Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video) (22)

D.Grybauskaitė sveikina prof. V.Landsbergį | lrp.lt nuotr.

D.Grybauskaitė sveikina prof. V.Landsbergį | lrp.lt nuotr.

Spalio 18 d. pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos pirmininkui, Kovo 11-osios Akto signatarui, ES  parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.

Šia proga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patriarchą V.Landsbergį sveikina jo bendražygiai sąjūdininkai, bei visa  Lietuva.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama V.Landsbergį šių neeilinių sukaktuvių proga sakė, kad jis visuomet gebėjo būti keliais žingsniais priekyje, tiesė tiltus su demokratiniu pasauliu ir gynė laisvės idealus: „Buvote Pirmas ir ėjote priekyje, kai Tautai reikėjo drąsos ir susitelkimo: Sąjūdyje, nepriklausomybės priešaušriuose ir žengiant pirmuosius itin svarbius savarankiškos valstybės žingsnius“, – sakė D.Grybauskaitė ir dėkojo Profesoriui už svorį, suteikiamą politikai, už intelektualinį turinį teikiamą Lietuvos visuomeniniam gyvenimui, už kūrybą, turtinančią Lietuvą.

Prezidentė pavadino V.Landsbergį asmenybe, šalia kurios būti nėra lengva, tačiau garbė ir dovana visiems, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuva.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius sveikindamas  V.Landsbergį sakė, kad laisvasis pasaulis šaltąjį karą anuomet laimėjo ir dėl V.Landsbergio lyderystės:

„V. Landsbergis buvo, yra ir dar ilgai bus didžiausią tarptautinį autoritetą turintis lietuvis, dabar Europos Parlamente veiksmingai ginantis vertybes, kurios brangios Lietuvai, Europai, visam civilizuotam pasauliui. Man 20 metų tenka būti šalia V. Landsbergio politikoje. Ir per visą tą laiką nenustoju mokytis iš jo ir nenustoju stebėtis“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

Pasak Ministro Pirmininko, atmintyje ir istorijoje visiems laikams lieka pakilūs Sąjūdžio metai, kai drąsus V.Landsbergio žodis pabudino ir pakėlė visą tautą į žygį už Lietuvos laisvę ir demokratiją.

„Tačiau neužmirškime – V. Landsbergio vaidmuo istorijoje yra žymiai didesnis – jis neapsiribojo vien mūsų laisvės byla. Gražaus jubiliejaus proga verta priminti, kad Lietuva kartu su Sąjūdžiu, kuriam vadovavo V. Landsbergis, pirmoji sovietmečiu ėmėsi tikrinti, kur yra Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ ribos“, – teigia Ministras Pirmininkas.

Pasak premjero, „V. Landsbergio lyderystė galų gale lėmė tai, kad Lietuva, žengdama priešakyje visos sovietų imperijos jos išardymo reikaluose, iš esmės garantavo ne tik taikų savo laisvės pasiekimą, bet ir visos Sovietų Sąjungos subyrėjimą“.

„Tai lėmė daugelį kitų tarptautinių politinių procesų, kurių kulminacija buvo Berlyno sienos griūtis 1989-ųjų rudenį. Siena griuvo didele dalimi todėl, kad nuo 1988 vasaros Sąjūdis ir Profesorius, labai nuosekliai stumdami „perestroikos“ ribas vis toliau, pasiekė, kad SSSR ir jos valdomo „socialistinio lagerio“ žlugimo procesai būtų negrįžtami“ , – sakoma Ministro Pirmininko sveikinime.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikindama Prof. V.Landsbergį sakė:

„Apie tokias asmenybes kaip Jūs kartais sakoma: tai – gyvi istorijos liudininkai. Tačiau, kalbant apie Jus, reikia padaryti esminę korekciją: buvote ir esate ne istorijos liudytojas, o istorijos kūrėjas. Dirbote Sąjūdyje ir Atkuriamajame Seime, vadovavote, gynėte tikrąsias vertybes Lietuvos politikoje, ir visada, kartais sulaukdamas pelnyto įvertinimo, kartais – nepelnyto nuvertinimo ar net įžeidimų, likote bekompromisis tiesos gynėjas. Kad ir kokia nepatogi ta tiesa būtų kai kuriems ją girdintiems, kad ir kaip norėtųsi kai kurioms jėgoms Jūsų vardą ir pavardę ištrinti iš Lietuvos istorijos ar bent jau pasiekti, kad jie čia būtų įrašyti ne tokiomis ryškiomis raidėmis“.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad mąstančioji Lietuva, laisvę vertinančioji ir ginančioji Lietuva, sąžinei ir tiesai įsipareigojusi Lietuva žino ir visada žinos, kam ji turi būti dėkinga už paskelbtą ir apgintą Kovo 11-ąją, už tai, kad atsilaikėme Sausio 13-ąją, už tai, kad Lietuvos politika iki šiol netapo vien sandėrių menu, bet buvo priversta laikytis ir padorumo, sąžinės, tiesos orientyrų.

„Nuoširdžiai dėkoju Jums už moralinės stiprybės ir drąsos pamokas, už nepakartojamą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir tos laisvės įtvirtinimą. Už visus pasakytus ir parašytus žodžius, kurių tikslas visada buvo ir šiandien lieka vienas – laisvas žmogus laisvoje valstybėje. Dėkoju Jums už tarnystę mūsų kultūrai ir tautinės atminties pilnatvei, už nuolatines pastangas daryti viską, kad Lietuva būtų šviesesnė, teisingesnė, išmintingesnė“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė V. Landsbergiui palinkėjo fizinės ir moralinės stiprybės, stiprios sveikatos ir kuo didžiausios šalia esančių žmonių šilumos, meilės ir sėkmės.

Prie šių nuoširdžių sveikinimų jungiamės ir mes Alkas.lt naujienų poratalo kūrėjai.

Vytauto V. Landsbergio filmas „Visa teisybė apie mano tėvą“:

____________________

Spalio 18 d. 18.55 val. bus rodomas ką tik sukurtas, gausia archyvine medžiaga iliustruotas dokumentinis portretas „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“.

Kartą žurnalistas, baigdamas ilgą biografinį interviu, paklausė Vytauto Landsbergio: „Tad kuo Jūs iš tikrųjų buvot?“.  Atsakymas buvo lakoniškas: „Buvau Landsbergis“. Agnės Marcinkevičiūtės filme tas pats asmuo nėra kaip nors klausinėjamas ir nedėsto retrospektyvių monologų ar išpažinčių. Autorė filmui renkasi jo atliktus veiksmus ir skelbtus požiūrius. Praėjęs laikas nušviečiamas ne apmąstymais, o faktais: kaip buvo ir kiek liko užfiksuota dokumentikos įvairovėje. Taigi, kuo buvo V. Landsbergis, visų pirma, viešojoje ir politinėje erdvėje?

Dar viena premjera, skirta vieno iš Lietuvos nepriklausomybės architektų 80-mečiui, laukia LRT Kultūros žiūrovų. Spalio 18 d., ketvirtadienį, 21.45  val. – Giedrės Žickytės ir Ričardo Rickevičiaus filmas „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“. Juostoje galima išvysti praėjusią vasarą laukiniame Kuršių Nerijos paplūdimyje užfiksuotas akimirkas, kuomet V. Landsbergis dalyvavo filmo „Nebaigtoji sonata“ pagal savo 1965-aisiais sukurtą scenarijų filmavime. „Nebaigtoji sonata“ –  V. Landsbergio kūrinys, skirtas M.K Čiurlioniui atminti. Minint kūrėjo mirties šimtmetį į kino ekranus perkelti V. Landsbergio scenarijų ėmėsi jaunosios kartos režisierė Marija Stonytė su operatoriumi Gediminu Venckumi. Šio filmo premjera įvyko 2011 metais Tomo Mano festivalyje Nidoje V. Landsbergio kūrybos vakaro „Jūra. Poezija ir muzika“ metu. Šiemet sukurtas naujas filmas – užfiksuotų kūrybinių ieškojimų ir filmavimo užkulisių montažas.

Spalio 18 dieną LRT Kultūros laida taip pat matysime:

19.15  val. Liepos Rimkevičienės ir Giedrės Žickytės  dokumentinis filmas „Laisvės džiazas“.

20.10 val. jubiliato sūnaus Vytauto Landsbergio jaunesniojo filmas „Visa teisybė apie mano tėvą“.

Spalio 19 d. LRT Kultūra transliuos Lietuvos Respublikos Seime vyksiančią konferenciją „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirtą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui. Tiesioginės transliacijos iš LR Seimo pradžia – 10 val.

13.00 val. Seimo rūmų galerijoje bus pristatyta paroda „Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės darbai ir Vytauto Landsbergio veikla“. Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui skirtą parodą pristatys Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Parodoje eksponuojamos svarbiausios atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkos, kuriomis išryškėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvų fondų, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo, Vytauto Landsbergio asmeninio archyvo.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

22 komentarai

  1. Gintautė:

    Didžiulė pagarba šiam žmogui.

  2. Dervišas:

    SVEIKINU GERBIU VALIO VYTAUTUI

  3. Mintis:

    Laikas bejėgis prieš išmintį.
    Džiaugiuos,kad gyvenu laikmetyje,kada gyvenate Jūs.
    Godžiai naudojuos Jūsų dosnumu-dovanotom mums mintimis,įžvalgomis,išmintimi.Nuoširdus ačiū už suteiktą galimybę.
    Sveikatos ir daug daug ilgų ir laimingų gyvenimo metų.

  4. JUZIS:

    o kodėl to “geruliuko” tokie prasti reitingai?

  5. Kasandra:

    Lenkdamasi už tarnystę tautai, kultūrai ir žmogui, nuoširdžiausiai sveikinu. Ilgiausių metų!

  6. Rimas:

    Istorinės akimirkos:
    V.Lansbergis ir Bušas,
    V.Lansbergis ir Reiganas,
    V.Lansbergis ir Havelas

    Kai paisižiūri šiandien:
    Polikarfovna ir Lukašenka.
    Daugiau kaip ir nėra.

    Tokia šiandienos Lietuvos valdžia.
    Ko tikėtis, kad bus teisinė, teisinga?
    Už Lietuvą?

  7. bendrakursis:

    su Tavo Diena,Vytautai,geros sveikatos,stiprybes nesibaigianciu ismeginimu erdveje;kremliaberniu ruskos machorkos prasmirdusiu repliku,- negirdek! Esi tarp iskiliausiu lietuviu, tarp tautieciu sviesuliu.Liksi Tu pavizdziu drasos,isminties,nuovokos, taip pat patriotizmo,tautiniu tradiciju puoeletojo musu Tautos ateities kartoms.Darei ir ivykdei rimtus atsakingus darbus.Buvo ir linksmu epizodu,kai baikotave konservatorijos mums ruosiamas isleistuves,su diplomais kiseniuose iskiausinome i Zveryno kalvas,kur susikure lauza linksmai nuotaikingai sventeme atsipalaidave maza musu protesto pergale,o paryciais per brekstanti Senamiesti traukdami “Ant kalno murai”…iskilmingai nupedinome Gedimino Kalnan saules{ ne stalinines} pasitikti. Tat laikykis sunuotaika!

  8. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Grazus Jubiliejus nusipelniusiam zmogui. Linkiu tvirtos sveikatos ir aiskaus proto.
    Nepaprastai daug padaryta ….Nepriklausoma Lietuva, Europos Sajungos ir NATO nare! Taciau is kitos puses matyti, kad turime tikrai sociai problemu ir nesuprasi….ar cia del padarytu klaidu, ar del nesugebejimo isspresti tas problemas.
    Taciau siame filmuke “Vytauto V. Landsbergio filmas „Visa teisybė apie mano tėvą“:” tikrai gerai, kad pavadinimas idetas i kabutes…. nes cia tikrai NERA PASAKYTA VISA TEISYBE!!!
    Man atrodo, be to ka paminejau…… svarbiausias momentas yra tai, kad 1991 sausio 8 diena Vytautas Landsbergis PAKVIETE tauta ginti TEVYNE! Vadinasi laiku ir vietoje ir labai reiksmingai padare sprendima… manau, kuris isgelbejo LIETUVOS SIEKI tapti nepriklausoma Valstybe.
    Pats asmeniskai atsimenu ta diena…. su taip vadinamu isdavikisku ir is esmes sokiniu kainu pakelimu (pries audra dykumoje), kad butu galima sunaikinti Lietuvos atsikuriancia valstybe. Taigi K.Motiekos balsu per Lietuvos radija, apie 10:30 is ryto….., kuris V.Landsbergio vardu pakviete ginti Tevynes, isgirdome ir supratome…. kad nera kur detis…. reikia eiti ir ginti. Todel su pirmu Sajudzio autobusu nuo Kauno Sajudzio bustines (tada Landsbergio name Donelaicio gatveje) su savo kolega is KTU Fizikos katedros Algimantu Meskausku isvykome i Vilniu……
    Va sita laiku pakvietima ginti Tevynes nepaprastai aukstai VERTINU! Isitikines….nebutu pakvietes….neturetume nepriklausomos Lietuvos.

    • S:

      O aš pamenu, kad sausio 13 naktį, iš AT pro langą Landsbergis sakė “žmonės, eikite namo, nereikia be reikalo aukoti gyvybių”, ar kažkaip panašiai.

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Sausio 12-ta gryzau is Vilniaus ir 8 val. vakaro atsiguliau pasilseti. Apie 10 val. , po 2 val, mane pazadino mama, nes buvo labai sunerimusi … taigi atsikeliau, paziurejom televizoriu ir su sesers vyru isvaziavome i Sitkunus, taciau pakeleje paememe dar 3 zmones ir nutareme, pagal informacija, kad Sitkunu nepasieksime….taigi nuvaziavome iki Juragiu ir ten isbuvome iki ryto…. kaimynai Grigaraviciai atveze ir pavalgyti ir atsigerti kavos, klasiokas Jonas Lucka atveze malku is misko lauzams…
        Juragiuose buvo uztvirtintos, uzvirintos durys….kas butu sunku patekti i retransliacijos stoti… taciau niekas neatvaziavo…nors gasdinimu buvo ivairiu. Tai is ryto nuvykau i Kauno centra, kur buvo organizuojams mitingas ir klausiausi kalbu…o ten kalbejo ne i tema….sieke organizuoti streika, tai pasigaves Sajudzio pirmininka uz alkunes….klausiu kokias ten nesamones sneka… Lietuva turi savo premjera Vagnoriu ir nera ko skelbti streika, nes valdzia dar vis Lietuvos. Po kurio laiko, tas nesamones apie streika nustojo sneketi…., nes Sajudzio pirmininkas R. Sliazas kazkur nuejo….ir gal tas turejo itakos.
        Taigi sausio 13 Vilniuje nebuvau…..bet is kitu saltiniu esu girdejes….kad buvo prasoma atsitraukti toliau nuo AT sienu, kad krintantys stiklai ju nesuzeistu….
        Taigi to ka sakai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti….

        Visada prisimenu tuos ivykius, kaip ivykusius siandien….

  9. Vaidilosvainis:

    Landsbergis- tik žmogus, kurio nuopelnus ar nusikaltimus prieš Lietuvą deramiausiai įvertins būsimos kartos (ne angažuoti istorikai).

    Jubiliejus tikrai garbus, tačiau aš jau niekad nebepamiršiu, kad Vytautas, Atgimimo laikais kovojęs prieš nomenklatūros privilegijas, atėjus laikui pats nepasibodėjo jomis pasinaudoti ir lengvatinėmis sąlygomis nusipirko kažkokį sklypą prestižinėje sostinės vietoje. O pagautas nepatogioje pozoje, parodė orų gestą,- sklypą pardavė rinkos kaina, o gautą pelną paaukojo, kiek pamenu, vaikų namams. T.y., pats tiems vaikų namams nepaaukojo nieko, tik skirtumą tarp savo sumokėtos sumos ir gautos rinkos kainos.

    Sakysit tokių dalykų garbinga proga neverta prisiminti, nes nuopelnai užgožia? Tik liaudis seniai ir taikliai pastebėjo, kad net menku šaukšteliu deguto galima sugadinti labai, labai labai daug nuopelnų…

    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Kaip zinia negarbingas elgesys kartais turi labai skaudzias pasekmes, kaip antai is dviratininko L.Amstrongo buvo atimti visi apdovanojimai! Neteko garbes visam laikui, vietoj garbes kuria turejo uz dopingo vartojima.
      Taigi priklausomai nuo to negarbingo elgesio…..reikia visuomet prideti ir garbinga. I reikala reikia ziureti visapusiskai. Sakyciau…..s.peceliuno pasiulymu (kas sugalvojo nezinia), Seimas prieme istatyma zeme paversdamas KILNOJAMA, vietoj to, klasikinio metodo, kad zeme galima parduoti ir nusipirkti ten kur parduodama. Taigi buvo ivesta auksto lygio korupcine SCHEMA, kuria pasinaudojo ir V.Landsbegio zmona, taip raso spauda. Tai negarbinga taip pat. Pasinaudoti NEGARBINGU KORUPCINIU ISTATYMU, nors pagal istatyma, yra NEGARBINGA. Ivesti sarasinius rinkimus….cia jau NUSIKALTIMAS PRIES LIETUVA!, tie patys snukiai per amzius…. stagnacija politikoje…ir VALSTYBEJE.

    • vyts:

      Vaidilosvainis kažką yra girdėjęs kaip ir daugelis bobučių, bet geriau nepletkavot, o žinoti, kaip ir kas – VL pagal įstatymą buvo paskirtas sklypas, toks kaip ir visiems signatarams, bet VL nutarė, kad jį geriau parduoti ir visus pinigus paaukoti Santariškių ligoninei, idant įsigytų sunkiai sergantiems vaikams diagnozuoti ir gydyti aparatūrą. Nei AMB nei kiti taip nepasielgė – pasiėmė ir tiek. Linkiu Svainiui ką nors paaukoti sergantiems vaikams ir bus ant dūšios smagiau.

    • tikras lietuvis:

      Nepriklausomybę jau turėjom iki kovo 11:

      Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos
      Aukščiausiosios Tarybos
      N U T A R I M A S
      Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo
      Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba,
      patvirtindama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijos 1939 metų Vokietijos-TSRS sutartims ir jų pasekmėms tirti išvadas,
      konstatuodama, kad 1940 m. liepos 14-15 d. Liaudies Seimo rinkimai vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją,
      smerkdama agresiją prieš Lietuvą, jos okupaciją ir aneksiją kaip tarptautinius nusikaltimus, kuriuos 1940 metais įvykdė stalininė TSRS, realizuodama savo 1939 metų slaptuosius susitarimus su hitlerine Vokietija,
      atsižvelgdama į tai, kad TSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m. gruodžio 24 d. šiuos slaptuosius protokolus pripažino teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento,
      siekdama likviduoti šių susitarimų pasekmes Lietuvai ir atkurti pažeistas Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos teises, kurias Tarybų Rusija amžiams pripažino 1920 m. liepos 12 d. tarybų Rusijos ir Lietuvos Taikos sutartimi,
      n u t a r i a:
      1. Paskelbti, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 dienos Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti.
      2. Pareikšti, kad TSRS 1940 metų rugpjūčio 3 dienos įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungą“, grindžiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 dienos deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto.
      3. Pasiūlyti Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungai pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo.
      Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas A. Brazauskas
      Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius L. Sabutis
      Vilnius, 1990 m. vasario 7 d. Nr. XI-3650

  10. kkastytis:

    Na jau tik nepradėkit romantizuoti. Žmogus turėjo galimybes, tai ir darė tai, kas reikėjo daryti. Kritiniu momentu kalbėjo gerai ir daug ką įkvėpė geriems darbams, už tai jam didelis pliusas. Bet sovietų laikais konservatorijoj dėstė mokslinį komunizmą ir buvo kirvis kaip reikalas. Po nepriklausomybės paskelbimo prisidirbo- atsiskleidė arogancija, nepripažino padarytų klaidų, neatsisakė privilegijų. Trumpai tariant, jis tik toks pat žmogus, istorinių, politinių, ekonominių aplinkybių dėka atsidūręs įtakingose viršūnėse.
    Mane ypač juokina kai girdisi kartais, kad jis iškovojo nepriklausomybę. Svarbiausia (ir bjauriausia), kad jis pats tokioms kalboms per daug nesipriešina. Čia panašiai kaip kad koks kombainų gamyklos direktorius sakytų “aš pagaminau per metus 10000 kombainų”.

  11. Kažin:

    Jokių didesnių Landsbergio nuopelnų už kitus sąjūdininkus nematau. Netgi atrodo, kad eidamas valdžios pareigas daugiau rašė knygeles negu rūpinosi šalies reikalais. Nesigirdi jo ir kaip žymesnio ES parlamento politiko, nors jau dešimtmetis, kaip ten užima Lietuvai skirtą kėdę…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *