D. Paukštė. Grybų karas

Neskaidrūs ir neteisingi rinkimai į Seimą neatsirado šiaip sau ar staiga – vienokių ar kitokių rinkimų pažeidimų būta ir anksčiau, bet akivaizdu – ne tokiais mastais, kad dėmesį į tai atkreiptų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ar sukiltų visuomenė, kaip dabar. Juk tam, kad būtent tokie rinkimai įvyktų, kažkas turėjo paskatinti šiuos procesus.

Dabar visą kaltę dėl nesėkmingų rinkimų mėginama suversti VRK, net rengiamasi ją paleisti. O aš manau, kad tai bandymas eilinį kartą kaltę suversti iešmininkui, kad užsakymo „šeimininkas“ ir toliau liktų incognito (nežinomas). Taigi, mūsų „nepriklausomoje“ valstybėje eilinį kartą pasekmes bandoma paversti priežastimi. Tačiau akylesnis žmogus suvoks, kad tokių rinkimų rezultatų užsakovu yra ne kas kitas, o politinis elitas (partijos Seime ir Prezidentė). Tokiems rinkimų rezultatams politinis elitas rengėsi iš anksto. Politinių partijų veiklos finansavimo įstatymo pataisos tapo tuo instrumentu, kurį panaudodamas politinis elitas pasiekė savo tikslus – bet kokia kaina pasilikti valdžioje. Pataisų pobūdis lėmė, kad rinkimų įstatymo pažeidimai buvo tiesiog užprogramuoti (balsų pirkimas, degustavimai, rinkėjų atvežimas, nepažymėta reklama, masinės informacijos priemonių – privačių televizijų neteisėtas panaudojimas ir kt.) – juk nugalėtojų niekas neteisia!

Tereikėjo tik nedidelės Politinių partijų finansavimo įstatymo analizės, kad suvoktum – rinkimai į Seimą bus būtent tokie, kokie ir įvyko (neskaidrūs, nesąžiningi, nesuteikiantys jų dalyviams vienodų sąlygų, o rinkėjams pasirinkimo galimybių). Apie tai pradėjau rašyti dar 2011 m. savo straipsnyje „Demokratijos saulėlydis? Įstatymo pataisomis Prezidentė siūlo Lietuvai dvipartinę sistemą?“ O šiais metais šią temą pratęsiau straipsniuose „Kaip atrodo kelias į politinę skerdyklą“, „Privatizacija tęsiasi – savo eilės sulaukė politinė sistema“, o paskutinis straipsnis, pasirodęs gegužės mėnesį, buvo pavadintas jau visiškai atvirai: „Ar Lietuva pribrendo teisingiems rinkimams?“ Visa tai ir ne tik, sudėta į internetinį dienoraštį ČIA.

Įsitikinau ir tuo, kad nepriklausomoje Lietuvoje veikiančios „demokratinės spaudos priemonės“, apimančios bent kiek platesnę Lietuvos skaitytojų auditoriją, tokių straipsnių nespausdino, nes juos teikė šių priemonių savininkų neproteguojamas asmuo, todėl su jų turiniu susipažinti galėjo tik kai kurių portalų skaitytojai. O politinis elitas, ruošdamasis rinkimams į Seimą – sau nuotaikos negadino ir aišku, neskaitė. O jeigu ir skaitė, tai buvo labai nepatenkintas, nes „atversti kortas“ buvo aiškiai per anksti. Todėl dabar, stebėdamas kilusią porinkiminę sumaištį, tikrą Grybų karą, galiu stebėti tik ironiškai šypsodamasis.

Žinau politikos taisykles, kur egzistuoja tik amžini interesai ir kur nėra tikrų draugų, bet šiuo atveju, manau, politinis elitas (Prezidentė ir parlamentinės partijos) aiškiai užsižaidė, pamiršęs į valstybės ateities pamatų liejimą įdėti betoną ir paruošti mišinį, visus mus rišantį į vieną tautą ir vieną valstybę. Privalu žinoti, kad tai, ko nesprendžia politikai, šiandieną išsprendžia emigracija. Todėl dabar virš tolesnės ir valstybės, ir tautos egzistencijos grėsmingai pakibęs Damoklo kardas.

Kodėl po rinkimų Prezidentė staiga tapo tokia principinga, kai buvo pradėta kurti valdančioji koalicija? Jeigu jau Darbo partijai buvo leista dalyvauti rinkimuose, tai kam dabar kvestionuoti rinkimų rezultatus (ir ignoruoti didelės dalies tautos balsą) net ir po to, kai iš sąrašo buvo (bus) pašalinti nusikaltę šios partijos kandidatai? Gerokai prieš rinkimus rašiau apie šią situaciją, siūlydamas aiškų sprendimą: partija, kaltinama baudžiamojoje byloje, negali dalyvauti rinkimuose, tegul, kad ir kiek gerų bei žinomų žmonių turėtų savo gretose. Bet tai liko tik balsu tyruose, nes esamoje situacijoje Darbo partija buvo reikalinga elitui (ir TS-LKD, ir Prezidentei).

Manau, jog Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) negali būti vien tik rinkimų organizatorė, kaip tvirtina jos pirmininkas. Ji privalo būti atsakinga ne šiaip sau už rinkimus (kaip yra dabar), nesvarbu kokiais būdais įvykusius, bet ji privalo būti atsakinga tik už teisingus, ir už skaidrius rinkimus, sudaryti sąlygas visiems rinkiminės kovos dalyviams reikštis vienodai. Gaila, kad iki šiol politikai nesuvokia (o gal ir nenori?), kad politikoje nėra mažų partijų, kaip nėra ir mažos politikos. Politinė valia ir priimti sprendimai yra vienodo svorio, kurie nepriklauso nuo partijoje esančio narių skaičiaus. Pritarčiau tai nuomonei, kad VRK kompetencija numatytų teisę šalinti iš rinkiminės kovos ne tik atskirus partijų iškeltus kandidatus, bet ir pačias partijas, pažeidusias šalies Konstituciją ar įstatymus. Politinės partijos turėtų teisę skųsti tokius VRK sprendimus Konstituciniam Teismui, kurio sprendimas turėtų būtų greitas ir neskundžiamas. Tokiu atveju kaip Darbo partijos, jos vadovai būtų suinteresuoti baigti bylas kaip įmanoma per trumpesnį laiką ir nevilkinti baudžiamosios bylos proceso.

Aš pats šiuos rinkimus laikau neteisėtais (net jeigu juose dalyvautų ir 100 proc. rinkėjų) dėl to, kad jie neatspindi tikrosios tautos valios. Iš tautos buvo atimta teisė sužinoti ir pagal tą žinojimą rinktis. Iš tiesų tauta rinkosi pagal seiminių partijų turimus finansinius resursus ir tų partijų padarytas tikslines investicijas į „demokratines masinės informacijos priemones“. Lietuvos teritoriją dengiančios TV (LNK, TV3, LR TV ir pan.) gerokai padirbėjo tiems, ką pastarosios protegavo, todėl dėl tokių rinkimų rezultatų stebėtis netenka.

Ką gali tokiomis sąlygoms padaryti politinis elitas, geriausiai parodė ir situacija su Liberalų ir centro sąjunga, kuri, ko gero, per pastarąją kadenciją buvo daugiausiai prisipinigavusi partija. Kaip sako tautos išmintis: godumas žudo. Neabejoju, jog būtent politinio elito sprendimas eliminuoti šią, kaprizingą it paauglys, politinę jėgą iš parlamento ir lėmė tokius jos rinkimų rezultatus. Ir tai nežiūrint į turėtus finansinius resursus!

Dabar paimkim iš VRK internetinio puslapio rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijas. Partijų sąrašas sudėliotas pagal laimėtų vietų skaičių. Ši lentelė leidžia lengvai nustatyti politines jėgas (einant iš viršaus į apačią), kurios turėjo lėšų rinkimams ir kurios ne. Ir ties kuria partija baigiasi patekusių į Seimą sąrašas – juk iš esmės niekas nepasikeitė! Tik LICS pakeitė kitas elito projektas – violetiniai. Tai gal, sakau, ateityje ir rinkimų organizuoti neverta? VRK tereiktų paskelbti partijose esančių pinigų sumą ir pagal tai padalinti vietas Seime? Juokinga? Bet prie to jau atėjome, nes gyvename Grybų karalystėje.

Todėl manau, kad visas šis politinis armidelis (Prezidentės „principingumas“, kreipimaisi į Administracinius teismus bei Konstitucinio Teismo rinkimų vertinimas) tėra tik pasekmė to, kas buvo užprogramuota praeitų metų viduryje, Prezidentei pateikus ir pritarus, o Seimui papildžius Partijų veiklos finansavimo įstatymą. Tai, beje lems ir tolesnę Lietuvos politinės sistemos evoliuciją. Neabejoju, kad 2016 m. Seime jau nebus violetinių bei tvarkos erelio vaikų. O 2020 – darbiečių bei liberalų. Kurioziška, bet lenkų rinkimų akcija – liks. Tik norisi paklausti mūsų politinio elito: o kur tuo metu bus Lietuva?

Dainius Paukštė yra LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas