Dzūkijos nacionalinio parko saugoma teritorija
Šiandien, rugsėjo 22 d., Lietuvoje švenčiama Geologinio paveldo diena. Ji skirta lankyti, tvarkyti ir populiarinti unikalius ir žmogaus globos reikalaujančius geologijos objektus: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes.
Šiemet Geologinio paveldo dienos renginiai dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį – vyks Dzūkijos nacionaliniame parke ir supažindins su Dzūkijos geologine savastimi. Būdingiausias šio parko reljefas – didžiuliai stambių kontinentinių kopų masyvai, veikiami upių erozijos ir požeminio vandens sufozijos. Tai beveik vienintelė saugoma teritorija, kurioje plyti tokie masyvai.
Taigi unikaliausi ir svarbiausi geologinio paveldo objektai Dzūkijos nacionaliniame parke yra susiję su kontinentinėmis kopomis ir požeminio vandens sufozija (cirkai, šaltiniai). Šeštadienį ir sekmadienį bus lankomas ir tyrinėjamas riedulys „Žalčio uodega“, Dalgiakalnio kopa, Ūlos kairiojo kranto atodanga, Perkūno akmuo, Merkinės piliakalnis, Siuvėjų rėva Nemune ir dar šešiolika kitų objektų.
Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, geologinio paveldo dienos organizuojamos daugelyje Europos valstybių. Kiekvienoje šalyje jos vyksta pasirinktu laiku. Pavyzdžiui, Airijoje geologiniam paveldui skiriama paskutinė rugpjūčio savaitė. Suomiai Geologijos ir geologinės įvairovės dieną pažymi trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Lietuvoje Geologinio paveldo dieną nutarta pažymėti kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Pernai ji buvo surengta pirmą kartą. Renginiai vyko Aluntos-Skudutiškio apylinkėse (Molėtų r.).
Lietuvoje, Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2010 m. duomenimis, iš 509 valstybės saugomų ir 153 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų 264 yra geologinio pobūdžio. Be šių saugomų objektų, yra dar viena geologinio paveldo kategorija – geotopai. Tai moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs – unikalūs ar etaloniniai – geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės: reljefo formos, atodangos, rieduliai ir jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt. Dauguma jų jau turi gamtos paveldo objektų statusą, kiti yra skelbtini būti valstybės saugomais. LGT geotopus tiria ir registruoja nuo 1995 metų. LGT tinklapyje šiuo metu galima rasti informaciją apie beveik penkis šimtus geotopų.
Parašykite komentarą