Gegužės 1-oji – Gegutės diena (video) (0)

efoto.lt | V.Augustino nuotr.

efoto.lt | V.Augustino nuotr.

Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.

Kas nežino gegutės – to raibo paukštelio, kuris pavasarį taip smagiai metelius skaičiuoja, kai kam rudeniop pavirsta vanagėliu ir neaugina savo vaikų? Iš tiesų apie gegutes žmonės gali papasakoti daug – ir tiesos, ir pramanyto. Jo per daug pristatinėti ir nereikia – kiekvienas iš mūsų apie jį bent šį tą gali papasakoti.

Tikrai gegutės yra panašios į paukštvanagį savo dydžiu bei išvaizda. Gegutės smailesni sparnai ir baltai dėmėta uodega. Dažna miškingose vietose. Kur tik peri smulkūs giesmininkai, aptinkama ir gegutė. Tai lapuočių girios, eglynai, sausi šilai, vandens telkinių pakrantės. Įdomu tai, kad kukuoja tik gegučių patinai, o patelės – „kvatoja“.

Kukuoti pradeda iš ankstaus ryto dar prieš pat aušrą, dažniausiai medžių viršūnėse. Baikšti, todėl greičiau išgirsi nei pamatysi. Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, nestraksi medžių šakomis. Iš tolo pastebi vikšrus.

Šie paukščiais vadinamieji lizdiniai parazitai, nes patys lizdo nesuka, o po vieną kiaušinį deda į mažų paukščių lizdus, kurie jį išperi ir išaugina gegužiuką. Dažniausiai gegutės deda į ant žemės sukrautus giesmininkų lizdus. Gegutės savo padėtą kiaušinį snapu nuneša į nužiūrėtą nebaigtą ar vos pradėtą perėti dėtį, o iš šios paima šeimininko kiaušinį. Kiekviena gegutės patelė specializuojasi dėti kiaušinius tik į tam tikros rūšies paukščių lizdus.

Išsiritęs visiškai plikas gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti. Jis dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutūpia jam ant nugaros, kad patogiau pašertų.

Gegutė maitinasi pati: dažniausia vikšrais, žiogais, vabalais. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Plaukuotų vikšrų plaukeliai iš tiesų yra tarsi mažos adatėlės, kuriose yra nuodų, todėl paukščiai jų vengia. Kadangi gegutė turi stiprią imuninę sistemą, jai nuodai nepavojingi. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus vabzdžius.

Jeigu ir Jūs jau stebėjote gegutę prašome pasidalinti savo stebėjimais svetainėje. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai šiame interneto puslapyje užregistruoti savo pirmuosius po žiemos sugrįžusių baltojo gandro, čiurlio, gegutės, bitininko ir šelmeninės kregždės pastebėjimus kiekvienais metais.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *