Kviečia paroda „Vilnius XIX a. raižiniuose ir litografijose“ (0)

Vilniaus vaizdas. Dailininkas Karolis Račinskis. Motiejaus Pšibilskio litografijos dirbtuvė Vilniuje. 1830. Fragmentas

Vilniuje, Žygimantų g. 1, Tado Vrublevskio skaitykloje  veikia paroda „Vilnius XIX a. raižiniuose ir litografijose“. Joje eksponuojami grafikos kūriniai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. Paroda veiks iki gruodžio 31 d.

XIX a. I pusėje Vilniaus meninis gyvenimas siejamas su Romantizmo judėjimu, žadinusiu kūrėjų tautinius idealus ir domėjimąsi savojo krašto istorija. Lietuvos vyriausioje mokykloje (vėliau Vilniaus universitete) įsteigtose dailės katedrose (1797–1805) pradėti ugdyti vietiniai dailininkai, kurie aktyviai bendradarbiavo su literatais ir kultūrininkais bei dailės mecenatais. Raižybos katedros (1805–1832) ir įkurtos Vilniaus universiteto litografijos mokyklos (1821–1832) dėstytojai ir jų studentai savo kūrybą dažnai siejo su Vilniaus istorija. Propaguodami įvairias grafikos technikas, jie sukūrė raižinių ir litografijų, perteikiančių miesto vaizdus.

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi grafikos kūriniai, atspausti vario, plieno raižybos ir litografijos technikomis. Vilniaus kraštovaizdžio kompozicijų pagal Jono Chruckio (*1810–†1885), Vincento Dmachausko (*apie 1807–†1862), Karolio Ripinskio (*1809–†1892) ir kitų dailininkų paveikslus sukūrė Juozapas Hiliaras Glovackis (*1789–†1858), Motiejus Pšibilskis (*1794–†1867), Karolis Račinskis (*1799–†po 1860) ir kiti.

Vilniaus tematika išsiskiria Juozapo Ozemblovskio (*1805–†1878) kūryba. 1833 m. jis įkūrė savo litografijos įmonę, kuri veikė iki 1863 m. Svarbu paminėti, kad Raižybos katedroje mokęsis dailininkas spausdindavo ne tik kitų autorių raižinius, bet kūrė ir savo kompozicijas. Dauguma jų J. Ozemblovskis išspausdino leidiniuose, skirtuose Vilniaus istorijai.

XIX a. vidurio ir II pusės grafikoje vyravo Vilniaus architektūros ir dailės paminklų atvaizdai, kuriuos Jonas Kazimieras Vilčinskis (*1806–†1885) išleido „Vilniaus albume“. Leidėjas bendradarbiavo su daugeliu dailininkų, pavyzdžiui, Antoniu Oleščinskiu (*1794–†1879), Vasilijumi Sadovnikovu (*1800–†1879), Antanu Zaleskiu (*1824–†1885), Albertu Žametu (*1821–†1876). „Vilniaus albumo“, kuris buvo spausdinamas Paryžiaus spaustuvėse, didžiąją vaizdų dalį sukūrė prancūzų litografai.

XIX a. raižiniuose ir litografijose pavaizduotos Vilniaus kalvos, Vilijos vingiai, priemiesčiai, Vilniaus universiteto Botanikos ir Bernardinų sodai šiandieną mums įdomūs savo ikonografija. Pastarieji atvaizdai būdavo kaupiami amžininkų kolekcijose, ir gyvenantiems svečiose šalyse primindavo gimtuosius namus. Susirūpinimas nykstančiais Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais, uždarytomis šventovėmis ir išblaškytais dailės paminklais įkvėpė dailininkus sukurti savitus „vaizdų albumus“.