Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui

Donata Mitaitė, www.culture.lt
2012 04 09 15:41
4
0
SHARES
D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui
Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.
Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.

Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.

Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko?

Kaip išsiaiškino dienraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistė Janina Vansauskienė, vykdoma „kraštovaizdžio formavimo“ programa, medžiams pjauti naudojamos aplinkosaugos fondo lėšos. Vietos valdžia didžiuojasi gyvenanti ūkiškai: kapinėse ir kitose viešose vietose nupjauti medžiai sukūrenami, iš geresnių išsipjaunama lentų.

Aišku, be gero „projekto“, svarbi ir „šiuolaikiška“ kapų tvarkymo mada; jie turi virsti išpuoselėtais darželiais, o medžiai užstoja saulę, barsto lapus. Aišku, kapai neturi apaugti piktžolėmis ar virsti šiukšlynu. Lapai? Kai ateini, nurenki. Jei ateini rudenį, lapais apkritusios kapinės būna įgavusios elegiško grožio. Pavėsis? Kuklesni augalai žydi ir pavėsyje, o, be to, gėlių visada galima pamerkti. Mirusiems tikrai nereikia gyvųjų tuštybės mugės, kurioje vis lenktyniaujama, kieno darželis (atsiprašau, prižiūrimas kapas) gražiau žydi.

Žurnalistai išgirdo ir dar vieną paaiškinimą, kodėl medžius buvo būtina išpjauti: medžiuose gyvena paukščiai, o jie, kaip ir bet koks kitas gyvas padaras, dergia. Net ir kovarnių kolonijoms naikinti yra žinoma būdų, betgi tų kolonijų Linkuvos kapinėse nesu mačiusi. Ką gi – miškuose veisiasi vilkai, pievose tūno erkės, pelkėse ir kūdrose perisi uodai, upeliuose užtvankas stato bebrai, po žeme urvus rausia kurmiai. Tai gal viską išpjaunam, nudeginam, nusausinam, išasfaltuojam?

Dar neatslūgus didžiojo pasipiktinimo bangai, paskambinau netoli miestelio gyvenančiai klasės draugei, su kuria šiaip jau neblogai viena kitą suprantam: „Ką padarė su kapinių medžiais?!“ Ir ji pačiu pirmuoju sakiniu ėmė man aiškinti, kad medžius pjovė labai atsargiai, nuo viršūnės… Kas atsitiko žmonėms, kodėl klausimas apie medžius jų sąmonėje skubiai išverčiamas taip: „Ar pjaudami neužvertė medžio ant prie mano artimųjų kapo pastatyto paminklo?“

Buvau dar vaikas, kai vesdamasi kapinių takeliu, mama parodė rusvo akmens paminklą, paaiškino, kad čia palaidotas poetas, kad jis prieš mirtį parašė žodžius, kurie dabar ant paminklo: „Aš – mėlyna jauna pušis“. Todėl prie jo kapo artimieji pasodino pušelę. Turbūt pirmą kartą Linkuvos kapinėse pašiurpau prieš keletą metų, prie Vaidoto Spudo paminklo pamačiusi tik pušies kelmą. Ten pat, kapinėse, sutikta moteris ramiai paaiškino, kad pušį nupjovė, nes ji (baisu!) barstė spyglius. Prisimenu šią istoriją kaip kapinių medžių sunaikinimo prologą.

Negi kelių šimtmečių senosios miestelių kapinės nėra kultūros vertybė? Ar tik kapai ir paminklai yra tokia vertybė, o medžiai – naikintinos šiukšlės? Manyčiau, čia turėtų būti panašiai, kaip su architektūra: kas leidžiama priemiestyje, draudžiama senamiestyje, kitaip sakant, naujosiose kapinėse, kas nenori, gali medžių nesodinti, o senosiose savo artimųjų kapus prižiūrintys privalo taikytis prie ten esančios augmenijos. Juk visos mūsų senosios kapinės – po medžiais. O jei vertybė – kapinių visuma, tai ką galima ir reikia daryti, kad ji nebūtų darkoma? Įsivaizduokite, kad Vilniaus savivaldybėje kas nors sugalvoja prasukti projektą „Senųjų Vilniaus kapinių sutvarkymas“, ir vieną dieną, nuėję į Rasas ar Antakalnį, pamatom tik kalnus kelmuotus…

Dabartinės Linkuvos kapinės | J.Vansauskienės nuotr.
Dabartinės Linkuvos kapinės | J.Vansauskienės nuotr.

Linkuvos medžių jau neišgelbėsi, tačiau dabar per Lietuvą eina būtent tokia senųjų kapinių „sutvarkymo“ mada. Pradėjusi apie tai kalbėti, buvau pilte užpilta informacija apie sudarkytas kapines: senąsias Šiaulių, Saldutiškio, Eržvilko, Pakruojo, Klovainių. Vytas Dekšnys man parašė: „Jaukios senos Kretingos kapinės irgi virto tokiu betono sklypu (kadaise panašiai atrodžiusias, tik daug didesnes Karveliškes vadinau „numirėlių kolchozu“ – buvo tarsi numelioruotos). Kauno Karmėlavos pušų irgi beveik nebeliko, prieš keletą metų nušienauti Kėdainių kapinių medžiai…“

Deja, į valdžią veržiasi ir ten įsitvirtina ne patys kultūringiausi šalies piliečiai, todėl jie nepajėgia suprasti, kad yra dalykų svarbesnių ir amžinesnių už juos, bet tvirtai tiki, kad jų sprendimai geriausi, o jie patys – nebaudžiami. Toks jau, matyt, nevykęs mūsų gyvenimo dėsnis, nesikeičiantis kartu su politine santvarka. Folkloristė Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė prisiminė, kad ir Girdiškės kapinėse iškirsta labai daug medžių, ir pridūrė: „Man iki dantų nervų galiukų dūšion gula ne tik kapinių medžiai, bet ir akmeniniai zomatai – tokios krautinės akmenų tvoros aplink kapinaites – tipiškas Žemaitijos kultūrinio kraštovaizdžio elementas. Tos pačios Girdiškės kapinės turėjo tokį zomatą. Jį nuardė berods paskutiniojo sovietinės apylinkės pirmininko parėdymu. Kur dėjo akmenis, nežinau. Kapines aptvėrė tinkline tvora….“. Nesunku suprasti, kur apsukrūs žmonės deda akmenis, tačiau protu nesuvokiama, kaip kam nors šauna į galvą kapines, lyg kokį aptvarą gyvuliams, aptverti tinkline tvora.

Mano gimtojoje apylinkėje jau „sutvarkė“ nebelaidojamus nuo XX a. pradžios Ruponių ir Mikalajūnų kaimų kapelius. Jie buvo virtę dideliu alyvų krūmu. Alyvas iškirto, kelmai liko. Supraskit, alyvos tvarkai kliudo, kelmai – ne. Nepajėgiu suvokti „tvarkytojų“ logikos: kapų kauburėliai ten jau seniai susilygino su žeme, rauti kelmus ir sodinti gėles niekas nesirengia… Būdavo sentimentaliai gražu pagalvojus, kad kartą per metus visi tuose kapeliuose gulintys gauna didžiulę, pačios gamtos jiems skirtą alyvų puokštę, o kitu metų laiku neįžengiami krūmai tiesiog saugo mirusiųjų ramybę. Manau, sutvarkyti kapelius nebuvo sunku: tą didelį alyvų krūmą tereikėjo aptverti bent simboline tvorele, pastatyti vieną visiems ten gulintiems kryžių (kad ir patį paprasčiausią, kokį kiekvienas stalius suners), gal dar pritvirtinti lentelę, tarkim, „Ruponių kaimo kapinės“. Nieko to nedarė, tik iškirto alyvas…

Bet vis dėlto „projektus vykdanti“ valdžia mane šiurpina mažiau, negu tokius jos veiksmus remiančios, o kartais net jų reikalaujančios vietos bend­ruomenės, juk jei dauguma žmonių nepalaikytų, valdžios rankos būtų surištos. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė persakė baisią istoriją: „Kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas man pasakojo, kaip Upynos kapinėse žmonės gręžė ąžuoluose skyles ir pylė kažkokį cheminį brudą. Mat vietos valdžia jiems pasakė, kad sveikų medžių pjauti negalinti. Nupjovė, kai buvo nebesveiki…“

Neapykanta medžiams, be kita ko, rodo pažeistą lietuvių nacionalinę savimonę. Jei „kapinių tvarkytojus“ perspėtum, kad, kaip mūsų protėviai tikėjo, žmogaus, nukirtusio kapo medį, laukia nelaimės, o ir po mirties jo siela neturės ramybės, į tave pažiūrėtų kaip į beprotę. Negelbėtų dar ir dabar mūsų apylinkėse prisimenamos istorijos: seniau bevaikė šeima, pirmam jos nariui mirus, prie kapo pasodindavo medį. Žmonės galvojo: vaikų neturim, kapo neliks, tegu vietoj atminimo auga medis. Kas žino, kiek tokių atminimų išnyko kartu su senaisiais Linkuvos kapinių medžiais?

Nacionalinės savimonės plyšių nebepajėgia užlopyti ir literatūros klasika. Kam berūpi Vinco Krėvės papasakota istorija apie Grainio liepą ir skerdžių Lapiną, susietus esminiu gyvybės ryšiu? Aišku, kam nors ji teberūpi, bet bijau, kad tik kokiai labai mažai mažumai. Ir, ko gero, tik mažoji gausių Justino Marcinkevičiaus garbintojų dalis yra išgirdusi per visą šio poeto kūrybą einančią žmogaus ir gamtos vienovės deklaraciją. Tiesa, kažkas iš tos mažos mažumos paskutinės poeto ligos dienomis internetinio portalo komentaruose citavo: „Vėjų stumdomas medi, nejaugi / tu kaip žaibas nulūši many?..“, –­­ visą šį Just. Marcinkevičiaus eilėraštį, visas keturias strofas! Kiek žmonių Linkuvoje ar kitur, iškirtus medžius, pajuto kažką panašaus į šiame eilėraštyje poeto išsakytą skaudžią tuštumą: „Kaipgi aš be tavęs stovėsiu / tavo šakų duobėje?“ Keli, keliolika, keli šimtai? Gal beveik ašaringai garbinamo poeto kūryba ir mūsų gyvenimas teka jau visai nesusiliečiančiomis vagomis?

Netoli mano tėvų sodybos, gal kilometro atstumu vienas nuo kito, stovi du ąžuolai. Jų šeimininkus, mūsų kaimynus, gyvenimas seniai išvijo iš tų laukų, tačiau kaimo senbuviai ąžuolus tebevadina prie namų juos pasisodinusių žmonių vardais. Sabo ąžuolas stovi netoli miško ir yra labai skanus karkvabaliams. Prieš keletą metų vasaros pradžioje žiūrėjau į jo šakas, ant kurių vynuogių kekėmis kabojo vabalai (jokio žalio lapų audinio nebebuvo, tik gyslos) ir galvojau: pražuvo medis. Nepražuvo. Bučo ąžuolas auga toliau laukuose, yra vabalų mažiau mėgstamas, orus, rudenį visai kitokio atspalvio variu lapus nudažantis ir ilgai juos, jau sausus, ant šakų čežinantis. Sabo nesu mačiusi, šiame pasaulyje su juo prasilenkėm. Kai Bučas, didelis, tiesus, atėjo giedoti prie mano senelio karsto, buvau pirmokė. Tiesą sakant, prisimenu tik figūrą koridoriuje ir suaugusiųjų žodžius: „Bučas, giedorius, atėjo“. Ir Sabo, ir Bučo veidai seniai išdilo iš kaimo atminties, pavardės, virtusios medžių vardais, tebegyvena. Tai jau žemės atmintis, kaip sako Marcelijus Martinaitis.

Kokią atmintį žemėje įrašys tie, kam medžiai yra naikintini, nes „rudenį meta lapus, kurie teršia aplinką“? Tokių istorijų gausu ir, kalbantis su žmonėmis, atrodo, kad šitoks pragmatizmas tik stiprėja. Neprisimenu, kur skaičiau, kad nykiais vienkiemių naikinimo laikais tarp melioratorių gyvavęs nerašytas susitarimas: nugriovus namus, suvertus į duobę sodą, palikti vieną gražų sodybos medį, kaip ženklą, kad toje vietoje gyventa. Gal juodoji ano laiko medžių naikinimo patirtis susikryžmino su šios dienos pragmatizmu, todėl lietuviai nebenori nei gyventi po klevu ar po liepa, nei pakęsti prie savo tvoros augančio ąžuolo?..

Liūdna, kad jau ir medžius, net ir kapinių medžius Lietuvoje galėtų apsaugoti tik gamtosaugininkų, paminklosaugininkų baudos. Kol kas jos, sprendžiant iš situacijos, yra akivaizdžiai per mažos, o leidimai nupjauti medį išduodami akivaizdžiai per lengvai.

Sakysit, mano rašinys – išplėtota hiperbolė? Dieve duok, kad taip būtų.

žino, kiek tokių atminimų išnyko kartu su senaisiais Linkuvos kapinių medžiais?

Susiję straipsniai:

  1. Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)

Comments 4

  1. Genta says:
    9 m. ago

    Ši valdžia savotiškais metodais kovoja ne tik su Lietuvos žmonėmis, bet ir su Lietuvos medžiais, …………….

    Atsakyti
  2. kaip gaila says:
    9 m. ago

    Reikėtų, kad būtų sugalvota sistema, kaip sustabdyti tokius skaudžiai baisius dalykus Lietuvoje.

    Atsakyti
  3. Dainius Razauskas says:
    9 m. ago

    Skaudžiai atjaučiu Donatą… ir save, nes pats jaučiu tai perdėm giliai ir apmaudžiai. Tik tai ne joks „pragmatizmas“, o grynų gryniausias debilizmas. 1968 metų „hipių revoliucijoje” buvo iškeltas toks šūkis: „Mirtis kvailiams!“ Atrodo, jis nepaseno. Ot, kad atsirastų kokie šiuolaikiniai „miško broliai“, „žaliosios brigados“, kurie gaudytų naktimis tuos medžių pjovėjus bei genėtojus ir vežtų man — aš pats jiems kirviu pirštus ir rankas nukapočiau…

    Dar galėtume prisiminti Adomo Liudviko Jucevičiaus pateiktą „Medeinos raudą“: „…kirskit, kirskit! Iškirsite — ir nebus Lietuvos“.

    Atsakyti
  4. Austė says:
    9 m. ago

    Dailininkas Kęstutis Šiaulytis sakė, kad žmonės naikina medžius todėl, kad dabar lengva tai padaryti… Rankiniu pjūklu nupjauti medį būtų didelis darbas, o šiuolaikiniu pjūklu imi ir nuverti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

2021 01 19
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17
Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą

Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą

2021 01 16
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Briedis | wikipedija.org nuotr.

Daugėjant susidūrimų su laukiniais gyvūnais, aplinkosaugininkai ragina važiuoti lėčiau

2021 01 08
Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ požiūrį, pats juo nesivadovavo

Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ požiūrį, pats juo nesivadovavo

2021 01 07
Medis | glis.lt nuotr.

Lietuvos gamtos fondo dėmesys – seniesiems Lietuvos medžiams

2021 01 06
Laukiama naujų gamtos mokyklų

Laukiama naujų gamtos mokyklų

2021 01 06
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

2021 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2396; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

by daiva
2021 01 19
0
Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad pareigūnai turi teisę tikrinti įtariamus asmenis ir jų transporto priemones. Klaipėdos aplinkosaugininkai vykdydami reidą Kretingos...

Skaityti toliau

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

by daiva
2021 01 17
1
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

KAPS archyvo nuotr. Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias...

Skaityti toliau

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

by Kristina Aleknaitė
2021 01 17
0
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Lietuvos moksleiviai itin palankiai vertina šalies kultūros įstaigas – 7 iš 10 gimnazistų sako, kad jie patogūs ir atviri, o...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Spaudos konferencija „Ar Seimas nori ir gali kontroliuoti teisėtvarką?“ (video)

Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai