Spalio 3 d., trečiadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks parodos, skirtos vieno iškiliausių XX a. Lietuvos mokslininkų – akademiko Pranciškaus Baltraus Šivickio 130-osioms gimimo metinėms, atidarymas.
Spalio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyks konferencija „Akademiko P. Šivickio indėlis į Lietuvos biologijos mokslo plėtrą”, 17 val. numatomas P. Šivickio kapo lankymas Karių kapinėse.
Profesorius laikomas parazitologinių, pedobiologinių, hidrobiologinių, malakologinių (moliuskų) tyrimų, eksperimentinės zoologijos, genetikos problemų nagrinėjimo ir populiarinimo pradininku mūsų šalyje. Spalio 1-16 dienomis veiksianti paroda lankytojams suteiks galimybę susipažinti su kai kuriais bibliotekoje saugomais akademiko Pranciškaus Baltraus Šivickio rankraščiais, svarbiausiomis publikacijomis ir kitais eksponatais, liudijančiais turiningą plataus interesų spektro mokslininko veiklą.
Pranciškus Baltrus Šivickis gimė 1882 m. rugsėjo 30 d. Raseinių apskrities Šiluvos valsčiaus Žalakiškių kaime, netoli Žaiginio miestelio. 1905 m. bandė susirasti darbą Vilniuje, tačiau neturėdamas lėšų pragyvenimui, buvo priverstas grįžti į Žalakiškius. Kad išvengtų caro valdžios represijų dėl aktyvaus dalyvavimo revoliuciniuose įvykiuose Šeduvoje 1905 m. pabaigoje, Pranciškus Šivickis 1906 m. vasario 3 d. emigravo į JAV.
Atsidūręs Amerikoje, buvo priverstas patirti juodadarbio dalią, kartu labai atkakliai siekė mokslo. Būdamas svetur nepalūžo, nepakeitė savo įsitikinimų, reiškėsi lietuvių bendruomenėje. Mokęsis keliuose universitetuose, Čikagoje apgynė daktaro disertaciją, pradėjo mokslinį darbą Amerikoje ir vėliau priėmė pasiūlymą dirbti Filipinuose, Manilos universitete – Zoologijos katedros vedėju.
Pasinėręs į pedagoginį darbą, ypač daug dėmesio skyrė biologijos specialybės studentams, organizavo jiems praktikos darbus, įvairias ekskursijas, o 1923 m. įkūrė Puerto Galeros biologijos stotį Mindoro saloje. 1924-1925 m. dirbo šios stoties direktoriumi, studentams dėstė jūrų zoologiją ir tyrinėjo jūrų gyvūnus, ypač bestuburius, aprašė jų morfologiją, anatomiją, tęsė audinių regeneracijos tyrimus.
Apie akademiko Pranciškaus Baltraus Šivickio patriotiškumą, nesavanaudiškumą, atsidavimą mokslui galima spręsti iš daugelio jo poelgių ir darbų. Į Lietuvą jis atvyko 1928 m., palikęs svetur jau įsigytą vardą, pasitikėjimą, didelį atlyginimą, išugdytus bendradarbius, sukurtas mokslo įstaigas. Šešiolika metų praleidęs užsienyje, P. B. Šivickis sugrįžo į gimtinę, kur jam buvo patikėtos Matematikos-gamtos fakulteto profesoriaus ir Lyginamosios anatomijos kabineto vedėjo pareigos. Prieš tai (1924 m.) nusiuntė Kauno universiteto Gamtos muziejui savo surinktas tropikų faunos iškamšų kolekcijas ir Zoologijos katedros bibliotekai pinigų (1385 Prancūzijos frankus) knygoms įsigyti.
Profesorius P. B. Šivickis sugrįžo į Lietuvą jau kaip žinomas mokslininkas, turintis didelę mokslo tiriamojo, organizacinio, pedagoginio darbo patirtį. Profesorius skaitė zoologijos kursą Medicinos fakulteto studentams, vadovavo studentų diplominiams darbams (iki 1940 m. parengė 18 diplomantų ir vieną mokslų daktarą).
Įveikdamas kliūtis ir net pasipriešinimą, dažnai panaudodamas savo asmenines lėšas, įkūrė universitete eksperimentinę laboratoriją, įsigijo žemės sklypą, kurį faktiškai pavertė baze studentų praktikos darbams ir savo moksliniams tyrimams, kaupė literatūrą, organizavo studentų ekspedicijas, ugdė jaunus mokslininkus. Jis vykdavo dirbti mokslinio darbo ir tobulintis į užsienį, be jokio atlyginimo skelbė spaudoje mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius.
Lietuvoje P. B. Šivickis padėjo tvirtus eksperimentinės zoologijos pamatus, tapo beveik visos XX a. vyresniosios Lietuvos zoologų kartos mokytoju ir ugdytoju. Po 1948 m. „mičiurininio-lysenkinio“ vajaus patyrė dvasinį sukrėtimą – už viešą genetikos pripažinimą biologijos mokslo šaka, buvo atleistas iš Vilniaus universitete užimamų pareigų, tačiau sugebėjo atsitiesti ir dar daug nuveikti.
Dėl to, kad laikėsi savo principų, vėliau jį itin gerbė kolegos, tačiau pats profesorius apie tai nekalbėjo, nesigyrė. Pranciškus Baltrus Šivickis 1952 m. suorganizavo pirmąją Lietuvoje Parazitologijos laboratoriją, subūrė trečiąjį specialistų parazitologų būrį. 1956 m. P. B. Šivickis tapo akademiku, o 1959 m. liepą-1960 m. vasarį dirbo pirmuoju Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriumi, 1960-1968 m. vadovavo šio instituto Bestuburių sektoriui ir dirvožemio organizmų tyrimų krypčiai.
Už parazitologijos srities knygą „Parazitų apibūdinimas“ (1956) jam buvo paskirta tuometinė Respublikinė premija. Nors parazitologijos srityje akademikas P. B. Šivickis dirbo jau atleistas iš universiteto, tačiau tai buvo pirmoji Lietuvoje didelės apimties visų parazitinių gyvūnų grupių suvestinė. Beveik pusė akademiko P. B. Šivickio publikacijų buvo paskelbtos užsienio mokslinėje spaudoje, kai kurie straipsniai – aukščiausią pripažinimą turinčiuose žurnaluose.
Išsamiau apžvelgus šio mokslininko, kelių zoologinio profilio krypčių pradininko Lietuvoje mokslinę veiklą, buvo pagrįstas jo savarankiškos biologinės mokslinės mokyklos susiformavimas. Ji buvo įvardyta „Bestuburių gyvūnų faunistinių-ekologinių tyrimų moksline mokykla“. Jis buvo darbštumo, sąžiningumo ir atsidavimo mokslui pavyzdys. Akademikas P. B. Šivickis kūrė visa tai, kas padėtų pažinti, pamilti, suprasti ir branginti gyvosios gamtos turtus.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomą Pranciškaus Baltraus Šivickio fondą sudaro 1278 vnt. rankraščių, mašinraščių, spaudinių-piešinių, fotonuotraukų, žemėlapių ir kitų dokumentų įvairiomis kalbomis. Dokumentus bibliotekai perdavė pats P. B. Šivickis (1948-1956 m.), o po jo mirties, tarpininkaujant I. Eitminavičiūtei, didžiausią fondo dalį perdavė P. Šivickienė. Vėliau gauti fondo papildymai iš V. Petrausko, A. Paliukėnienės ir kitų.
Bibliotekoje parengta paroda užbaigia renginių ciklą, skirtą šio iškilaus mokslininko 130-osioms gimimo metinėms paminėti.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos skyriuje Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute parengta ekspozicija akademiko Pranciškaus Baltraus Šivickio atminimo įamžinimui. Ją pamatyti galima iki spalio 19 d.
