mokestį. Fondas administruoja dvi itin svarbias įstaigas: „Lietuvių namus“, kur organizuojamas lietuvių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 m. įsteigtą lietuvių „Žiburio“ mokyklą. Pasak fondo vadovų, šio miesto valdžios sprendimo motyvai yra politiniai, kadangi visiems puikiai žinoma, jog fondas esąs ne pelno siekianti organizacija, o visos pajamos iš ūkinės veiklos skiriamos lietuvių kultūros ir švietimo išlaikymui, todėl į jį negali būti žiūrima kaip į verslo struktūrą.
„Žiburio“ mokyklai ligi šiol paramą skiria ir Lietuvos Respublika, kadangi Lenkijos skiriamas finansavimas nepakankamas. „Lietuvių namų“ bei „Žiburio“ mokyklos vietos savivaldybė visiškai neremia. Seinų burmistro atsiųstame sprendime, be kita ko, pabrėžiama: „(…) jūsų prašymo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio patenkinimas prieštarautų svarbiam visuomenės interesui, kadangi savivaldybės biudžetui gaunamos įplaukos nepakankamos“.
Dar didesnės bėdos užklupo nuo 1960 metų be pertraukos leidžiamą lietuvišką „Aušros“ žurnalą. Jis, kaip ir kiti Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų leidiniai, remiamas Lenkijos administracijos ir skaitmeninimo ministerijos. Praėjusių metų pabaigoje gautas sprendimas grąžinti dalį dotacijos, kadangi pasikeitė teisės aktų interpretacija, ir pajamos, gaunamos iš leidinio prenumeratos, pradėtos laikyti ne savu indėliu į projektą, bet dotacijos dalimi. Šis sprendimas redakcijai buvo netikėtas, jo motyvai neaiškūs. Aišku tai, kad nepakeitus sprendimo žurnalo leidyba bus nutraukta, kadangi tokių lėšų draugija paprasčiausiai neturi, o „Aušra“ yra nekomercinis leidinys ir jokio pelno negauna. Žurnalo leidėja – Lenkijos lietuvių draugija – kreipėsi į ministrą prašydama dar kartą išanalizuoti padėtį ir pakeisti sprendimą. Jeigu turėsime grąžinti pinigus, „Aušra“ nebegalės būti spausdinama, nes neturėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviai netektų “pagrindinio priėjimo” prie lietuviškos spaudos. Kitos tautinės mažumos ir dabar prenumeratos lėšas nurodo kaip savo indėlį, ir joms problemų nekyla, nemalonumų nesulaukia.
„Ar tokie sprendimai tai praėjusiais metais skelbtos menamos Lietuvos lenkų diskriminacijos pasekmė?“ – turbūt pagrįstai klausia ne vienas lietuvis. Mat jokių logiškų argumentų nėra, kodėl dabar esame apkraunami tokiais mokesčiais, kurie mums yra nepakeliami. Esame įsprausti į kampą. Nejaugi jau atėjo „Aušros“ likvidavimo laikas?
„Aušros“ redakcija, „Aušra“, 2012/1
fashistai.
Mano komentaras į šią situaciją (vakarykštėse Lietuvos žiniose):
Slavai. Nieko nepadarysi. Lenkija elgiasi kaip ir kita mūsų kaimynė – Rusija. Rusijos ekspansionistai, veikiami pačių susikurtų mesianistinių ambicijų (velikij russkij narod!), vis ar siekia tapti supervalstybe ir įtakoti kuo didesnius planetos plotus. Lenkijos valdžia turi ambicijų dominuoti Rytų Europoje, t. y. nori tapti mūsų, ir ne tik mūsų, vyresniuoju broliu, kuriam būtų galima šiek tiek daugiau. Vyriausybė netrypčiodama turėtų perspėti Lenkijos pusę dėl galimo Šalčininkų rajono lenkų švietimo ir kultūros finansavimo peržiūrėjimo. Iš Šalčininkų rajonui numatyto biudžeto, skirto švietimui ir kultūrai finansuoti, reikia „atriekti“ tiek lėšų, kad Punsko lietuviai galėtų palaikyti savo lietuvybę. Tą dalį pinigų, kurią nurėžia Lenkijos valdžia nuo Punsko lietuvių, Lietuvos vyriausybė turėtų kompensuoti Šalčininkų rajono sąskaita. Ir viskas.
Pastaba 1. Kol kas Punsko krašte lietuvių tautybės Lenkijos piliečių dar turime 75%, t. y. apie 3335. Seinuose, anuomet svarbiame lietuviškos kultūros židinyje, lietuvių skaičius šiuo metu nesiekia nė 500.
Pastaba 2. Ne paslaptis, kad Šalčininkų rajonas savanoriškai izoliuojasi nuo Lietuvos Respublikos. Iškalbingas faktas: 2009 m. birželio 12 d. Šalčininkų rajono savivaldybės priimtas nutarimas paskelbti Kristaus Karaliaus intronizacijos – valdžios perleidimo Dievui aktą. Kas čia? Rezervatinio mentaliteto vietinis šamanizmas? Taigi sunku suprasti, ar tai lenkų tautybės Lietuvos piliečiai, ar tiesiog lenkai, po II pasaulinio karo dėl „fatališkų“ aplinkybių atskirti nuo didžiosios Lenkijos?
Komentuoja Kmicic:
kolejne lt bezczelne przekłamanie: ht tp://w ww.znadwilii.lt/aktualnosci/20130116/lietuvos-zinios-litewskie-pismo-w-polsce-jest-zagrozone Może KW jednoznacznie opisze jak lt władze od lat nie dają złamanego centa na główne polskie media na LT ,w tym na KW, Tygodnik Wileńszczyzny, Wilnotekę, czy Magazyn Wileński. Chodzi o to , by lt Premier w Warszawie nie opowiadał banialuków o tym , jak to lt media w RP mają gorzej niż polskie w LT. Wszyscy wiedzą ,że jest całkowicie odwrotnie i to od wielu, wielu lat, – wystarczy podać konkretne cyfry podając przy tym proporcje ludnościowe obu mniejszości. Trudno już w sposób kulturalny określać taką bezczelność lt polityków.. ht tp://w ww.wilnoteka.lt/pl/video/midas-toni-ebner-zobaczylismy-realna-sytuacje-mniejszosci-polskiej-na-litwie ht tp://kurierwilenski.lt/2010/05/18/midas-zajal-sie-litwa/
Mano įsiterpimas
Verčiu tekstelį (po to nepiktybiškai patraukiu per dantį lenkiškai):
Eilinis begėdiškas iškraipymas. Gal KW (ne Kuveitas, o Kraj Wileński – mano past.) imtų ir nedviprasmiškai apibūdintų padėtį, kuomet LT vyriausybės metų metais neduoda nė sudilusio skatiko pagrindinėms lenkiškosioms medijoms Lietuvoje, taip pat ir KW (Vilniaus kraštui?), Vilenščiznos savaitraščiui, Vilnotekai ar leidiniui Magazyn Wileński. Kalba apie tai, kad LT premjeras Varšuvoje tenepasakoja nesąmonių apie tai, kad neva lietuviška žiniasklaida Lenkijoje turi blogesnes sąlygas nei lenkiška Lietuvoje. Visi žino, kad yra visiškai atvirkščiai – ir jau daug, daug metų. Užtenka pateikti konkrečius skaičius pridedant abiejų mažumų proporcinę išraišką.
Przyjemny pan, z początku nie zorientował się, co to ma znaczyć KW. Może to Kuwait musi obrazować, pomyśłałem? Żartuje, pan. Oczywiście, tu chodzi o Kraju Wileńskim – o zabytkowej ziemię Jaćwingów!
Między innymi, warto panu, na przykład, zainteresować się sytuację podręczników na szkolach obu mniejszości. Z szacunkiem, pan czyli panowie!
Jei norite su komentuotoju Kmicic pasikalbėti, įkeliu nuorodą, nes kol kas neturiu laiko su juo diskutuoti. Varo lenkiškai į vienus vartus. Linkas: http://www.lzinios.lt/Lietuviai-svetur/Lenkijos-lietuviai-spraudziami-i-kampa
Lenkijoje valdžios institucijos pradėjo smaugti lietuvių kultūrinius leidinius ir mokyklas, o Lietuvoje viceministras Trusevičius pradėjo pažeidinėti Konstituciją, kuriai Jis prisiekė. Taigi, prasideda pseudo lenkų ir lenkomanų puolimas. Žiūrėsime, kaip reaguos dabartinė valdžia ir VSD bei Prezidentė.
Kuokite banko sąskaitą,
Kaip tik šiandien po ranka pakliuvo nors ir senoki, bet rodantys lenkiškos spaudos Lietuvoje rėmimą duomenys.
1993 03 16
Lietuvos Respublikos vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. laikraščiai „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ (bus red.) leidžiami 5 kartus per savaitę A 3 formato, 8-12 puslapių apimties;
1. 2. laikraščių „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ vieno numerio autorinio honoraro suma – 3 minimalios mėnesinės algos.
1. 3. laikraščių „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ redakcijų darbo užmokesčio fondas – po 760 tūkst. talonų per mėnesį kiekvienai redakcijai.
Redakcijų darbo etatus tvirtina vyriausieji redaktoriai (redakcinės kolegijos);
1. 4. nuo 1993 m. birželio 1 d. laikraščiai „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ redakcijų:
1. 4. 1 darbuotojų darbo apmokėjimui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinosios bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3-62; Nr. 13-367; 1993, Nr. 4-81) nuostatos ir nurodytojo nutarimo priedėlyje kitoms valstybinėms tarnyboms nustatyti tarnybinį atlyginimų dydžiai;
1. 4. 2. vyriausiųjų redaktorių tarnybinis atlyginimas – 6,9 minimalios mėnesinės algos.
2. Pavesti valstybinei įmonei „Spauda“ išnuomoti „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ redakcijoms patalpas Spaudos rūmuose (Laisvės pr. 60) – devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį aukštus (pagal susitarimą su redakcijomis).
Valstybinė įmonė „Spauda“ turi perduoti į šių redakcijų balansą jų naudojamą inventorių.
Visi laikraščių „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ materialinio techninio aprūpinimo klausimai sprendžiami per Valstybinį leidybos centrą.
3. Išskirti iš Lietuvos valstybės biudžeto 1993 metų II pusmečiui 17 mln. talonų laikraščių „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ leidybos išlaidoms apmokėti.
Adolfas Šleževičius
Ministras Pirmininkas
Dainius Trinkūnas
Kultūros ir švietimo ministras
„Dėl laikraščių „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“
„Tiesa“ (1993 06 16)
Viskas paprastai sprendžiama. Lietuvos etnines žemes, okupuotos lenkijos, gražinamos Lietuvai. O lenkai nenorintys buti Lietuvos piliečiais keliauja gyventi i lenkija.
Kodėl Lietuvoje lenkų mokyklos pilnai finansuojamos valstybės, o Lenkijoje lietuvių mokyklos-ne?