Kiek Alpėse augančių augalų rūšių yra nevietinės kilmės? Kokių svetimų gyvūnų sąmoningai arba netyčia užveista Dunojaus upėje? Kokią grėsmę jie kels vietinei laukinei gyvūnijai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su visoje Europoje užregistruotomis 16 000 svetimų rūšių, padės įminti Europos svetimų rūšių informacijos tinklas (EASIN), kurį įsteigė Europos Komisijos mokslo reikalų tarnyba Jungtinis tyrimų centras. Šis pirmas tokio tipo Europos informacijos tinklas yra svarbus kovojant su tokiomis svetimomis rūšimis, kurios gali tapti invazinėmis. Invazinės rūšys kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei. Apskaičiuota, kad jų padaroma ekonominė žala siekia 12 mlrd. eurų per metus.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Invazinių rūšių keliamų problemų mūsų gamtos ištekliams, gyventojų sveikatai ir ekonomikai vis daugėja. Grėsmę kelia tai, kad nevietinių rūšių vis labiau susietame pasaulyje daugėja. Turėdami EASIN tinklą būsime geriau informuoti apie nevietinių rūšių buvimo vietą ir paplitimo mastą, todėl galėsime imtis atitinkamų politikos priemonių šiai kebliai problemai spręsti.“

Visame pasaulyje svetimų rūšių – nevietinių organizmų, kurie įsitvirtina naujoje aplinkoje – daugėja. Daugelis jų didelės rizikos savo naujai aplinkai nekelia. Tačiau tam tikros rūšys prie savo naujos aplinkos prisitaiko taip sėkmingai, kad tampa invazinėmis – iš biologinės įdomybės jos virsta tikra grėsme vietinėms ekosistemoms, pasėliams bei galvijams ir gali pakenkti mūsų aplinkos ir socialinei gerovei. Invazinės svetimos rūšys yra antra pagal svarbą (po buveinių pokyčių) biologinės įvairovės nykimo priežastis.

Tinkle EASIN iš daugiau kaip 40 internetinių duomenų bazių gauta informacija bus suklasifikuojama ir pažymima žemėlapyje. Dinamiškai atsinaujinančioje interneto svetainėje tinklo naudotojai galės matyti ir žemėlapyje pažymėti svetimų rūšių pasiskirstymą Europoje, taip pat atsirinkti informaciją pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, pagal svetimų rūšių gyvūnų gyvenamąją aplinką (sausuma, jūros ar gėlo vandens telkiniai), pagal jų biologinę klasifikaciją ar pagal jų introdukcijos kelius.

EASIN pagrindą sudaro katalogas, kuriame šiuo metu įrašyta daugiau kaip 16 000 rūšių. Šis visų žinomų Europos svetimų rūšių inventorinis sąrašas sudarytas surinkus, patikrinus ir standartizavus visą internete ir mokslinėje literatūroje esančią informaciją. Tinklo EASIN naudotojai gali išanalizuoti svetimų rūšių geografinę informaciją ir pažymėti ją žemėlapyje, naudodamiesi šiais internetiniais duomenynais: Pasaulinė biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBIF), Pasaulinis invazinių rūšių informacijos tinklo (GISIN) ir Regioninis Eurazijos biologinių invazijų centras (REABIC). Ateityje numatoma įtraukti daugiau duomenų šaltinių. EASIN internetinės priemonės ir paslaugos atitinka tarptautiniu mastu pripažintus standartus ir protokolus. Jomis galima naudotis nemokamai, o duomenys, kurie EASIN tinkamai pacituojami, išlieka šaltinio, kuris nurodomas kaip cituojamų duomenų šaltinis, nuosavybė.

Tolesni veiksmai

Kova su invazinėmis svetimomis rūšimis yra vienas iš šešių ES 2020 biologinės įvairovės strategijos tikslų. Komisija rengia konkrečius šios srities teisės aktų pasiūlymus.

Pagrindiniai faktai

Kone visų tipų Žemės ekosistemose yra svetimų rūšių. Tam tikrais atvejais jos tapo invazinėmis ir neigiamai veikia vietos biotą. Svetimos rūšys priklauso visoms pagrindinėms taksonominėms grupėms – virusams, grybams, dumbliams, samanoms, paparčiams, aukštesniesiems augalams, stuburiniams, žuvims, varliagyviams, ropliams, paukščiams ir žinduoliams. Invazinės svetimos rūšys gali tapti dominuojančiomis rūšimis ar netgi išstumti vietines rūšis ir taip pakeisti ekosistemos struktūrą ir rūšinę sandarą. Tai jos gali daryti tiesiogiai, pavyzdžiui, medžiodamos ar konkuruodamos dėl maisto, arba netiesiogiai, pavyzdžiui, keisdamos aplinką, kurioje apsigyvena, arba sistemos mitybos grandinę. Todėl žmonės kenčia nuo plintančių ligų ir alergenų, žemės ūkiui ir infrastruktūrai daroma ekonominė žala, o aplinka negrįžtamai netenka vietinių rūšių, dėl ko pažeidžiamos ekosistemos ir jų pagrindas – biologinė įvairovė.

Apskaičiuota, kad 10–15 proc. Europos aplinkoje nustatytų svetimų rūšių paplito ir padarė ekonominės ir (arba) socialinės žalos bei žalos aplinkai. Kaip pavyzdį galima paminėti Mantegacio barščius, žymėtuosius vėžius, dreisenas ir ondatras, kurie kenkia žmonių sveikatai, yra pridarę didelės žalos miškams, pasėliams ir žuvininkystei, užkemša vandentakius. Japoninis pelėvirkštis slopina kitų augalų augimą, nukonkuruoja vietinius augalus ir gadina infrastruktūrą; dėl to patiriama didelių ekonominių nuostolių. Tyrimų duomenimis, vien Anglijoje, Škotijoje ir Velse ši viena augalų rūšis kasmet pridaro žalos už 205 mln. eurų.