Europiečiai | europarl.europa.eu nuotr.
Europos Komisija nagrinėjusi Lenkijos piliečio peticiją dėl Lietuvos Švietimo įstatymo pataisų pareiškė, kad neįžvelgia Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti šių tautinių mažumų keliamų klausimų.
Tokį Europos Komisijos (EK) atsakymą gavo Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs. Panašų atsakymą EK, kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo jau pateikusi ir šį pavasarį.
Peticijos autorius lenkas Tomašas Snarskis (Tomaszas Snarski) apskundė Lietuvą dėl Lietuvoje priimtų švietimo įstatymo pakeitimų esą diskriminuojančių lenkų tautybės Lietuvo piliečius. Jis taip pat skundėsi tuo, kad iki šiol yra nepatenkinti lenkų reikalavimai leisti Lietuvoje vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose rašyti lenkiškais o ne lietuviškais rašmenimis.
Tačiau EK dar kartą pareiškė, kad šie klausimai nėra susiję su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu ir yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas.
EK taip pat priminė ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame buvo pasakyta, kad „teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti ES piliečiui naudotis judėjimo teisėmis“.
Pagal priimtas Lietuvos Švietimo įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos turi būti mokoma lietuvių kalba. Šiame įstatyme taip pat yra numatyta, kad ateityje bus suvienodinti lietuvių kalbos egzaminas lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
Jau daug kartų buvo priminta, kad išskyrus Lenkija vienintelė valstybė pasaulyje yra Lietuva, kurioje lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
- Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas
- Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą
- Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
- V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo
- I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
- K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?
- Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
- A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
- P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame
- A.Medalinskas: Lietuvoje nėra radikalaus nacionalizmo pavojaus
- S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
- K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
- A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
- A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
- V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
- Lenkų intelektualai R.Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
- A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
- A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
- D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
- R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
- R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
- Rytų Europos studijų centre vyks diskusija apie Lietuvos-Lenkijos santykius
- A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
- Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
- P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
- Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
- P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?
Pagal Lietuvos lenkų keliamas pretenzijas Lietuvos vyriausybei,susidaro įspūdis,kad jie,gyvendami Lietuvoje,norėtų jaustis lyg gyvenantys Lenkijoje.Pagal Lenkijos valdžios keliamas pretenzijas Lietuvai,susidaro įspūdis,kad Lietuvą jie pradeda laikyti Lenkijos vaivadija.Ar,keldami nepagrįstus reikalavimus Lietuvai,taip lenkai “atsidėkoja” jai už sukurtą didžiausią lenkiškų mokyklų tinklą už Lenkijos ribų?! Apmaudu darosi,kad toki dalykai vyksta.
Bet čia įdomesnis variantas yra tame, kad kitos valstybės pilietis kišasi į svetimos valstybės reikalus. Čia jau tarptautinės teisės reikalai.
„Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs“
įdomu, kodėl jie atidėjo? Ar kažkam tame komitete reikėjo ne tokio EK atsakymo? Gal EP Peticijų komitetas nenori tam lenkui perduoti tokio atsakymo, todėl bandys sukurpti kokią nors demagogiją nuo savęs?
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis