Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą (54)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos 16-os Vyriausybės, kurioje dalyvauja ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), veiklos programoje 2012-2016 metams žadama  išspręsti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, esą atsižvelgiant į Europos Tarybos (ET) Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Programoje taip pat numatyta siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką.

Tokias Vyriausybės programos nuostatas „Vilnijos“ draugija ir Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga laiko antikonstitucinėmis.  Dėl jų gruodžio 11 d. šios visuomeninės organizacijos išsiuntė laiškus Lietuvos Prezidentei ir Seimo Pirmininkui. Šiame laiške atkreipiamas aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesys į tai, kad  „Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“ reikalauja laikytis nacionalinių teisės aktų, o LR Konstitucija skelbia: valstybinė kalba – lietuvių kalba.

„Minėti klausimai seniai yra išspręsti. Valstybė ir Tauta atsisakė eiti Jedinstvos ir autonomininkų keliais. Konstitucinis teismas, Europos Sąjungos institucijos kelis kartus patvirtino, jog vardai ir pavardės asmens dokumentuose, oficialūs gatvių pavadinimai turi būti rašomi valstybine kalba, – rašoma pareiškime..

Taip pat primenama, jog: „Lietuvos Respublika 1918 m. buvo atkurta etninėse lietuvių žemėse, kuriose autentiški vietovių pavadinimai yra lietuviški. Teisėtai ir džiaugsmingai atgavus Vilniaus kraštą visi autentiški vietovių pavadinimai valstybės įgaliotų institucijų buvo paskelbti 1939 metais, todėl dabar pagal autonomininkų reikalavimus vardų, pavardžių, gatvių, vietovių pavadinimų rašymo klausimus galima ne „išspręsti“, o tik sugadinti, pažeidžiant Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės aktus, Seimo nario priesaiką saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir jos žemių vientisumą“.

Dėl valstybinis lietuvių kalbos egzamino nelietuviškų mokykloms nukėlimo pareiškime pareiškiama, kad „Lietuvos Respublikai mokyklos mokomąja rusų ir lenkų kalba pagal Švietimo įstatymą valstybinės kalbos mokosi jau 22 metus, todėl nėra jokio pagrindo siekti, „kad valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką“, pažeidžiant daugumos mokinių teises ir lygias galimybes“. Užuot nukėlus egzaminą reikalui esant siūloma „įvesti kelis valstybinio kalbos egzamino lygmenis“.

Pareiškimą pasirašė „Vilnijos“ draugijos ir Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu hab. dr. Kazimieras Garšva.

Gruodžio 12 d. aukščiausioms valdžios institucijom pareiškimą dėl šešioliktosios Vyriausybės programos X skyriaus projektų Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ vardu šios organizacijos pirmininkas prof. dr. Alvydas Butkus.

Skelbiame visą šio pareiškimo tekstą:

Naujosios Vyriausybės 2012-2016 m. programos projekto X skyriaus „Tautinės bendrijos“ 246 punkte rašoma: „Išspręsime vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.

Pirmiausia programoje painiojamos sąvokos „tautinė bendrija“ ir „tautinė mažuma“. Minėtoji konvencija siekia apsaugoti tik tautines mažumas, o jomis laikomos tautos, neturinčios savo nacionalinių valstybių. Lietuvoje tokios yra karaimų ir čigonų mažumos. Visos kitos tautybės sudaro tautines bendrijas, kurioms minėtoji konvencija netaikoma.
Be to, ši konvencija nėra viršesnė už Lietuvos Respublikos Konstituciją, o ji skelbia, jog Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis). Konstitucinis Teismas bei Europos Sąjungos institucijos kelis kartus patvirtino, jog vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašymas tik valstybine kalba neprieštarauja jokiems ES teisės aktams; tokia pati nuostata buvo patvirtinta ir dėl oficialiųjų vietovardžių bei gatvių pavadinimų rašybos tik valstybine kalba.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ketinimas rašyti Lietuvos piliečių pavardes ir Lietuvos vietovardžius užsienio kalbomis, tenkinant kai kurių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vadovų radikalias užgaidas bei vienos kaimyninės valstybės reikalavimus, ne tik neprisideda prie Lietuvos visuomenės konsolidacijos, bet sudaro pretekstą destabilizuoti visuomenę ir kitose Baltijos šalyse, kur tokia praktika nenumatyta, tačiau kur Lietuvos pavyzdys gali padidinti ir taip didelę tarpnacionalinę įtampą tų šalių viduje, o Rusijai suteiktų dar vieną argumentą priešinti Lietuvą su Latvija ir Estija, kaip tai buvo sėkmingai daroma, interpretuojant Lietuvos pilietybės įstatymo skirtumą nuo atitinkamo įstatymo Latvijoje ir Estijoje. Čia verta priminti, kad Latvijos Daugpilio mieste bei Daugpilio ir Kraslavos rajonuose gyventojų daugumą sudaro slavakalbiai šalies piliečiai, kaip Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau Latvijoje valstybinės kalbos reikalavimų (įskaitant pavardžių, gatvėvardžių ir vietovardžių rašybą) laikomasi visoje šalies teritorijoje, nedarant jokių išimčių atskiriems rajonams ir nekuriant rezervatų. Tokių išimčių nedaroma ir Estijos Narvos rusakalbiam regionui. ES neturi dėl to priekaištų nei Latvijai, nei Estijai.

Tad jau vien skelbdama tokius ketinimus, naujoji Lietuvos vyriausybė elgiasi nesolidariai Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Jei Lietuva deklaruoja siekianti didesnės integracijos su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, ji turi stengtis derinti savo įstatymų bazę pirmiausia prie kitų Baltijos šalių, užuot kūrusi kontrastuojančius įstatymus, atitinkančius didžiųjų kaimyninių valstybių toli siekiančius interesus.

Siūlyčiau atsisakyti šio nesolidaraus ir Lietuvos Respublikos integralumui pavojingo minėtojo Vyriausybės programos projekto 246 punkto.

Prof. dr. Alvydas Butkus, Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *