Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui

Donata Mitaitė, www.culture.lt
2012 04 09 15:41
4
D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui
Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.
Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.

Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.

Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko?

Kaip išsiaiškino dienraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistė Janina Vansauskienė, vykdoma „kraštovaizdžio formavimo“ programa, medžiams pjauti naudojamos aplinkosaugos fondo lėšos. Vietos valdžia didžiuojasi gyvenanti ūkiškai: kapinėse ir kitose viešose vietose nupjauti medžiai sukūrenami, iš geresnių išsipjaunama lentų.

Aišku, be gero „projekto“, svarbi ir „šiuolaikiška“ kapų tvarkymo mada; jie turi virsti išpuoselėtais darželiais, o medžiai užstoja saulę, barsto lapus. Aišku, kapai neturi apaugti piktžolėmis ar virsti šiukšlynu. Lapai? Kai ateini, nurenki. Jei ateini rudenį, lapais apkritusios kapinės būna įgavusios elegiško grožio. Pavėsis? Kuklesni augalai žydi ir pavėsyje, o, be to, gėlių visada galima pamerkti. Mirusiems tikrai nereikia gyvųjų tuštybės mugės, kurioje vis lenktyniaujama, kieno darželis (atsiprašau, prižiūrimas kapas) gražiau žydi.

Žurnalistai išgirdo ir dar vieną paaiškinimą, kodėl medžius buvo būtina išpjauti: medžiuose gyvena paukščiai, o jie, kaip ir bet koks kitas gyvas padaras, dergia. Net ir kovarnių kolonijoms naikinti yra žinoma būdų, betgi tų kolonijų Linkuvos kapinėse nesu mačiusi. Ką gi – miškuose veisiasi vilkai, pievose tūno erkės, pelkėse ir kūdrose perisi uodai, upeliuose užtvankas stato bebrai, po žeme urvus rausia kurmiai. Tai gal viską išpjaunam, nudeginam, nusausinam, išasfaltuojam?

Dar neatslūgus didžiojo pasipiktinimo bangai, paskambinau netoli miestelio gyvenančiai klasės draugei, su kuria šiaip jau neblogai viena kitą suprantam: „Ką padarė su kapinių medžiais?!“ Ir ji pačiu pirmuoju sakiniu ėmė man aiškinti, kad medžius pjovė labai atsargiai, nuo viršūnės… Kas atsitiko žmonėms, kodėl klausimas apie medžius jų sąmonėje skubiai išverčiamas taip: „Ar pjaudami neužvertė medžio ant prie mano artimųjų kapo pastatyto paminklo?“

Buvau dar vaikas, kai vesdamasi kapinių takeliu, mama parodė rusvo akmens paminklą, paaiškino, kad čia palaidotas poetas, kad jis prieš mirtį parašė žodžius, kurie dabar ant paminklo: „Aš – mėlyna jauna pušis“. Todėl prie jo kapo artimieji pasodino pušelę. Turbūt pirmą kartą Linkuvos kapinėse pašiurpau prieš keletą metų, prie Vaidoto Spudo paminklo pamačiusi tik pušies kelmą. Ten pat, kapinėse, sutikta moteris ramiai paaiškino, kad pušį nupjovė, nes ji (baisu!) barstė spyglius. Prisimenu šią istoriją kaip kapinių medžių sunaikinimo prologą.

Negi kelių šimtmečių senosios miestelių kapinės nėra kultūros vertybė? Ar tik kapai ir paminklai yra tokia vertybė, o medžiai – naikintinos šiukšlės? Manyčiau, čia turėtų būti panašiai, kaip su architektūra: kas leidžiama priemiestyje, draudžiama senamiestyje, kitaip sakant, naujosiose kapinėse, kas nenori, gali medžių nesodinti, o senosiose savo artimųjų kapus prižiūrintys privalo taikytis prie ten esančios augmenijos. Juk visos mūsų senosios kapinės – po medžiais. O jei vertybė – kapinių visuma, tai ką galima ir reikia daryti, kad ji nebūtų darkoma? Įsivaizduokite, kad Vilniaus savivaldybėje kas nors sugalvoja prasukti projektą „Senųjų Vilniaus kapinių sutvarkymas“, ir vieną dieną, nuėję į Rasas ar Antakalnį, pamatom tik kalnus kelmuotus…

Dabartinės Linkuvos kapinės | J.Vansauskienės nuotr.
Dabartinės Linkuvos kapinės | J.Vansauskienės nuotr.

Linkuvos medžių jau neišgelbėsi, tačiau dabar per Lietuvą eina būtent tokia senųjų kapinių „sutvarkymo“ mada. Pradėjusi apie tai kalbėti, buvau pilte užpilta informacija apie sudarkytas kapines: senąsias Šiaulių, Saldutiškio, Eržvilko, Pakruojo, Klovainių. Vytas Dekšnys man parašė: „Jaukios senos Kretingos kapinės irgi virto tokiu betono sklypu (kadaise panašiai atrodžiusias, tik daug didesnes Karveliškes vadinau „numirėlių kolchozu“ – buvo tarsi numelioruotos). Kauno Karmėlavos pušų irgi beveik nebeliko, prieš keletą metų nušienauti Kėdainių kapinių medžiai…“

Deja, į valdžią veržiasi ir ten įsitvirtina ne patys kultūringiausi šalies piliečiai, todėl jie nepajėgia suprasti, kad yra dalykų svarbesnių ir amžinesnių už juos, bet tvirtai tiki, kad jų sprendimai geriausi, o jie patys – nebaudžiami. Toks jau, matyt, nevykęs mūsų gyvenimo dėsnis, nesikeičiantis kartu su politine santvarka. Folkloristė Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė prisiminė, kad ir Girdiškės kapinėse iškirsta labai daug medžių, ir pridūrė: „Man iki dantų nervų galiukų dūšion gula ne tik kapinių medžiai, bet ir akmeniniai zomatai – tokios krautinės akmenų tvoros aplink kapinaites – tipiškas Žemaitijos kultūrinio kraštovaizdžio elementas. Tos pačios Girdiškės kapinės turėjo tokį zomatą. Jį nuardė berods paskutiniojo sovietinės apylinkės pirmininko parėdymu. Kur dėjo akmenis, nežinau. Kapines aptvėrė tinkline tvora….“. Nesunku suprasti, kur apsukrūs žmonės deda akmenis, tačiau protu nesuvokiama, kaip kam nors šauna į galvą kapines, lyg kokį aptvarą gyvuliams, aptverti tinkline tvora.

Mano gimtojoje apylinkėje jau „sutvarkė“ nebelaidojamus nuo XX a. pradžios Ruponių ir Mikalajūnų kaimų kapelius. Jie buvo virtę dideliu alyvų krūmu. Alyvas iškirto, kelmai liko. Supraskit, alyvos tvarkai kliudo, kelmai – ne. Nepajėgiu suvokti „tvarkytojų“ logikos: kapų kauburėliai ten jau seniai susilygino su žeme, rauti kelmus ir sodinti gėles niekas nesirengia… Būdavo sentimentaliai gražu pagalvojus, kad kartą per metus visi tuose kapeliuose gulintys gauna didžiulę, pačios gamtos jiems skirtą alyvų puokštę, o kitu metų laiku neįžengiami krūmai tiesiog saugo mirusiųjų ramybę. Manau, sutvarkyti kapelius nebuvo sunku: tą didelį alyvų krūmą tereikėjo aptverti bent simboline tvorele, pastatyti vieną visiems ten gulintiems kryžių (kad ir patį paprasčiausią, kokį kiekvienas stalius suners), gal dar pritvirtinti lentelę, tarkim, „Ruponių kaimo kapinės“. Nieko to nedarė, tik iškirto alyvas…

Bet vis dėlto „projektus vykdanti“ valdžia mane šiurpina mažiau, negu tokius jos veiksmus remiančios, o kartais net jų reikalaujančios vietos bend­ruomenės, juk jei dauguma žmonių nepalaikytų, valdžios rankos būtų surištos. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė persakė baisią istoriją: „Kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas man pasakojo, kaip Upynos kapinėse žmonės gręžė ąžuoluose skyles ir pylė kažkokį cheminį brudą. Mat vietos valdžia jiems pasakė, kad sveikų medžių pjauti negalinti. Nupjovė, kai buvo nebesveiki…“

Neapykanta medžiams, be kita ko, rodo pažeistą lietuvių nacionalinę savimonę. Jei „kapinių tvarkytojus“ perspėtum, kad, kaip mūsų protėviai tikėjo, žmogaus, nukirtusio kapo medį, laukia nelaimės, o ir po mirties jo siela neturės ramybės, į tave pažiūrėtų kaip į beprotę. Negelbėtų dar ir dabar mūsų apylinkėse prisimenamos istorijos: seniau bevaikė šeima, pirmam jos nariui mirus, prie kapo pasodindavo medį. Žmonės galvojo: vaikų neturim, kapo neliks, tegu vietoj atminimo auga medis. Kas žino, kiek tokių atminimų išnyko kartu su senaisiais Linkuvos kapinių medžiais?

Nacionalinės savimonės plyšių nebepajėgia užlopyti ir literatūros klasika. Kam berūpi Vinco Krėvės papasakota istorija apie Grainio liepą ir skerdžių Lapiną, susietus esminiu gyvybės ryšiu? Aišku, kam nors ji teberūpi, bet bijau, kad tik kokiai labai mažai mažumai. Ir, ko gero, tik mažoji gausių Justino Marcinkevičiaus garbintojų dalis yra išgirdusi per visą šio poeto kūrybą einančią žmogaus ir gamtos vienovės deklaraciją. Tiesa, kažkas iš tos mažos mažumos paskutinės poeto ligos dienomis internetinio portalo komentaruose citavo: „Vėjų stumdomas medi, nejaugi / tu kaip žaibas nulūši many?..“, –­­ visą šį Just. Marcinkevičiaus eilėraštį, visas keturias strofas! Kiek žmonių Linkuvoje ar kitur, iškirtus medžius, pajuto kažką panašaus į šiame eilėraštyje poeto išsakytą skaudžią tuštumą: „Kaipgi aš be tavęs stovėsiu / tavo šakų duobėje?“ Keli, keliolika, keli šimtai? Gal beveik ašaringai garbinamo poeto kūryba ir mūsų gyvenimas teka jau visai nesusiliečiančiomis vagomis?

Netoli mano tėvų sodybos, gal kilometro atstumu vienas nuo kito, stovi du ąžuolai. Jų šeimininkus, mūsų kaimynus, gyvenimas seniai išvijo iš tų laukų, tačiau kaimo senbuviai ąžuolus tebevadina prie namų juos pasisodinusių žmonių vardais. Sabo ąžuolas stovi netoli miško ir yra labai skanus karkvabaliams. Prieš keletą metų vasaros pradžioje žiūrėjau į jo šakas, ant kurių vynuogių kekėmis kabojo vabalai (jokio žalio lapų audinio nebebuvo, tik gyslos) ir galvojau: pražuvo medis. Nepražuvo. Bučo ąžuolas auga toliau laukuose, yra vabalų mažiau mėgstamas, orus, rudenį visai kitokio atspalvio variu lapus nudažantis ir ilgai juos, jau sausus, ant šakų čežinantis. Sabo nesu mačiusi, šiame pasaulyje su juo prasilenkėm. Kai Bučas, didelis, tiesus, atėjo giedoti prie mano senelio karsto, buvau pirmokė. Tiesą sakant, prisimenu tik figūrą koridoriuje ir suaugusiųjų žodžius: „Bučas, giedorius, atėjo“. Ir Sabo, ir Bučo veidai seniai išdilo iš kaimo atminties, pavardės, virtusios medžių vardais, tebegyvena. Tai jau žemės atmintis, kaip sako Marcelijus Martinaitis.

Kokią atmintį žemėje įrašys tie, kam medžiai yra naikintini, nes „rudenį meta lapus, kurie teršia aplinką“? Tokių istorijų gausu ir, kalbantis su žmonėmis, atrodo, kad šitoks pragmatizmas tik stiprėja. Neprisimenu, kur skaičiau, kad nykiais vienkiemių naikinimo laikais tarp melioratorių gyvavęs nerašytas susitarimas: nugriovus namus, suvertus į duobę sodą, palikti vieną gražų sodybos medį, kaip ženklą, kad toje vietoje gyventa. Gal juodoji ano laiko medžių naikinimo patirtis susikryžmino su šios dienos pragmatizmu, todėl lietuviai nebenori nei gyventi po klevu ar po liepa, nei pakęsti prie savo tvoros augančio ąžuolo?..

Liūdna, kad jau ir medžius, net ir kapinių medžius Lietuvoje galėtų apsaugoti tik gamtosaugininkų, paminklosaugininkų baudos. Kol kas jos, sprendžiant iš situacijos, yra akivaizdžiai per mažos, o leidimai nupjauti medį išduodami akivaizdžiai per lengvai.

Sakysit, mano rašinys – išplėtota hiperbolė? Dieve duok, kad taip būtų.

žino, kiek tokių atminimų išnyko kartu su senaisiais Linkuvos kapinių medžiais?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Genta says:
    10 metų ago

    Ši valdžia savotiškais metodais kovoja ne tik su Lietuvos žmonėmis, bet ir su Lietuvos medžiais, …………….

    Atsakyti
  2. kaip gaila says:
    10 metų ago

    Reikėtų, kad būtų sugalvota sistema, kaip sustabdyti tokius skaudžiai baisius dalykus Lietuvoje.

    Atsakyti
  3. Dainius Razauskas says:
    10 metų ago

    Skaudžiai atjaučiu Donatą… ir save, nes pats jaučiu tai perdėm giliai ir apmaudžiai. Tik tai ne joks „pragmatizmas“, o grynų gryniausias debilizmas. 1968 metų „hipių revoliucijoje” buvo iškeltas toks šūkis: „Mirtis kvailiams!“ Atrodo, jis nepaseno. Ot, kad atsirastų kokie šiuolaikiniai „miško broliai“, „žaliosios brigados“, kurie gaudytų naktimis tuos medžių pjovėjus bei genėtojus ir vežtų man — aš pats jiems kirviu pirštus ir rankas nukapočiau…

    Dar galėtume prisiminti Adomo Liudviko Jucevičiaus pateiktą „Medeinos raudą“: „…kirskit, kirskit! Iškirsite — ir nebus Lietuvos“.

    Atsakyti
  4. Austė says:
    10 metų ago

    Dailininkas Kęstutis Šiaulytis sakė, kad žmonės naikina medžius todėl, kad dabar lengva tai padaryti… Rankiniu pjūklu nupjauti medį būtų didelis darbas, o šiuolaikiniu pjūklu imi ir nuverti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaune ties Čiurlionio tiltu prašoma skelbti ekstremalią padėtį

AAD tęsia tyrimą dėl įvykio Panevėžyje

2022 08 03
Aplinkosaugininkai pradeda naują vajų „Plastikinis maišelis“ | lrv.lt nuotr.

Pradedamas naujas „Plastikinių maišelių“ vajus

2022 08 02
Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

2022 07 27
Traukiantiems mažas žuveles: pagavai – paleisk! | lrv.lt nuotr.

Traukiantiems mažas žuveles: pagavai – paleisk!

2022 07 27

Savaitgalį – ypatingas dėmesys Kuršių nerijai

2022 07 22
Miškų savininkų dėmesys ir atsakingumas didėja | lrv.lt nuotr.

Miškų savininkų dėmesys ir atsakingumas didėja

2022 07 15
Medžiais sostinėje rūpinsis ir statybininkai

Medžiais sostinėje rūpinsis ir statybininkai

2022 07 13
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Išlaikykime šventą Tėvynės Atmintį

2022 07 08
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Seimas užkerta kelią nepatikimiems tiekėjams
Lietuvoje

Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė

2022 08 08
Elektra | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

„Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą

2022 08 08
Kaip taupyti telefono bateriją | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Kaip taupyti telefono bateriją

2022 08 08
Sprogimas Kubos naftos bazeje | elsoldemexico nuotr.
Naujienos

Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.
Kultūra

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė
  • „Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą
  • Kaip taupyti telefono bateriją
  • Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 600; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 470; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 464; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 461; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

AAD tęsia tyrimą dėl įvykio Panevėžyje

by Ditė Česėkaitė
2022 08 03
0
Kaune ties Čiurlionio tiltu prašoma skelbti ekstremalią padėtį

Po vakar „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą, vykdomas „Ekrano“ tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių...

Skaityti toliau

Pradedamas naujas „Plastikinių maišelių“ vajus

by Kristina Aleknaitė
2022 08 02
0
Aplinkosaugininkai pradeda naują vajų „Plastikinis maišelis“ | lrv.lt nuotr.

Visą rugpjūtį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys akciją „Plastikinis maišelis“ ir tikrins, ar lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nedalijami nemokamai prekių...

Skaityti toliau

Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

by Ditė Česėkaitė
2022 07 27
0
Medžiai ir krūmai: kas leidžiama savame sklype?

Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Ministerija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

Kitas straipsnis
Spaudos konferencija „Ar Seimas nori ir gali kontroliuoti teisėtvarką?“ (video)

Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai