Gruodžio 11 dieną 18.30 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne įvyks susitikimas su vienu žinomiausių lietuvių poetu – Tomu Venclova. Vakaro metu poetas skaitys savo tekstus lietuvių kalba, dalysis mintimis apie Lietuvą, jos kultūrinius bei politinius kontekstus.
Rimvydas Šilbajoris rašė, jog T. Venclova – „poetų poetas“ ir „poezijos poetas“, S. Barancakas (Stanislaw Barancak) teigė, jog: „Tomas Venclova priklauso tam siauram XX a. išeivių iš Rytų Europos ratui ir priskiriamas prie tokių poetų kaip Jozefas Brodskis ar Česlovas Milošas, kurie darė įtaką pasaulinei poezijai ironija, dalyvavimu ir atsiskyrimu, moraliniu ir meniniu meistriškumu.“
Pats poetas yra rašęs: „Poezija primena Achilo skydą. Tai daiktas tarp kitų daiktų – ir gal visų gražiausias daiktas. Jis savaip atkartoja pasaulį ir savo spindesiu jį apšviečia. O drauge tai skydas. Laimė, ne kardas, ne kulkosvaidis, ne tankas. Bet vis dėlto skydas“.
Tomas Venclova – poetas, vertėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, publicistas. Baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, jis dirbo istorijos fakultete, vėliau tapo Jeilio (Yale) universiteto slavų literatūros profesoriumi. T. Venclova yra Vytauto Didžiojo universiteto bei Liublino universiteto garbės daktaras, istorinį vaidmenį Lietuvoje suvaidinusios Helsinkio grupės narys.
Poetas debiutavo mokslo populiarinimo knyga Raketos, planetos ir mes (1962), pirmąja poezijos knyga Kalbos ženklas (1972), vėliau išleido dar kelias poezijos knygas, literatūrologinių darbų, eseistikos bei publicistikos rinkinių. T. Venclovos poezija versta į anglų, vengrų, čekų, rusų, slovėnų ir kitas kalbas. Į vokiečių kalbą yra išversta eilė jo eilėraščių, knyga „Vilnius. Eine Stadt in Europa“, (2006), (Vilnius. Miestas Europoje, vertė C. Sinnig), T. Venclova „Vilnius: Stadtführer“ (2002), Giunteris Grasas, Česlovas Milošas, Vislava Šymborska, Tomas Venclova. „Die Zukunft der Erinnerung“ (2001) bei kiti tekstai.
Tomas Venclova yra išvertęs A. Achmatovos, B. Pasternako, J. Brodskio, T.S. Elioto, O. Mendelštamo bei kitų kūrybą.
2000 poetui buvo paskirta Lietuvos nacionalinė premija, 2005 m. jis apdovanotas jotvingių premija už knygą Sankirta, 2012 m. jis buvo apdovanotas LR kultūros ministerijos garbės ženklu. Poetas yra apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Ką čia veikia šitas globalistas? : /
T.Venclova-lietuviškai rašantis,bet retai jau kalbantis kosmopolitas.
Rengiamasi suteikti Nobelio premiją. Tik tokia gali būti priežąstis. Lai suteikia, nes Lietuvai tik geriau, vistik rašo lietuviškai, nors ir ne apie Lietuvą. Na, parašė apie Vilnių ir tai įžymiuosius kai kuriuos lietuvius – vilniečius jis nutylėjo.
Jo tėtukas taip pat rašė lietuviškai ir netgi geriau. Visa problema, kad niekas nepasiges nei tėtuko poezijos, nei sūnelio. Keliaus jie abu užmarštin. O Maironis, Marcinkevičius ir toliau bus prisimenami. O ką tai sako? Tai sako, kad jų poezija tiek ir teverta, nepaliečia kitų širdžių. Beprasmis jų darbas. Kapstosi jis savo popieriuose, bando užpildyti savo tuštumą ir kas iš to. Vėjo vaikymas, beprasmybių – beprasmybė. Dėsto Rusų literatūra, tai nors šioje sferoje kažkas naudingo, gal būt, nedarmai duoną valgė. Bet ir tai abejoju.