R. Alaunis. Nobelio Taikos Premija Europos Sąjungai – neteisėta ir negarbinga! (10)

Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkai | ec.europa.eu nuotr.

2012 metų gruodžio 10 dieną Nobelio Taikos Premija buvo įteikta Europos Sąjungai (ES) už jos nepertraukiamą indėlį „taikos pažangoje ir taikinime, demokratijos ir žmogaus teisių pasiekimuose Europoje“. Europos Sąjunga ne vienus metus buvo Nobelio Taikos premijos kandidatų sąraše.

Šešių Vakarų ir Pietų Europos valstybių sukurta Europos Bendrija, šiandien jau jungia 27 valstybes. Dar 8 šalys – Kroatija, Juodkalnija, Albanija, Serbija, Kosovas, Makedonija, Islandija ir Turkija siekia narystės šioje sąjungoje. Istoriniu požiūriu europiečiai atliko didelį integracinį žygdarbį kurdami Europos Sąjungą (ES). ES apima beveik visas Europos šalis.

5-ios oficialios priežastys, kodėl ES buvo paskirta Nobelio premija

1. Europos Sąjunga yra Taikos projektas. Europos Sąjunga suvienijo tris didžiausias ilgai tarpusavyje kariavusias valstybes – Prancūziją, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, kurios  jau daugiau kaip 60 metų gyvena taikoje. Nobelio premijos Komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas (Thorbjørn Jagland) teigė, kad Europos susivienijimas pakeitė Europą „nuo kontinentinio karo, prie kontinentinės taikos“.

Anglai prieš prancūzus kariavo nuo 1066 metų, nuo Normanų užkariavimo, ir kiekviename amžiuje dalyvaudavo mažiausiai viename kare iki pat 1800 metų. Dalis Šventosios Romos Imperijos sudėtyje buvusios Vokietijos respublikos kariavo prieš Angliją ir Prancūziją ir buvo okupuotos Napoleono karų metu.

I-asis ir II-asis Pasaulinis karas buvo kruviniausi konfliktai žmonijos istorijoje. Tačiau nuo II-ojo Pasaulinio karo pabaigos, tarp šių trijų šalių ekonominis bendradarbiavimas didėjo, kurio dėka susikūrė Europos Sąjunga – laisvės ir gerovės bastionas. Po II-ojo Pasaulinio karo iškilusi iš griuvėsių Vokietija apjungė visas savo buvusias priešiškas šalis ir tapo viena svarbiausių ES šalių.

2. Į ES įsijungė buvusios fašistinių diktatorių valdomas valstybės – Ispanija, Portugalija, Vokietija, Italija. Ispanijoje valdant generolui Francui 1940–42 metų laikotarpyje  nuo sukilimų, bado ir ligų mirė apie 200 tūkst. žmonių. Italijos diktatorius fašistas Benito Musolinis kartu su savo sąjungininku Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu valė savo šalis nuo bet kokios opozicijos, žydus, čigonus ir slavus siuntė į koncentracijos stovyklas. Po fašizmo žlugimo ir ES susikūrimo Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Italijoje suklestėjo demokratija.

3. Pasibaigus Šaltajam karui į ES įsijungė buvusios komunistinės šalys Centrinėje ir Rytų Europoje ir komunistinius rėžimus pakeitė Vakarietiška demokratija. Nobelio Komiteto manymu, tai tikrai yra didelis pasiekimas. Europos Sąjunga priima naujas nares, kurios „garantuoja demokratiją, įstatymus, žmogaus teises, gerbia ir saugo mažumas, rinkos ekonomiką ir pajėgios konkuruoti ES viduje“. Visos buvusios Tarybinės Respublikos prisijungusios prie ES atitiko šiuos kriterijus, kurie atvedė šalis prie ypatingo gerbūvio, (ekonominio) augimo ir laisvės.

4. Europos Sąjunga suteikė teisę sąjungos piliečiams laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą. Pvz. Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir Palestinos yra pastatytos sienos, Afrikoje Alžyro ir Maroko siena yra uždaryta, Kinijos – Indijos pasienyje laikomos didelės armijos. Netgi sunku laisvai patekti į JAV.

5. ES priimta Europos Žmogaus Teisių Konvencija ir įkurtas bendras Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismas. Tai reiškia, kad Europoje, kurioje buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės pradedant nuo vergijos laikų, baigiant Holokaustu, dabar Žmogaus Teisių Konvencija garantuoja žodžio laisvę, išraiškos, religijos laisvę, uždraudė mirties bausmę ir kiekvienam užtikrina teisingą teismą.

Taigi, pagal Norvegijos Nobelio premijos Komitetą, Europos Sąjunga diktatūras ir komunistinius rėžimus pakeitė vakarietiška demokratija, kurioje saugomos ir ginamos žmogaus teisės, gyvenimas gerėja, todėl galime sau leisti keliauti po ES be vizų, o Britanija, Prancūzija ir Vokietija nekariauja.

Norvegijos Nobelio premijos komitetas toliau kompromituoja Nobelio Taikos premiją

Norvegijos Nobelio komitetas toliau nestabdomai kompromituoja Nobelio Taikos premiją ir Nobelio testamentą. Tuo laikotarpiu, kai Nobelio komitetui vadovauja buvęs Norvegijos Leiboristų partijos vadovas, dabartinis Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjørnas Jaglandas, Komitetas 2009 metais yra įteikęs Nobelio Taikos premiją „Taikos žudikui“, karingajam 44-ajam JAV prezidentui Barakui Obamai.

Nobelio Taiko premija Obamai, kuris inicijavo karus Sirijoje bei Libijoje. Obamai, kuris už sukurstytą karą Libijoje pramintas „Libijos skerdiku“. Nobelio Taikos premija Obamai, kuris palaiko Izraelio genocido politiką prieš palestiniečius. Obamai, kuriam prezidentaujant JAV piliečiai prarado daugiau teisių, nei prie prezidento G. Busho.

Nobelio Taikos premija – Obamai, pagal kurio sudarytą „mirties sąrašą“ bepiločiai lėktuvai vykdo genocido programą Afganistane, Pakistane, Jemene, Sudane.

1990 Nobelio Komitetas buvo įteikęs premiją ir TSRS generaliniam sekretoriui Michailui S. Gorbačiovai, kuris pasitarnavo tik Amerikos politikai griaunat Rytų Europos komunistinį bloką ir Berlyno sieną, bet tik tam, kad buvusios TSRS respublikos ir ekonomiškai stipri Rytų Europa būtų perduota valdyti imperialistinių šalių piktavališkiems bankininkams ir turto grobstytojams. Gorbačiovo dėka Rusijoje į valdžią atėjo Borisas Jelcinas, kuris padėjo įsigalėti tarptautinei imperialistų hegemonijai. Gorbačiovas JAV Masačiūseto valstijoje įkūrė savo vardu pavadintą ir bankininkų Rockfelerių remiamą Gorbačiovo Fondą, kurio vienas iš Tarybos narių yra buvęs CŽV direktorius ir buvęs Amerikos Užsienio Reikalų Tarybos narys (Council on Foreign Reations) Johnas Deutchas. (Tad raginimas Gorbačiovui atvykti liudyti 1991 Sausio 13-os įvykių byloje rodo visišką tarptautinės politikos neišmanymą).

Nobelio Taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai – tai paprasčiausias pasityčiojimas iš europiečių. Europos Sąjungoje, kaip ir Lietuvoje, toliau masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės;

Europos Žmogaus Teisių Teismas atsisako priimti daug skundų, o pačio EŽTT nagrinėjimo reikia laukti keletą metų;

ES net nėra žmonių sąjunga. Europos Sąjunga visada buvo ir yra Europos monopolija.                       

Daugiau kaip 25 milijonai ES gyventojų paliesti masinės bedarbystės; pusė ES jaunų žmonių neturi darbo; Graikijoje, Ispanijoje, Lietuvoje mažinamos lėšos socialinėms išmokoms. Šiose šalyse laukiama dar didesnė ekonominė krizė.

ES institucijos sistematiškai palaiko socialinį ir ekonominį Graikijos griovimą;

Apimtos ekonominės krizės nacionalinės šalių vyriausybės prarado tikrąją šalies nepriklausomybę ir tapo paprasčiausiu ES administraciniu aparatu. Šių šalių vyriausybės, tame tarpe ir Lietuvos, yra gąsdinamos ir instruktuojamos Europos Sąjungos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo, kurie reikalauja apkarpyti finansavimą mokykloms, pensijoms, ligoninėms ir ragina veržtis diržus iki kaulų.

ES sprendimų priėmimo procesas dažnai būna nedemokratiškas, painus ir neskaidrus. Pats ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy) išrinktas nedemokratišku būdu.

Europos Sąjunga – tai karo projektas 

Europos Sąjunga nėra joks „taikos projektas“. Europos Sąjunga – tai karo projektas.

Nobelio Taikos premija yra skiriama Norvegijos politikų, Norvegijos, kuri yra NATO narė. Tai reiškia, kad Nobelio Taikos premiją suteikia NATO politikai, kurių suteikta Taikos premija pasitarnauja jų pačių politiniams interesams.

Nobelio Premija ateina tiesiai iš NATO kabinetų. Nobelio laimėtojai yra aktyvūs JAV Valstijų departamento partneriai organizuojantys NATO viršūnių susitikimus Čikagoje, kur NATO karo nusikaltėliai kuria globalinius karo planus.

Europos Sąjungos valstybės sukurstė karą Balkanuose ir tai įvardinta „taikos projektu“. Vokietija buvo pagrindinė šalis, kuri aktyviai rėmė ir provokavo pilietinį karą Jugoslavijoje! Nuo Jugoslavijos karo, ypatingai Prancūzija su Britanija, kartu su JAV ir kitomis Europos šalimis tapo pagrindiniais agresoriais 2011 metais bombarduojant ir okupuojant  Libiją, kurioje žuvo daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių. Tos pačios imperialistinės šalys – Britanija, Prancūzija, kartu su pretenduojančia į ES nares Turkija, kariauja prieš nepriklausomą Siriją ir remia terorizmą! ES toliau didina sankcijas Iranui, Baltarusijai, Sirijai.

Europos Sąjungos šalių „gynybinė organizacija“ NATO toliau bombarduoja ir griauna Afganistaną, Iraką,  Libiją, Siriją ir grasina karu Iranui. Ir už tai ES buvo apdovanota Nobelio Taikos premija?

Norvegijos Nobelio komitetas ne tik pasityčiojo iš Europos žmonių, bet taip pat ir iš Norvegijos žmonių, kurie jokiu būdu ES nelaiko „taikos projektu“. Patys Norvegijos gyventojai net du kartus – 1972 ir 1994 metais balsavo PRIEŠ Norvegijos narystę Europos Sąjungoje.

Politinis elitas ir valdančioji klasė Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, nei gerbia, nei atstovauja savo žmonėms. Norvegijos, kaip ir Lietuvos, valdančioji klasė atstovauja ir paklūsta tik dideliems pinigams, JAV ir ES bosams!

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka ir liaupsės Norvegijos Nobelio Taikos komitetui už suteiktą Nobelio Taikos Premiją Europos Sąjungai yra paprasčiausias pasityčiojimas iš Lietuvoje skurstančių, politiškai persekiojamų ir priverstų emigruoti žmonių.

Europos Sąjungai paskirta Nobelio Taikos premija pažeidžiant Nobelio testamento sąlygas

Ar nacionalinių valstybių sąjunga, susidedanti iš politinės, ekonominės, monetarinės ir fiskalinės bendrijos turi teisę būti Nobelio Premijos kandidatu, remiantis Norvegijos Nobelio Taikos komitetui suteiktais įgaliojimais skirti šią premiją?

Norvegijos Nobelio komitetas turi pareigą nustatyti kas „turi teisę būti kandidatais“, remiantis Alfredo Bernhardo Nobelio testamentu,  parašytu 1895 metų lapkričio 27 dieną Paryžiuje.

Ištrauka iš testamento:

„Visas mano paliekamas realizuojamas turtas turėtų būti tvarkomas tokiu būdu:

Kapitalas, mano testamento vykdytojų investuotas į vertybinius popierius, turėtų sudaryti fondą, kurio pajamos kasmet turėtų būti paskirstytos prizų forma tiems, kurie ankstesniais metais buvo davę didžiausią naudą žmonijai…

Minėtos pajamos turėtų būti padalintos į penkias lygias dalis, kurios turėtų būti paskirstomos sekančiai: viena dalis (skiriama) asmeniui, kuris būtų padaręs svarbiausia atradimą ar išradimą fizikos srityje; viena dalis asmeniui, kuris būtų padaręs svarbiausią chemijos atradimą ar patobulinimą; viena dalis asmeniui, kuris būtų padaręs svarbiausią atradimą fiziologijos ar medicinos srityje; viena dalis asmeniui, kuris literatūros srityje būtų parašęs išskirtinį, visapusiškai tobulą kūrinį; ir viena dalis asmeniui, kuris būtų padaręs didžiausią ar geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, dėl pastovių kariuomenių panaikinimų ar sumažinimo ir dėl  taikos kongresų rengimo ir platinimo.

Prizo laimėtojams premiją įteiks penkių asmenų Komitetas, išrinktas Norvegijos Stortingo (parlamento). Mano specialus noras tas, kad skiriant premijas nebūtų atsižvelgiama į kandidatų tautybę, bet kad premiją gautų labiausiai to vertas, ar tai jis būtų skandinavas ar ne.

Alfredo Bernhardo Nobelio testamentas. Paryžius, 1895 lapkričio 27 diena“.

Taigi, Nobelio testamente aiškiai parašyta –  penkios premijos yra įteikiamos „asmenims“. Tai reiškia, kad Nobelio Taikos premija jokiu būdu negali būti įteikta valstybei ar kokiai nors atskirai šalių sąjungai.

Deja, Alfredo Nobelio testamente surašytų sąlygų jau seniai nesilaikoma. Nobelio premijos įteikimas dažnai nukrypsta nuo tikrojo  Nobelio testamento tikslo.

Nuo pat pradžių Nobelio premijos buvo įteikiamos „asmenims“  ir tarptautinėms organizacijoms, kurios yra tarpusavyje susijusios, pavyzdžiui, Nobelio premija įteikta „Raudonojo Kryžiaus“ įkūrėjui Jeanui Henriui Dunantui (1901) ir Raudonojo Kryžiaus Komitetui (1917 m), Mohamedui El-Baradėjui ir Tarptautinei Atominės Energetikos Agentūrai (IAEA) (2005 m); Albertui Arnoldui Al Gorui ir JT Tarpvyriausybinei Klimato Kaitos Komisijai (IPCC) (2007 m).

Nobelio premijos įteikimas Europos Sąjungai, kuri yra politinė bendrija, valstybių sąjunga yra Alfredo Nobelio testamente nurodytų sąlygų pažeidimas.

Pagal Lisabonos Sutartį Europos Sąjunga įgijo „teisinio asmens“ statusą. Tačiau „teisinis asmuo“, ypatingai ES atveju, nėra  „asmuo“, kuris būtų apibūdintas Alfredo Nobelio testamente.

Tuo labiau, kad Nobelio Testamente užsiminta, kad „kandidatai privalo būti piliečiai neatsižvelgiant į jų tautybę“.

Europos Sąjunga yra nacionalinių valstybių sąjunga, sukurta tų valstybių piliečių. Pati Europos Sąjunga negali būti piliečiu, nei Europos Sąjunga gali turėti tautybę.

Europos Sąjungos piliečiai turi teisę tapti Nobelio premijos kandidatais, tačiau pati Europos Sąjunga tokios teisės neturi.

Be to, remiantis Nobelio testamento paaiškinimu, kad „turintys teisę būti (Nobelio premijos) kandidatais yra tik „asmenys“,  o ne organizacijos ar valstybių sąjungos, todėl Europos Sąjungos priskyrimas prie „asmenų, turinčių teisę būti (Nobelio premijos) kandidatais yra prieštaraujantis, kadangi toks „asmuo” kaip Europos Sąjunga, negali būti pagrįstai įvertintas, palygintas ar išrikiuotas eilės tvarka premijai gauti. Kitas dalykas, kaip galima Europos Sąjungą, kaip kandidatę „lyginti“ su „kitais“ nusipelniusiais 2012 metų kandidatais, kurie iš tikrųjų yra „asmenys“.

Remiantis kandidatų rinkimo procedūra, trumpas nominantų sąrašas „yra peržiūrimas pastovių patarėjų ir patarėjų, specialiai samdytų dėl specifinių kandidatų žinių“. Ir šios peržiūros pagrindu penkių asmenų Norvegijos atrankos komiteto balsų dauguma yra išrenkamas Nobelio Taikos premijos laureatas.

Nobelio Premija susideda iš „medalio, asmeninio diplomo ir piniginio apdovanojimo“. Tad yra visiškas absurdas Europos Sąjungai įteikti „asmeninį diplomą“ ir „piniginę premiją“ –  už ką ir kam? – už finansinį Europos Sąjungos biudžeto deficitą ir jos bankų krizių schemas?

Tačiau kas yra tikrieji laimėtojai: keturi Europos Sąjungos institucijų prezidentai – ES Tarybos prezidentas Hermanas van Rampėjus, ES Parlamento prezidentas Martinas Šultzas (Martin Schulz)? ES Komisijos prezidentas Josė Manuelis Baroso (José Manuel Durão Barroso) ar Euro Grupės (ES šalių finansų ministrų grupės) prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker)? O gal Nobelio premijos laimėtojais yra visi europiečiai ir ES šalių piliečiai, kurie palaikė ES integraciją, reformas, ES plėtimąsi, kurie neša didelę ES mokesčių naštą?

Kitas dalykas, kiti „asmenys“ tikrai gali būti verti šio apdovanojimo, tačiau jie niekada nebuvo išrinkti komiteto.

Nepaisant Nobelio testamento, Nobelio Taikos premijos skiriamos taikos judėjimams ir žmogaus teisių gynėjams ar valstybės veikėjams, nors Alfredas Nobelis norėjo apdovanoti pripažintus lyderius dirbančius nusiginklavimo srityje, o ne diplomatus, aplinkosaugininkus ar žmogaus teisių gynėjus, kuriems buvo paskirtos premijos.

Taigi, Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas yra neteisėtas, stipriai viršijantis savo įgaliojimus.

Sprendimas suteikti Taikos premiją „ne asmeniui“ turėtų būti teisminio ginčo objektu.