Gegužės pradžioje lankantis Artosios aukštapelkėje vos iš už penkių žingsnių triukšmingai į orą pakilo tarsi paauksuotas paukštis. Abejonių nekilo – tai dirvinis sėjikas. Ne veltui jam duotas angliškas pavadinimas Europian golden plover. Netrukus paaiškėjo ir tokia paukščio kantraus laukimo priežastis. Dirvinio sėjiko patelė tupėjo ant savo būsimų palikuonių dėties. Aptikti šios paukščių rūšies lizdą pelkėje, kurios plotas keli šimtai hektarų ir kurioje peri tik 2–3 poros, yra tikrų tikriausias pasisekimas ir prilygintinas tik loterijai.
Tuo labiau susuktas lizdas ant kiminų paklotės yra labai paslėptas, o ir pačių kiaušinių spalva, jų dėmėtumas juos neišskiria iš aplinkos ir už vos už žingsnio lizdas jau žmogaus akims tampa nematomas. Dirviniai sėjikai perėjimo metu yra labai atsargūs. Vos tik pajutę pavojų apie tai praneša gana garsiu pypsėjimu ir trumpais perskridimais stengiasi nuvilioti įsibrovėlį nuo lizdo. Nufotografavus lizdą suskubome pasišalinti, nes vis tik sėjiko dėčiai sukėlėme pavojų. Paliktas be priedangos lizdas gali tapti lengvu kranklių ar kitų plėšriųjų paukščių grobiu.
Dirvinių sėjikų Lietuvoje peri tik 40–50 porų ir tik didesnėse aukštapelkėse. Šios paukščių negausumo Lietuvoje priežastys yra dvi – trūksta didelių atvirų aukštapelkių tinkančių perimvietėms ir Lietuvos pietinių pakraščiu eina dirvinių sėjikų arealo riba. Artosios aukštapelkę šie paukščiai su paauginta naująja vada palieka jau pačiame liepos viduryje.
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija
httpv://youtu.be/fDyfhP855VY
