Kurio žinduolio serenados sunkiai atskiriamos nuo Kalašnikovo automato kalenimo? Ar gagena tik žąsys? Kurio gyvūno skleidžiami garsai panašūs į NSO nusileidimo garsinį foną? O kuris iš gyvūnų moka komunikuoti garso sintezatoriaus specialiaisiais efektais? Kornelio ornitologijos laboratorija internete atidarė bene didžiausią skaitmeninę saugyklą, kurią sudaro apie 150 tūkst. įrašų su 9 tūkst. gyvūnų rūšių balsais. Ji gali būti įdomi ir ieškantiems originalaus garsinio signalo savo mobiliajam telefonui.
Visa unikalaus garso archyvo apimtis – 7 513 valandų. Nors nemažą dalį šios pritrenkiamos kolekcijos sudaro paukščių trelės, joje apstu ir kitų gyvūnų (vabzdžių, žinduolių ir net žuvų) vokalizacijų fragmentų. Beje, seniausias saugyklos įrašas – 1929 m. Kornelio ornitologijos įkūrėjo Arturo Aleno (Arthur Allen) įrašytas žvirblio čirškėjimas.
Kai kurių ypatingesniais vokalizacijos gebėjimais pasižyminčios rūšys skaitmeniniame kataloge įamžintos ne pavieniais įrašais, o jų grupėmis. Vienas iš tokių gyvūnų – paukščių rojumi vadinamoje Papua Naujosios Gvinėjos saloje gyvenanti garbanuotakuodžių manukodijų rūšis, kurios skleidžiami garsai juokingai panašūs į besileidžiančios „ateivių skraidančios lėkštės“ iš kurio nors fantastinio filmo garsus.
„Mūsų garsų saugykla yra didžiausia ir seniausia pasaulyje, – tvirtina internetinės bibliotekos „Macaulay Library“ direktorius Maikas Vebsteris (Mike Webster). – Dabar mėginame tobulinti audioarchyvo paieškos sistemą, taip pat kuriame tokius įrankius, kuriais naudodamiesi žmonės galėtų patys įrašyti garsus ir įkelti juos tiesiai į archyvą. Mūsų tikslas – kad „Macaulay Library“ būtų kuo naudingesnė kuo platesniam besidominčiųjų ratui.“
Išgirsti visus į unikalią kolekciją surinktus gyvūnų balsus galite internetinėje bibliotekoje „Macaulay Library“.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Gelbėkime nykštukus – mažiausius Lietuvos ir Europos paukščius
- Vandens paukščių medžioklė žūčiai pasmerkia nemažai dar neskraidančių ančiukų
- Su paukščiais grįžta ir ligos
- Permaininga žiema gyvūnams kol kas palanki
- Naujas Lietuvos paukščių pažinimo vadovas
- Plintančių svetimžemių paukščių kol kas naikinti nebūtina
- Didieji apuokai sugrįžta
- Laukinis gyvūnas namuose – tykantis pavojus sveikatai
- Pamatė visi vaikai pelėdą… (video)
- Pirmasis Lietuvoje inkilų muziejus po atviru dangumi vilioja paukščius ir žmones
- Kaune gausėja didžiųjų dančiasnapių kolonija
- Apsisaugoti nuo klasikinio kiaulių maro gali padėti 10 paprastų taisyklių
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
- Sparnuočių lesinimas – ne žaidimas
- Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
- Vakaras su šikšnosparniais Verkių parke
- Lietuvos zoologijos sodo lankytojai jau gali pamatyti leopardę
- Kormoranų populiacijos reguliavimo priemonės padeda mažinti jų gausą
Parašykite komentarą