J.Konovaleco atminimui vyks konferencija, bus atidengta atminimo lenta (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį trečiadienį, gruodžio 5 d., 13 val., Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96) vyks konferencija „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“, kurios metu bus pristatytas filmas apie Jevgenijų Konovalecą. Po konferencijos, 15 val., ant namo Laisvės al. 34 bus atidengta memorialinė lenta su bareljefu, skirta Ukrainos išsivadavimo judėjimo vadui, Lietuvos piliečiui J. Konovalecui (1891–1938).

Jevgenijus Konovalecas – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos tautos respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis. Gimė Zaškivo kaime Lvovo paviete. 1901–1909 m. mokėsi Akademinėje gimnazijoje Lvove, nuo 1909 m. studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba. 1912 m. vadovavo švietėjiškai organizacijai „Prosvita“ („Savišvieta“) Lvove. 1913 m. tapo Ukrainiečių studentų sąjungos vienu iš vadovų.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914 m. buvo mobilizuotas į Austrijos armiją. 1915 m. birželio mėnesį pateko į rusų nelaisvę. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius ir 1917 m. rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių lagerio ir atvyko į Kijevą.

1917 m. spalio–lapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienas kovingiausių Ukrainoje tautos respublikos armijos vienetų. Jo vadovaujamas pulkas 1918 m. sausio–vasario mėnesiais, vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918 m. kovo mėnesį išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918 m. J. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes.

Atskiro dėmesio yra vertas Ukrainos kovotojų organizacijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, sėkmingai vystęsis Vilniaus krašto bei Vakarų Ukrainos (Halicijos) išlaisvinimo nuo lenkų kontekste.

1925 m. jo vadovaujama UKO suteikė pagalbą Lietuvai, parplukdant du povandeninius laivus, kuriuos Lietuva įsigijo Vokietijoje, pranešdamas apie lenkų ketinimą juos paskandinti. 1926 m. UKO įspėjo Lietuvos vadovybę dėl galimo Lenkijos išpuolio prieš Lietuvą. Kiek žinoma, 1928 m. gegužės 14–18 d. Jevgenijus Konovalecas ir UKO atstovai lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, kituose renginiuose Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti. Susitiko su Lietuvos vadovybe, Šaulių sąjungos vadovais. Manoma, kad tuo metu E. Konovalecui buvo suteikta Lietuvos pilietybė, kurią jis turėjo iki pat žūties.

1938 m. gegužės 23 d. sovietų spec. agentas P. Sudoplatovas, kilęs iš Rytų Ukrainos, perdavė Roterdame (Olandija) J. Konovalecui paketą su sprogmenimis, kuriems suveikus, J. Konovalecas žuvo. Palaidotas Roterdame, Crooswijk kapinėse. J. Konovaleco mirties diena Ukrainoje iki šiol švenčiama kaip Didvyrių diena.