A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ (87)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vietoj įvado

Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris causa bei visuomenės spaudimas berods įtikino akademikus tokios pozicijos bergždumu.

Taigi, du straipsniai. Pirmasis – istoriko Dariaus Barono „Mokslas ir mes, lietuviai“ [1] ir antrasis – kalbininkų Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos (Stefano M. Lanza) „Kaip baltai tampa gotais“ [2]. Jauno istoriko Dariaus Barono darbe pagrindinis dėmesys skiriamas pasipiktinimui nešlove, kurią akademiniam pasauliui užtraukė universitetinio garbės vardo suteikimas „savamokslei istorikei“, ir tik antroje vietoje jos kūrybai, konkrečiai gotų tėvynės – Skandzos salos lokalizacijai. Prof. Alvydo Butkaus ir jo kolegos straipsnis žymiai nuosaikesnis, labiau geravališkas, jo pabaigoje pripažįstama, kad „autorė savo tezes perša ne piktavališkai, t.y. visai neturėdama tikslo sąmoningai suklaidinti skaitytojų. Ji tiesiog tautiniu užsidegimu ir gera valia stengiasi kompensuoti savo filologinių įgūdžių trūkumą, ydingą tyrimo metodologiją, taip pat ir lotynų kalbos mėgėjišką išmanymą. Nors ir niekaip negalima sutikti su autorės pagrindine mintimi apie gotų kilmės vietą Aistmarių nerijoje, turime pripažinti, kad jos mėginimas aiškintis gotų ir gudų sąsajas su baltais ir reikalauti daugiau dėmesio lietuvių istorijai bei kultūrai yra vertas pagarbos“.

Tuo tarpu jo kolega Darius Baronas žymiai kritiškesnis, kai kurie pasažai peržengia etikos ribas: „(autorės) ryšys su istorija buvo palaikomas klausantis Ispanijos istorijos paskaitų Madride [1952-1958] ir laisvalaikiu lankantis bibliotekose bei skaitant knygas namuose. Matome savamokslę, kuri kultivuoja savo hobi – senąją baltų istoriją“. Įdomu, o kiek gi truko jo paties mokslai – ar ne tuos pačius šešis metus? Darius Baronas yra Lietuvos christianizacijos bei hagiografijos, LDK stačiatikių kultūros žinovas, tačiau visuomenėje jis yra labiau pragarsėjęs herostratinių polinkių knyga, apšaukiančia Pilėnų gynėjus bailiais ir šiaudadūšiais, moksline prasme niekine, tačiau mirtinai įžeidusia daugelio lietuvių mitologinę savimonę (nebent pliusu laikysime gausiai cituojamus šaltinius). Jūratės Statkutės-Rozales lyginimas su išgarsėjusiu pseudoistoriku Gavinu Menzisu (Gavin Menzies) yra nekorektiškas, žinant (ir nutylint), kad Jūratės Statkutės-Rozales darbus vertina ne tik jos gerbėjai, bet ir toks tikrai solidus mokslininkas bei rašytojas Giljermo Moronas (Guillermo Morón), ilgametis Venesuelos istorijos akademijos pirmininkas, Simono Bolivaro universiteto profesorius, dėstęs Hamburgo universitete ispanų kultūrą.

Taigi, visuomenės spaudimas padarė savo – ledai pralaužti. Nors abu autoriai vieningai atmeta gotų sutapatinimą su baltais (kam belieka pritarti), tačiau išties Jūratės Statkutės-Rozales atkaklumo dėka progermaniškos „ plataus akademinio tarptautinio konsensuso (D. Baronas)“ pozicijos dėl germanų-gotų-baltų tarpusavio santykių apskritai ir gotų gimtinės Skandzos lokalizacijos susvyravo. Pabandysime šiuo tekstu jas dar labiau palenkti į baltišką pusę – bet apie viską iš eilės.

***

SKANDZA

Iš esmės abu autoriai nagrinėja vieną ir tą patį klausimą – kurgi buvo paslaptingoji gotų gimtinė, sala Skandza – ar prie Baltijos rytinės pakrantės, ties Vyslos žiotimis, ar visai kitame, priešingame Baltijos jūros krante – ten, kur dabar gyvena švedai ir kitos skandinavų tautos. Kodėl šitai svarbu? Mat, jei gotai radosi šiapus Baltijos, mūsų, aisčių pašonėje, tai galima juos laikyti artimais baltams; tačiau jei jų gimtinė buvo anapus jūros, tai tada laimi progermaniškoji linija. Tyrimas iš esmės remiasi į vieną šaltinį – VIa. greičiausiai gotų kilmės istoriko Jordano veikalu „Getika“ (De origine actibusque Getarum), o ypač į tą jo teksto vietą, kur aprašoma Skandza. Abu autoriai vieningai kritikuoja Jūratę Statkutę-Rozales už jos atkaklų tvirtinimą, kad ši teksto vieta yra netiksliai išversta. Konkrečiai viskas susiveda į dviejų lotyniškų žodžių – in fronte ir in conspectu prasmių aiškinimasi. Nenorėdami kartoti argumentacijų, pateiksime tik galutines išvadas. Akademikų nuomone (kuri atitinka jau minėtą kolektyvinį „konsensusą“) Jordanas (tiksliau jo perpasakojami antikos autoriai) teigia, kad sala buvusi priešais Vyslos žiotis, bet anoje jūros pusėje, tai yra Skandinavijos pusiasalis ir yra ta sala. Tuo tarpu Jūratė Statkutė-Rozales Jordano teiginius interpretuoja savaip, tiesiogiai – kad sala buvusi pažodžiui „priešais (in fronte)“ Vyslos žiotis, tai yra čia pat, matoma nuo žemyno plika akimi, ir kad tai yra Aistmares nuo jūros skirianti sala ar pusiasalis, o taip pat Sembos pusiasalis ir netgi Kuršių nerija – kitais žodžiais, sala, o gal pusiasalių ir salų kompleksas, kuris yra jūros bangų ir toje vietoje į jūrą įtekančių upių sąveikos pasekmė. (Graikų geografas Ptolemajus kalba net apie keturias Skandijas – tris mažas, ir dvi dideles, iš kurių viena yra priešais Vyslos žiotis. Tą patį sako ir lotynų istorikas Pomponijus – kad Kodano [Gotų, dabar Gdansko] įlankoje yra daugybė didelių ir mažų salų, kurias skiria nedideli tarpai – prisiminkime, kad ir Kuršių nerija kadais nebuvo ištisinė, o turėjo ir protakų).

Tiesą sakant, mokslininkų argumentai, nors paremti ir gausiai demonstruojamomis lotynų kalbos žiniomis, nelabai įtikina. Tuo tarpu Jūratė Statkutė-Rozales remiasi dar ir gotų kilmės Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo (1221-1284) pasakojimu apie gotų protėvynę – apskritai jos stiprioji pusė yra ispanakalbės lektūros žinojimas. Nors jis irgi remiasi Jordano (kuris, kaip jau sakyta, turbūt buvo gotų kilmės) tekstu, tačiau papildo jį naujomis detalėmis. Neatmeskime kilmės pranašumų – juk protėvių pasakojimai yra, ko gero, patikimesnis dalykas nei istorikų išmislai (prisiminkime kad ir Daukantą, kuriam iš protėvių paveldėtos žinios bei instinktas leido niekada neklysti). Be to, neatmestina, kad plačiai po Europą blaškęsi gotai gebėjo palaikyti tiesioginį ryšį su protėvyne – prie šito verta sustoti plačiau.

***

RYŠYS SU PROTĖVYNE

Jūratė Statkutė-Rozales primena, kad yra tokia keistoka  Adomo Bremeniečio veikalo „Decriptio insularum Aquilonis“ ištrauka: „Sunt  et aliae interius, quae ubiacent imperio Sueonum; quarum vel maxima est illa, quae Curland dicitur; iter habit octo dierum; gens crudelissima propter nimium idolatriae cultum fugitur ab omnibus; aurum ibi plurimum, equi optimi. Divinis, auguribus atque nigromanticis omnes domus plenae sunt, [qui etiam vestitu monachico induti sunt]. A toto orbe ibi responsa petuntur, maxime ab Hispanis et Grecis(paryškinta mūsų) [5]. Trumpai perpasakojant, čia sakoma, kad Kurlande (t. y. baltų krašte, pabaltijyje) pilna žynių ir kitokių dvasininkų, kurių patarimo atsiklausti atvykstama net iš Ispanijos ir Graikijos. Kas galėtų būti tie piligrimai, jei ne tolimi gentainiai, atvykę pasisemti išminties, atgaivinti atmintį iš pirminių šaltinių? Ir kita užuomina iš Alfonso X Išmintingojo raštų (jis cituoja IV-Va. istoriką Ablabijų [Ablabius, Ablavius], kurio kūrinys Historia Gethorum yra dingęs) – gotai iškeliaudami svetur visada palikdavę „savo vyresniuosius tam, kad gintų žmones ir saugotų žemę“. Kaip čia neprisiminus žemaitiškųjų butšaknių ir prūsų butsargių – būtent todėl šių vyrų liudijimai atrodo patikimesni už lingvistinius mandravojimus.

Be to, Jūratė Statkutė-Rozalesišmeta dar vieną svarbų švietalą – Motiejaus Pretorijaus veikalus. Būdamas „vietinis“, t. y. Prūsijos gyventojas, jis net neabejoja, kad „Prussia antiqua ac nativa gothorum sede [Prūsija yra senoji bei gimtoji gotų buveinė](veikalas „Mars Gothicus“).

***

Yra betgi kontrargumentas, kurį kalbininkas AlvydasButkus laiko svarbiausiu ir lemiančiu.

„Tačiau galutinio argumento prieš J. Statkutės skandinaviškos gotų kilmės neigimą nebūtina ieškoti, interpretuojant žodžių junginius, sutikrinant šaltinius, atkuriant prieš pusantro tūkstančio metų gyvenusio žmogaus geografinį vaizdinį ar aiškinant kokią giliai paslėptą Jordano aprašo potekstę.

Užtenka perskaityti tai, kas Jordano rašoma toliau, t.y. ką J. Statkutė nutylėjo:

„In Scandza vero insula, unde nobis sermo est, licet multae et diversae maneant nationes, septem tamen earum nomina meminit Ptolemaeus. Apium ibi turba mellifica ob nimium frigus nusquam repperitur. In cuius parte arctoa gens Adogit consistit, quae fertur in aestate media quadraginta diebus et noctibus luces habere continuas,  itemque brumali tempore eodem dierum noctiumque numero lucem claram nescire. Ita, alternato maerore cum gaudio, beneficio aliis damnoque impar est“. („ Scandzos saloje, apie kurią sukasi mūsų kalba, nors daug ir skirtingų tautų joje apsigyvenusios, tačiau jų Ptolomėjus mini tik septynis pavadinimus. Tenai bičių meddarių spiečių dėl nepaprastai didelio šalčio niekur nerandama  O jos šiaurinėje dalyje Adogit gentis apsistojo, kuri – pasakojama – vidury vasaros per keturiasdešimt dienų ir naktų turi  nuolatinę šviesą, ir panašiai žiemos metu tokiu pat dienų ir naktų laikotarpiu aiškios šviesos nežino. Šitaip jie patiria kaitaliojimasi džiaugsmo ir liūdesio, kurie tačiau yra nepanašūs į kitas laimes ir nelaimes)[6]

Išties, šis aprašymas neabejotinai tinka Skandinavijai ir visai netinka mūsų „padangtėms“. Kur čia šuo pakastas? Atsakymo reikia ieškoti visai kitose plotmėse, nei senovės mokslininkų raštai. Leiskime sau pereiti į visai kitokią stilistiką…

Sakmė apie gotų tautos radimasi ir keliones po platų pasaulį

Senovėje Europos šiaurėje, jos lygumose nuo Baltijos jūros beveik iki Uralo, prieš daugelį tūkstančių metų plytėjo Didžioji Giria. Ji užaugo atsitraukus paskutiniams ledynams, atšilus orams.  Kai Girioje vėl radosi žvėrys ir paukščiai, kartu su jais radosi ir žmonės. Jie buvo Girios dalis, jos vaikai. Valgė jie ką galima buvo rasti Girioje, žemės dirbti jie dar nemokėjo, jų buvo nedaug – tiek, kiek galėjo iš Girios pramisti. Giria dalijosi su jais savo turtais – riešutais, medumi, vaisiais. Nei pietuose dunksančiuose kalnuose, nei rytuose plytinčiose dykrose-stepėse niekas negyveno, nes ten nebuvo galima išgyventi. Tokios pat tuščios ir nejaukios buvo jūros pakrantės, nes dar nemokėta pamilti jūros, kuri jiems buvo tik marios – marõs viešpatija, anapusybė. Giria buvo jų Motina ir jų maitintoja, jie ir gyveno augalo gyvenimą, jų šventės buvo augalo šventės – prasidėjimo, vešėjimo ir brandos. Taip truko tūkstančius metų, bet ir čia liejosi laiko upė. Girioje darėsi ankšta, norėjosi tolių, norėjosi sužinoti, kas ten už devynių kalnų ir devynių upių. Pirmieji pakilo neramuoliai, jauni vyrai, kuriems pabodo jauki motinos Girios prieblanda. Dalis jų patraukė į rytus, dalis į vakarus. Rytiniai prisijaukino laukinius žirgus – tada jiems atsivėrė stepių toliai. O vakariniai pasiekė jūros pakrantes. Suprato – norint čia išgyventi, reikia prisijaukinti jūrą, į ją įeiti. Taip buvo sukurta nuostabi naujovė – valtis, laivė, eldija. Ja buvo galima žvejoti bei leistis į netolimas keliones. Kai prie jos buvo atrasta burė, tapo įmanomos ir tolimos kelionės. Tiems, kuriems buvo ankšta čia, pelkėtose pakrantėse, magėjo jūros toliai. Jie sėdo į laives ir leidosi akipločiu, kol pasiekė aną jūros krantą ir ten apsigyveno, o šalį pavadino tuo pačiu vardu, kuriuo vadino ir savo tėviškę – Skandija. Jautė, kad kinta jų esmė ir jų papročiai – ten buvo visai kitas, rūstus ir vyriškas pasaulis, visai kitoks, nei jauki motinos Girios įsčių prietema. Jautė, kaip vietoje romõs radosi juose aržumo, kaip kito ne tik jų papročiai, bet ir jų kalba, virsdama aštria gerkline, be buvusio melodingumo. Jų mene siautėjo prievartos ir kovos pamėklės, aštrūs plėšrūnų ragai, snapai ir nagai. Dangų apgyvendino aržios ir negailestingos dievybės, visai nepanašios į Tą, kuriam buvo laujama* Romuvose. Dangaus  dievybės atspindėjo gyvenimą – reikėjo išgyventi, reikėjo kovoti, būti jėgesniam už kitus – silpnam tame pasaulyje nebuvo vietos. Tačiau viską atpirkdavo pergalės skonis, svaigus pranašumo narsa jausmas. Jėgos, narsõs perviršis, jei nenorėdavai jo išlieti ant sėbrų, skatino keliauti, veržtis.

Taip gimė gotų tauta – motinos Aistijõs sūnūs. Tačiau jie buvo jau kita tauta – juk sūnus nėra motina. Su motina juos rišo tik atmintis ir žodžių šaknys, tačiau dainos jau buvo praradusios melodingumą ir lyrizmą, jose žvangėjo ginklai ir grūmėjo rūstis. Tačiau sūniškumo jie neišsižadėjo – gotų kalba sūnus yra „sūnus“. Tie, kurie liko ištikimi Giriai, jos įsčioms, jos ẽsai dabar vadinami baltais. Jiems gi liko gudų-gotų, svetimų, jau nebesavų lemtis…

———————————-

Grįžkime prie tyrinėjimų – išties, Alvydo Butkaus priekaištas yra rimtas. Jūratė Statkutė-Rozales apsiriboja tik vietovardžio lokalizacija ir neaptaria jo apibūdinimo Jordano veikale, kur aiškiai kalbama apie daug labiau į šiaurę nutolusius kraštus, kur dėl šalto klimato net nėra bičių (apium ibi turba mellifica ob nimium frigus nusquam repperitur) ir kur vasarą net keturiasdešimt dienų beveik nenusileidžia saulė, t.y. šie kraštai yra arti poliarinio rato. Kaip išspręsti šią mįslę?

***

Kai lietuvis susiduria būties ir buities mįslėmis, jis turėtų ne klausinėtis pas kaimynus ar šokti prie enciklopedijų ar wikipedijų, o atsiversti savo tautos šventraštį – didijį lietuvių kalbos Žodyną. Ką rasime LKŽ, įvedę šaknį „skand-“? Pasirodo, turime terminą SKANDẼNĖ !!!, tai yra „gelmė; klampynė“ (pvz.”nevažiuok – čia gili skandenė, t. y. pelkė). Iš kito sakinio “nakčiai užspėjus, …  skendlių (t.y. skenduolių) šešėliai…pradeda staugti ir ima žmones SKANDYNĖN veik traukti (čia paimta iš Auszra, 1885m., p.45) galima daryti išvadą, kad buvo vartojama ir SKANDYNĖ. Poetiniuose tekstuose galima rasti SKENDENA (SKENDĖ) – gelmė. Taigi, , SKANDENĖ, SKANDYNĖ, SKENDENA (SKENDĖ) – pelkė, gelmė (kilę iš “skandinti, skęsti”).

Tuo tarpu NERIJA (NERINGA – turbūt kuršiškai).- siaura, ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto (DLKŽ). Yra dar ir sinonimas NERČIA – “plati smėlėta pakrantė”(plg. SKANDIJA – SKANDZA (galima, anot J. Statkutės-Rozales tarti SKANČIA) ir NERIJA – NERČIA. Tad klampios pakrantės buvo vadinamos skandenėmis, o smėlėtos – nerijomis.

Taigi, Jordano ir kitų autorių SCANDZA yra lietuviškų žodžių SKANDENĖ , SKANDYNĖ, SKENDENA (SKENDĖ) kiek fonetiškai iškreiptas variantas, kuris reiškia pajūrio klampynes, pelkes, būdingos upių deltoms, estuarijams – pvz., Nemuno, Vyslos deltos yra pelkėtos klampynės, o nuo jūros jas skiria smėlėtos nerijos.

Taigi, Jordaną, teisingai nustačiusį gotų radimosi vietą rytiniame Baltijos jūros krante suklaidino perkeltasis į kitą krantą pavadinimas, ir todėl jis toliau aprašo jau Skandinavijos pusiasalį – su atšiauriu klimatu, baltosiomis naktimis. Jūratės Statkutės-Rozales bandymas aiškinti, kad baltai gyvenę ir žymiai šiauriau („baltai buvo išsiplėtę Suomijoj, kur dargi paliko savo kalbos klodą”) [9] yra apysilpnis – patikimesniu atrodo variantas apie Jordano riktą.

Vyslos delta

Vyslos delta

Arčiausiai šios mįslės įminimo buvo Motiejus Pretorijus, bandęs vesti šį žodį iš lietuviškojo „skandinu“, bet paskui nuvažiavo į pievas. Keista, kad mūsų kalbininkai, o ir kvalifikuotas kalbininkas Alvydas Butkus, kaip čia mandagiau pasakius, neatkreipė dėmesio į LKŽ siūlomą mįslės įminimą.

Koks tad mįslės sprendimas peršasi savaime? Gotai iš savo tėviškės – baltiškojo pajūrio, pasionarinio instinkto pastūmėti, persikelia į priešingą jūros pusę, dabartinę Švediją, atsinešdami čia senąjį tėviškės vardą – Skandija (Skandena, Skandenė, Skandynė), iš kurio ir kilo Skandinavijos pavadinimas (nei pajūrio pelkių, nei nerijų nerasime Skandinavijoje – ten pakrantės yra uolėtos, akmenuotos).

Paskaitykime Jordaną: „qui ut primum e navibus exientes terras attigerunt, ilico nomen loci dederunt. nam odieque illic, ut fertur, Gothiscandza vocatur“ („tik išlipę iš laivų, ant žemės, jie iškart davė jai pavadinimą. Sako, kad ji iki šiol vadinasi Gotiskandza“) [7].

Ir dar viena labai svarbi citata iš Jordano, kuri kažkodėl tiek Alvydo Butkaus, tiek Jūratės Statkutės-Rozales yra ignoruojama. Kaip žinia, pagal Jordaną gotai iškeliavo iš gimtųjų vietų trimis laivais. Trečiasis laivas atplaukė  vėliausiai, ir juo plaukusieji buvo pavadinti, anot Jordano, slunkiais, gepanta, o iš čia kilo vardas gepidae (kai kurie komentatoriai mano, kad trys laivai simbolizavo tris (būsimas?) gotų gentis – ostrogotus, visigotus ir gepidus). Pastarųjų protėvyne yra įvardijama būtent Vyslos žiotys: „hi ergo Gepidae[…], dum Spesis provincia commanerent in insulam Visclae amnis vadibus circumactam” („ Tie gi gepidai […] gyveno Spezis apylinkėse, saloje, apsuptoje upės Vyslos seklumų“) [8]. Aiškiau nepasakysi!

Taigi gotai, persikėlę į kitą Baltijos krantą, galutinai susiformuoja kaip tauta su vyraujančiu vyriškuoju pradu, sukuria savo meną – taip vadinamą „žvėrinį stilių [animal style]“ su nemažiau „žvėriška“ šiurpia mitologija (gal būt juos tada jau galima vadinti protogermanais). To paties pasionarinio impulso vedami jie nuo II a. po Kr. tęsia savo ekspansiją jau į rytus. Kažkur ties Poliesės pelkėmis jie apsistoja dar vienoje pusiau mitinėje šalyje, kurią vadina AUJOMĄ (Oium)**, vandenų šalimi, o paskui prasiveržia į Dniepro aukštupius, kur susiduria su kita vyriška, genetiškai artima stepių civilizacija – skitų, alanų pasauliu. Toliau viskas vyksta taip, kaip aprašyta enciklopedijose – užkariaujama Dakija, vėliau Roma, dar vėliau įsiveržiama į Ispaniją ir t.t.

***

Kitas, vertas dėmesio Alvydo Butkaus priekaištas yra toks: “Apie Scandzos salą Jordanas rašo ir kitur. Tačiau platesnė informacija, kurią jis teikia, sunkiai pritaikoma Aistmarių ar kitoms Baltijos nerijoms. Štai, pavyzdžiui, kaip toji sala apibūdinama IV, 25 skyrelyje: Scandza insula quasi officina gentium aut certe velut vagina nationum („Scandzos sala beveik kaip tautų gamykla arba bent tikrai kaip nacijų įsčios“). Ar įtikėtina, kad 65 km ilgio ir iki 2km pločio nerija galėjo būti taip praminta?“.

Į šį priekaištą galima atsakyti taip: Jordanas turėjo omeny ne tiek pačią salą, o upių žiotis, kurios išties buvo kaip didžiosios baltų GIRIOS įsčios (plg. „устье“, „uostas“, „ostea“[lot]). Didžioji Giria su jos didžiule viename kvadratiniame kilometre augančia biomase buvo nepalyginamai vešlesnė, tinkamesnė gamtinė aplinka senovės žmonėms nei žymiai skurdesnės, beveik negyvenamos stepės, kalnai ar nederlios jūros pakrantės. Upės – Nemunas, Vysla tarnavo kaip autostrados jų demografinio perviršio migracijai vakarų kryptimi, o jų žiotis ir susidariusios upių nešmenų dėka salų ar pusiasalių kartu su pajūriais kompleksą išties galima laikyti tautų įsčiomis – juk Jordanas išvardija Skandzoje „pagimdytų“ beveik trisdešimties tautų ar genčių vardus (žymiai daugiau nei ankstesnis autorius Ptolemajas). Ar nederlūs Skandinavijos uolynai būtų galėję jas pagimdyti ir išmaitinti?

Tad Jūratės Statkutės-Rozales įnašas į mūsų kiek užpelkėjusį istorijos mylėtojų bei jos mokintojų pasaulį yra neginčytinas – jos sukelti ratilai dar ilgai neleis apaugti maurais mūsų žingeidumui bei istorinei savimonei. Be abejo, ji ne visada ir ne visur teisi, kad ir dėl Žemaitijos lotyniškame pavadinime SAMOGITIA įžiūrėto gotiško pėdsako. Tačiau būtent jos dėka gotai „priartėjo“ prie baltų, jos dėka išsijudino baltų-germanų sąlyčio klausimas, jos iškeltų dalykų kontekste galimas kiek kitoks požiūris į Wulfilos bibliją, į gotų-baltų ir gotų-germanų kalbų bei papročių santykius. Nors Jūratės Statkutė-Rozales ir kritikuoja Kazimierą Būgą dėl jo bandymo sieti gotus su jotvingiais, ši kryptis, pasirodžius garsiajam Jotvingių žodynėliui, yra itin perspektyvi ir, kaip atrodo, žadanti netikėtumų [12].

Pora žodžių apie politinį kontekstą – Didžioji tarybinė enciklopedija („Большая советская энциклопедия“, БСЕ) irgi kildina gotus iš Pavyslio, bet ne todėl, kad pritartų probaltiškai linijai, o kad sumenkintų gotų-germanų vaidmenį pietų Rusijos ir Ukrainos istorijoje, kurį savo ruožtu eksploatavo savo tikslams ir fašistinė Vokietija. Tokios pačios tendencijos jaučiamos ir Lenkijoje, kur apie gotus ir galindus dabartinėje Lenkijos teritorijoje kalbama nenoriai, pro dantis (autoriui teko susidurti su šituo susidurti rašant apie t.v. galindų kario lobį, rastą Galindijoje )[10]. Mat, pripažinus progermanišką gotų kilmės versiją, pakimba ore garsusis šūkis „To jest naszi ziemi“, kurį rasime kiekviename prūsiškosios Lenkijos miestelyje.

Pabaigai grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – prie šaltojo karo tarp visuomenės ir istorikų: „Pasak prof. Z. Zinkevičiaus, kai kurių mūsų istorikų pasigautas Lietuvos istorijos tendencingas menkinimas, tęsiant sovietinę ar lenkiškąją tradiciją, duoda priešingą rezultatą – žmonės iš viso nustoja pasitikėti profesionaliais istorikais, ima graibstyti pseudoistorikų knygas ir aklai tikėti jose surašytais pasakojimais apie lietuvius ir apskritai baltus [3]. Yra ir kita priežastis, mokslininkų arogancija – jau citavome Darių Baroną. Ką reiktų daryti, norint jei ne nutraukti karą, tai bent sušvelninti įtampą?

Pažvelkime į biografiją jau minėto Guillermo Morón, palankiai atsiliepusio apie Jūratės Statkutės-Rozales darbus. Atkreipkime dėmesį, kad jis yra vadinamas ne tik mokslininku, bet ir rašytoju. Išties, šalia akademinio pobūdžio knygų jo darbų („Historia de Venezuela“) sąraše rasime ir istorinės eseistikos („Imágenes y nombres“), jis yra apdovanotas Nacionaline literatūrine premija. Tai išvis būdinga kultūringoms tautoms – šalia preciziškų, bet sausų akademybių gyvuoja ir eseistinio pobūdžio kūriniai, turintys pakankamai patikimą istorinį pagrindimą, bet naudojantys esé žanrą kaip priemonę „lengviau suvirškinti“ istorikų nuobodybes. Būtent jie tarnauja tarpine grandimi tarp istorikų ir visuomenės, būtent jų ir trūksta Lietuvoje. Ar tik nebus tai pagrindine nesusišnekėjimo, abipusių priekaištų priežastimi – nebuvimas tarpinio žanro, nesugebėjimas prie profesinės kompetencijos pridėti lašelį fantazijos ir intelektualinės rizikos?

Idealiu atveju šitoks žanras, gebantis suderinti intuiciją ir logiką, tarnauja ne tik retransliavimui – dažnai jose dėstomos įžvalgos yra gilesnės nei rutininių istorikų. Štai Osvaldas Špengleris – eilinis matematikos mokytojas iš provincijos miestelio, parašęs  Der Untergang des Abendlandes – knygą, kuri ne tik nušluostė nosį istorijos profesionalams, bet ir suvaidino maždaug tokį patį vaidmenį istorijos moksle, kaip Mendelejevo atrasta periodinė elementų sistema – chemijoje ir fizikoje, jau nekalbant apie milžinišką „Vakarų saulėlydžio“ populiarumą tų laikų visuomenėje, kai ginčijamasi buvo net turguje. Be abejo, mūsų mokslininkus galima suprasti – mažos algos, akademinė aplinka, orientuota į disertacijų kurpimą, bet neskatinanti kūrybiškumo, ir t.t. Suprasti, bet ne atleisti – niekas nėra atleistas nuo pareigos tarnauti ir tiesai, ir tautai.

IŠVADOS

a) gotų tėvyne laikytinas ne Skandinavijos pusiasalis, bet Baltijos jūros pakrantės baltų genčių kaimynystėje – senovinė Skandija. Lemiamu argumentu yra LKŽ duomenys, kur randame Baltijos pajūrių toponimus Skandenė, Skandynė, Skendena (Skendė).

b) gotų gentys, persikėlę į kitą jūros pakrantę, atšiauriomis sąlygomis suformavo savo identitetą – aržų, vyrišką, o taip pat atitinkamą jam mitologiją bei „žvėrinį stilių (zoomorphic, animal style)“ mene.

c) gotus reikėtų traktuoti kaip tarpinį etnosą tarp baltų ir germanų („baltės Motinos sūnūs“). Savo ruožtu tarpiniu etnosu tarp baltų ir gotų laikytini galindai. Tačiau galindai dar yra baltai, o gotai – jau nebe.

d) lemiančiu dėmeniu yra vyriškasis pradas, o taip pat sėslumas. Baltai – tai tie, kurie niekur nekeliavo, kurie nuo amžių gyvena ten, kur gimė. Išimtis, patvirtinanti taisyklę – galindai, paskui gotus pasiekę net Pirėnų pusiasalį [žr. 9].

***

Post scriptum:

Kol šis tekstas pasiekė viešumą, pasirodė ir kiti straipsniai ta pačia tema, pratesiantys diskusiją (atsakymą į A.Butkaus ir S.Lanzos straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Savo nuomonę, pavadintą Už ir prieš dr. J. Statkutę de Rosales,  yra pareiškęs ir sociologas prof. R. Grigas. Jo straipsnis publikuotas internetinėje erdvėje ir Lietuvos žinių kovo 1 d. numeryje. Be to, Vilniaus knygų mugei (vasario 23-26 d.) buvo išleista brošiūra, kurią sudaro J. Statkutės naujas apžvalginis straipsnis, taip pat A.Butkaus ir S.Lanzos straipsnis bei prof. R. Grigo minėtasis straipsnis. Po to pasirodė naujas, antrasis A.Butkaus ir S.Lanzos straipsnis užgauliu pavadinimu „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“ (alkas.lt bei Vorutoje). Kiek žinau iš asmeninio susirašinėjimo su J. Statkute-Rozales, ji rengia atsakymą ir į šį straipsnį). Taigi, diskusija tęsiasi, tikslas tarsi pasiektas. Tačiau stebina kalbininkų atžagarumas – tie patys argumentai, tas pats požiūris „iš viršaus“, nematant savo ydų – užsidarymo lingvistiniame-fonetiniame dramblio kaulo bokšte, be platesnio kultūrologinio žvilgsnio. Kad ir toks pavyzdėlis – prie niekinamų etimologijų, be kitų, priskiriama ir Kalėdų kildinimas iš „kalėti“ (tiksliau iš „nukalėti“, t.y. nustelbti, nuvarginti. Grynai lingvistiškai-fonetiškai tai gal ir turi racijos, tačiau ar galima ignoruoti visą kultūrinį-kalendorinį kontekstą, kuris nedviprasmiškai sieja ikikrikščioniškųjų Kalėdų, kalėdinio virsmo kontekstą su gamtos nuovargiu, nusikalėjimu, su pravardėmis ir pavardėmis Kalendra, Kalėda, o gal ir Kalanta, apibūdinančiomis paliegusį žmogų. Tuo tarpu A. Butkus šią etimologiją stato šalia išties anekdotinių, savadarbių etimologijų, tokių kaip „anakonda“ kildinimo iš žemaitiško posakio „ana kond“ (ji kanda), o senovės inkų tvirtovės pavadinimo „Vilkabamba“ aiškinimo kaip lietuviško „vilko bamba“. Šitaip kalbininkai tik pademonstruoja gan abejotiną jumoro jausmą, ir, kas žymiai blogiau, profesinį siaurumą, kuris nei kiek ne geresnis už mėgėjų laisvybes…)

———————————-

*lauti (lauju, lauja; laujate, laujame) – ką nors garbinti giesme (šį pamirštą senžodį galima atstatyti iš Motiejaus Pretorijaus kupolinių aprašymo).

**Aujom’a (Oium originale– anot Jordano, “vandenų šalis“, apsupta pelkių ir palių, bet pasižyminti vešlumu ir derlumu, į kurią gotus atvedė jų karalius Filimeras. Manoma, kad tai – Dniepro aukštupiai, takoskyra tarp Baltijos ir Juodosios jūros baseinų. Atrodo, kad būtent čia gotai suskilo į ostgotus, greutnung‘us ir vestgotus, terving‘us  („gruntinius“ nuo „gruntas“, t. y. gyvenančius žvyringose vietovėse, priekalnėse ir „dervinius“ – nuo „derva“, t.y. miškinius, gyvenančius giriose ?)

Literatūra:

1. Darius Baronas, Mokslas ir mes, lietuviai, Naujasis Židinys-Aidai, 2011/8
2. Alvydas Butkus, Stefano M. Lanza, Kaip baltai tampa gotais, Voruta Nr.24[738], 2011.12.23 ir    Nr.1(739), 2012 01 07.
3. ten pat, Voruta Nr.24[738], 2011.12.23, p.1
4. ten pat, Voruta Nr.1(739), 2012 01 07
5. Kazimieras Būga, Raštai, III t.,Vilnius, p. 159.
6. Jordanas, GETICA: http://krotov.info/acts/06/iordan/iordan05.html
7. ten pat, 26 pastraipa
8. ten pat, 96 pastraipa
9. Algirdas Patackas, Galindiana, arba kelionė paskui mūsų protėvius galindus į Santjago de Kompostelą, į pasaulio pakraštį, finis terrae, per erdvę ir laiką, Kaunas, 2010.
10. Algirdas Patackas, Fenriras. Ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus, Naujoji Romuva, 2011, Nr.2
11. http://alkas.lt/2012/02/03/j-de-rosales-kaip-tevyne-tampa-svetima-atsakant-%e2%80%9ekaip-baltai-tampa-gotais-autoriams/
12. Algirdas Patackas, Jotva – teriota, bet neprarasta, Terra Jatwezenorum 2011, III t., Punskas, 2011

———————————-

Žemėlapiai:
1. http://alkas.lt/wp-content/uploads/2012/02/vyslos-delta-rosales.jpg
2.http://www.google.lt/imgres?q=goths+maps&hl=lt&sa=X&biw=1024&bih=571&tbm=isch&prmd=imvns&tbnid=gdwc8FXf5QIs8M:&imgrefurl=http://www.vnnforum.com/showthread.php%3Ft%3D94930&docid=I5kTjIC13AFtoM&imgurl=http://nazi.org.uk/maps/Karte_v%252525C3%252525B6lkerwanderung.jpg&w=1000&h=663&ei=EMcxT4y0BMKb8gOsiommBw&zoom=1&iact=rc&dur=921&sig=110319732318210488004&page=1&tbnh=113&tbnw=159&start=0&ndsp=15&ved=1t:429,r:13,s:0&tx=117&ty=44

Šis straipsnis buvo paskelbtas istorijos laikraštyje „Voruta“ ( Nr. 4 (742) 2012 m. vasario 18 d., Nr. 5 (743) 2012 m. kovo 3 d., Nr. 6 (744) 2012 m. kovo 17 d.)

Kategorijos: Istorija, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60

87 komentarai

  1. Aurimas:

    Ponas Algirdas Patackas labai gražiai ir akademiškai pažėrė naujų minčių.Bet aš asmeniškai tikiuosi šiai istorijai bus padėtas taškas, kai prabils kalbinikai o labiausiai ispanu jei jie ras baltiška pedsaka jų kalboje.(tikiuosi darbai prasideja 🙂 )

  2. suomis:

    Jo, neblogas straipsnis – patiko.

  3. Eglė:

    Man patinka šita diskusija apie gotus 🙂 Darau tokią pirminę išvadą (gal dar apsigalvosiu): Senų senovėje, Europoje ir plačiau, skirtumas tarp kalbų buvo labai labai mažas, toks mažas, kad žmonės bet kurioj vietoj galėjo susišnekėti. Kalbos panašumą lėmė tai, kad visiems švietė saulė, dangus buvo mėlynas. Naktį žmonės norėjo miego, o dieną veikti. Taip pat visiems reikėjo vitaminų. O kai įsimylėdavo… Na, kai kur žolė žalesnė buvo, tai gal kirčiuot kitaip reikėjo, kitur gyvačių įvairesnių buvo, žodžių daugiau reikėjo. Ir baltai buvo gotais, gotai buvo baltais arba kitais. Bet greičiausiai ne mano propropropro…prosenelis ten į tą Romą nužengė.

    • suomis:

      Iš esmės, visai teisingai galvojate. Aš asmeniškai, kuo toliau, tuo labiau pradedu rimtai galvoti, kad tie, taip vadinami indoeuropiečiai, kalbėjo lietuviškai arba tiksliau baltiškai. O Lietuvių ir Latvių kalbos, tai mus pasiekęs aidas amžių glūdumos, kaip mus pasiekia šviesa už milijonų šviesmečių nutolusių žvaigždžių. Mane sudomintų problematika – gotų Gotlande. Patiko Patacko mintis, kad gotai JAU ne baltai o galindai Dar baltai. Įdomus klausimas, kada ir kaip germanai ir baltai vieni nuo kitų atsiskyrė?

  4. Rimvydas:

    mintis įdomi, bet, manau, klaidinga, nes nežiūrima, kas dėjosi Europoje iki tol, todėl nematoma sąsajų tarp tų įvykių ir taip vadinamų gotų atsiradimo.

  5. lietuvininkams:

    Viso Jordanio frangmento apie Skandzą vertimas ir aptarimas, esamų rusiško ir angliško vertimų kritika:
    http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=4951&posts=343&highlight=scandza%20vertimas&highlightmode=1#M89159

    Čia panaudoto istorinio Vyslos deltos žemėlapio su trimis pratakomis nerijoje pirmasis paskelbimas ir aptarimas čia:
    http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=4951&mid=88013#M88013

    Apie didelę, net lemiamą “gotiškų” Wielbarko ir Černiachovo kultūrų įtaką r. Lietuvos pilkapių kultūros susidarymui. (Kodėl tada aukštaičiai nekalba gotiškai?)
    http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=5010&mid=89488#M89488

    Apie ostrogotų karalių vardų baltišką etimologiją ir analogijas kitose kalbose:
    http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=4909&posts=60&highlight=T%C4%97vut%C4%97%20rikis&highlightmode=1#M89092

    • Nieko sau vertimas!:

      “didelė sala vardu Scandza, kadagio lapo pavidalo, ištįsusiais galais, per ilgą ištįsimą save uždaro.”
      Tau jau buvo sakyta, kad kadagys, kaip ir eglė ar pušis, “lapų” neturi. Be to, lotynų “cetri” reiškia “citrinmedžio”. Jei jau ties tokiais dalykais vertėjas klumpa, tai ką tada šnekėt apie likusį tekstą… “per ilgą ištįsimą save uždaro” 🙂

  6. Aguona:

    Labai įdomus ir vertingas tekstas. Tik gražiau būtų, jei kas nors jame išgaudytų korektūros klaidas, o pats autorius mažiau naudotų svetimžodžių. Kai kur be tarptautinių žodžių apsieiti gal ir neįmanoma, bet daugybėje vietų tekste jie lengvai gali būti pakeičiami lietuviškais atitikmenimis. Bet kuriuo atveju, turinys – superinis. Ačiū.

  7. Esavicius:

    Labai teisingi pastebejimai. Lygiai taip pat Rusios zemiu atsiradimo vienintelis dokumentas “Povest vremennix let” mums byloja, jog Kunigaikstauti i slavu zemes atejes Kunigaikstis Riurikas, atejo su visa savo gimine rusija ir pavadino sia zeme Rusija (prisol so vsej svojei ratju rusju i nazval zemliu etu rosijeju). Stebetinas pavadinimu panasumas Rusai – Prusai bylojantis apie viena prigimti. Be to, kai Kunigaikstis Riurikas atejo i Kijeva, tos zemes nebuvo vadinamos Slavu zememis ir tikrai tie zmones ne kviestu sau ne giminingo vado. Kadangi povest vremennix let buvo parasyta kelis simtmecius po ivykiu, naturalu, kad tu zemiu zmones prieme kriksionybe jau vadinosi slavais, ir jie nesuprastu kitokio ivardinimo. Taip pat, kad suprastume kas vyko turime atkreipti demesi i tai, kad slavais buvo vadinami visi Rusijoje gyvene ne slavai. Kai Ekaterinos antrosios isakymu buvo daromas Rusijos surasymas, aplink Maskva labai daug zmoniu uzsirase GALINDAIS. Kai cariene paklause surasytoju, kas tie galindai, jai atsake “Eto tie ze sloviane matuska” (tai tie patys slavai motinele). Ta pati rase ir Puskinas:

    О чем шумите вы, народные витии?
    Зачем анафемой грозите вы России?
    Что возмутило вас? волнения Литвы?
    Оставьте: это спор славян между собою,
    Домашний, старый спор, уж взвешенный судьбою,
    Вопрос, которого не разрешите вы.

    Tai labai mokytu ir isprususiu zmoniu normalus veiksmas, jie elgiasi taip kaip moko 🙂 O moko juos uzsienieciai (iki siol), kuriems Lietuviu zeme yra priesiska pagoniu teritorija, jie neturi jokiu sentimentu musu krastui.

    Juk ir dabar ispruselius moko visuose universitetuose, kad jus BALTAI, o jie budami bedieviais pagonimis (kuriu elgiasi nesunku prognozuoti) kaip avinai kartoja: teisingai MES BALTAI, beeee, 🙂 Koks skirtumas kaip mus pavadinsi beeee, mes juk zinome kas esame? Mulkiai net nesuvokia, kad butent pavadinimai ilgalaikeje perspektyvoje yra susiskaldymo ir komunikacijos tarp broliu nutraukimo irankis.

    Karta turejau diskusija su vienu senu Vokietijos kariuomenes pulikinku (atsargos), as tik vieno jo paklausiau, kas padare Vokietija didzia salimi? Argi tai buvo biurgeriai ir bejegiai germanai, kuriuos niekino visa europa? NE, Vokietija didzia valstybe padare Prusai (Prusijos Hercogyste), kuri genetiskai buvo tie patys Lietuviai. Po ilgos diskusijos jis pasimetes turejo pripazinti, kad tai tiesa. Bet vel gi prisiminkite, kad prusus prazude butent tai, kad jie buvo LABAI ISPRUSE, uzsienietiskame moksle. Tas mokslas juos ir sunaikino. Tas pats laukia ir likusios Lietuvos. Nes Sv.Raste aiskiai pasakyta, – “prakeiktas zmogus kuris pasitiki zmogumi ir savo kuna laiko stiprybe, Palaimintas zmogus kuris pasitiki Dievu ir visus spredimus atiduoda i Jo rankas”. Tik Letuviai kurie visa sirdimi, visu protu ir visomis jegomis itikes Jezumi Kristumi ir kas svarbiausia ne per zmones ir ne is zmoniu, o butent taip kaip sake pats Jezus Kristus be zmogisku prietaru kuris paverstas mokymu, tie bus sekmingi ir gales atstatyti savo valstybe. Tuo labiau, kad Sv.Rastas labai daug skiria vietos Lietuvai ( ipatingu budu skaitant pasiurpsti, del to, kas ten rasoma), bet cia tikrai nemetysiu perlu kiaulems ir nepasakosiu tos didzios paslapties kuri tam tikru zmoniu yra saugoma jau pora tukstantmeciu. 🙂

    p.s.Visada prisiminkite, kad Jezus Kristus visiems be isimties Savo sekejams yra pazadejes – Jus pazinsite tiesa ir tiesa padarys jus laisvus. O vergai visada liks nematantys nors ziures ir negirdintys nors ir klausys. 🙂 Butent todel Romenai kurie pirmieji prieme krikscionybe ir gavo jos isminti, taip be vargo susitvarke su Lietuva kurios labiausiai bijojo ir niekada negalejo iveikti. 🙂

    • suomis:

      Jo, jo pše, pše, pše. 😀 Lenkija nuo jūros iki jūros buvo pats kultūringiausias kraštas. Nuo Warszawos prasidėjo žmonijos istorija. 😀

      • Esavicius:

        Nalabai supratau ką tu šiuo postu norėjai pasakyti?

        Be je, tavo žiniai šiuolaikinė lenkija tai bažnyčios vidaus kovų šalutinis produktas, bet vėl gi tam, kad suprasti apie ką aš čia reikia turėti tokį dalyką kaip mąstymo dovaną 🙂 O ji pagoniškos pasaulėžiūros obrazovanščinai (kopijuotojams) neprieinama 🙂 todėl jiems be lieka sakyti pše pše, bėėė, bėėė, arba kitokius garsus leisti 😉

        • tikras lietuvis:

          Oi, Vadimai, pašnekėjai kaip koks maskolių šnipas, ale, kad seniai žinom, jog toks nesi.
          Todėl nepezėk nesąmonių.

          • Esavicius:

            Knygnešių karalius Bielinis, taip pat už tiesos sakymą buvo vadinamas maskolių šnipu 🙂 Be to, man visiškai nesvarbu kas ir kokią nuomonę apie mane turi. Savo gyvenime aš ignoruoju svetimus vertinimus ir pats sprendžiu kaip vertinti, ką kalbėti ir su kuo bendrauti 🙂

            • tikras lietuvis:

              Viskas taip tik Lietuva pirmiausia!, kaip sako komentatorius Juozas Prasauskas.
              Taipogi visada savo vertinimuose privalu remtis kojomis į žemę, kaip sako komentatorius Sovmaras, kad nenuklysti į dirvonus.
              Kadangi paties mintis visada vertinu, todėl tikiuosi, kad pateisinsi partijos, kuri vadinasi Lietuva ir kuriai tu tikrai nesi abejingas ne tik dėl etninių priežasčių, pasitikėjimą.

        • Esavicius:

          Kaip? Lietuviai. Juk ir Prūsai visada save vadino mažalietuviais. Nepamirškime apie tai. Tai baisu, kad nūdien visur kartojama apie BALTŲ tikėjimą kaip tikrą Lietuvių tikėjimą, apie BALTŲ gentis ir gyvenamąjį arealą, BALTŲ civilizaciją, BALTŲ kultūra ir pan . Šiaip kas keisčiausia, daugumai šios sąvokos vartotojų ir propaguotojų ne paslaptis, kad sąvoką BALTAI, sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA. Lietuvoje gyvenantys slavai save vadino LITVINAIS, Žydai LITVAKAIS ir t.t. Visi pavadinimai glaudžiai susiję su Lietuva. Todėl pradžioje išmintinga Vokietijos valdžia matydama, kad jos valdomų Lietuvių sąmonėje reikia būtinai nutraukti sąryšį su kitais Lietuviais (idant jie vėl nesusivienytų), karštai pradėjo propaguoti naujadarą BALTAI ir visur vadino savo valdomus Lietuvius (Prūsus, Latgalius, Kuršius ir t.t.) Deutsch-Balten Lietuviškai tai verčiama kaip Baltavokiečiai. Kadangi Maskoliai pastoviai kopijuoja vakarus, jie taip pat nieko naujo ne sugalvojo, tiesiog perėmė Vokiečių sukurtą sąvoką BALTAI savo tikslams įgyvendinti. Lietuviams Gudams, Galindams ir kt. kurie buvo jų įtakos zonoje, buvo intensyviai pradėta įdieginėti savivoką БелaРусы. O ir mūsų šviesuoliai dėl pagoniško kvailumo (nesąmoningai , nes taip juos išdresiravo universitetuose) taip pat pradėjo vadinti savo brolius Gudijoje BaltaRusai. Iš vienos pusės pas mus Balta vokiečiai (kurių jau nebėra) iš kitos Balta rusai, kurie aktyviai integruojami į Maskvos sukurtą arealą.
          Baisu, kad niekas nediskutuoja ir nesusimąsto, kad ši sąvoką tai tėra užsienietiškos ekspansinės politikos strateginis instrumentas, kuriam mes ne tik nesipriešinam, bet dar ir visus likusius Lietuvius intensyviai pradedame vadinti BALTAIS. Ir Maskvai ir Varšuvai yra politiškai labai svarbu, kad viešoje erdvėje ir moksliniuose disputuose Lietuviai, kurie nuo seno gyveno ir aplik Maskvą ir aplik Varšuvą, būtų vadinami kažkokiu neutraliu žodeliu BALTAI. Ar įsivaizduojate kuo gresia jiems, jeigu jų valdomi, asimiliuotų Lietuvių palikuonys išgirs, kad jie ne kažkokie ten „probaltų“ mistiniai ainiai, o Lietuviai turintys savo savivoką ir iki šiol varganai gyvenančia (egzistuojančią) savo valstybę – Lietuvą.
          Didžiausia Lietuvos viešosios erdvės tragedija yra tai, kad mūsų šviesuomenė (formuojanti mūsų bendruomenės savivoką) įkyriai laikosi pagonybės, o pagonybės pasaulėžiūra formuoja dvasinį aklumą ir autoritetų kopijavimą. Būtent dėl autoritetų sekiojimo, įvairiuose universitetuose gautas propagandos rinkinys, yra priimamas kaip neabejotina tiesa. Netgi žiūrint tiesiai į akivaizdžius faktus, nedviprasmiškai nurodančius jog yra priešingai, jie yra nematomi. Taip suveikia Biblinis principas „Žiūrėdami nematys, klausydami negirdės“. Pagonys akli, jie nesuvokia sudėtingų metafizinių procesų, todėl jiems pavadinimas (sąvokos) tai TIK kažkoks nevertas dėmesio tuščias garsas. Jie neįstengia pamatyti, kokias pasekmes sąvokų netikslumas ir naujadarų įvedimas turės jų bendruomenės ateičiai.
          Kristaus mokymas tokios klaidos ne daro.

            • Esavicius:

              Karta dalyvavau konferencijoje Briuselyje. Kaip visada po konferencijos būna linksmoji dalis. Šioje dalyje mes tradiciškai susibegome į krūvelę, aš nuo Lietuvos, Latvis ir Estas. Kadangi pokylis vyko karališkame restorane prie rūmų mus maitino slykščiais mažais buterbrodėliais ir girdė neįtikėtinai rūkščiu prancūzišku šampanu. Mes tryse neapsikentę nutarėme pratesti pokalbį mano viešbučio kambaryje. Estas buvo per lėtas pokalbiui todėl jis liko tik stebėtojas, o mes su latviu užsidegėme diskusijoje apie Lietuvą ir Latviją. Diskusija isiplėskė po to kai aš jam tiesiog mečiau frazę jog Latviai tie patys Lietuviai, tik dėl ilgo gyvenimo deuchebalten filosofijoje jie apie tai pamiršo. Pradžioje Latvis protestavo, tada aš jo paklausiau apie pavadinimą Latvija iš kur jis kilęs? Latvis nežinojo, aš jį apšviečiau, kad šį pavadinimą sugalvojo Ulmanis dvidešimto amžiaus pabaigoje. Livonijoje gyveno Lyviai, Latgaliai, Zemgaliai, Kuršiai, labai daug Žemaičių ir t.t. lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje Aukštaičiai Dzūkai Suvalkai Žemaičiai Kuršiai Prūsai ir t.t. Bet mūsų teritorijoje gyvenantys žmonės turėjo galimybę laisvai tvarkytis ir vadinti save laisvai pagal savo tradiciją ir supratimą, todėl visi pasivadino LIETUVIAIS, nuo žodžio Lieti – sulieta į vieną tautą bendrija. O jie neturėjo tokios galimybės, todėl dabartiniai Latviai tai tie patys Lietuviai tik pamiršę savo tapatybę. Lavis buvo šoke. Bet po kiek laiko sutiko. Tai buvo gan aukšto rango politikas. Būtent po to pokalbio, praėjus pusei metų (taiklūs argumentai greitai plinta), Latviai eurovizijoje mus pavadino BRALIUKAI. Mano pusbrolis docentauja Rygoje. Neseniai Latvijos prezidentas jį viešai buvo apkabinęs ir taip pat pavadino BRALIUKU. Iki tol, dar kokius 15 metų atgal, latviai niekino Lietuvius ir jokiais būdais nesitapatino su mumis. Aš tai žinau, nes mano daug giminių ten gyvena. Bet kai atsiveria akys, žmonės pradeda suprasti kas jie tokie ir kur jų tapatybė. O Latvių tapatybė ne kažkokie dirbtini baltai, o Lietuviai. Simple. Ir to reikia laikytis visur. Bet tai padaryti sunku, kai žmonės turi įdirbį, pav. parašė disertacijas apie kažkokius baltus ir t.t. jie tiesiog nesugeba atsisakyti klaidžiakelio. Suveikia beždžionės gaudymo būdas, kuomet į pririštą stiklainį įpilama riešutų ir jis paliekamas. Pribėgusi beždžionė ikiša ranką susemia juos į saują ir naturaliai nebegali ištraukti kumštyje suspaustos rankos, todėl medžiotojas tiesiog užmeta ant jos maišą ir parduoda turguje. Tai ir su mūsų pagoniškais šviesuoliais, kurie geriau bus žudančios filosofijos vergijoje, bet riešutų (savo klaidingo išsilavinimo ir įdirbio) nepaleis 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Panašu, kad okupacinės krikščionybės okupuotame LT areale kryžiuočių darbo tęsėjai, savo ganyklų keiksmažodiniams “paganams” cituodami savo teologinę velnio-dievo žydadievystę, klastingai bruka esminę žybiblijinę kančios garbintojų “pagąsdinančią” teologemą, kad, jei pasaulyje bus visi kryžių krikščionys, bus pabaiga. CHA

            Ne veltui LT himne yra linkėmai iš praeities semtis stiprybės – turint omenyje tuos laikus, kai buvo kovojama su protėvių prakeikta krikščionybe.

            • Harlis:

              Aciu Vilmantai. Kad ir koks issilavines butu p.Esavicius,pateikias cia nemazai idomiu minciu , bet svetimos religijos brukimas vos ne kas antrame jo sakinyje na tiesiog staciai vimdo.
              Atsiprasau jei per grubiai issireiskiau, bet viskam turetu but ribos…

  8. abc:

    Lietuvoje sunku bus kovoti uz teisybe,,nes istorikams reiks perrasineti knygas ,ir ne tik Lietuvos istorikam…Mes zinome ,matome ,jauciame ,kad p.Statkutes knygos yra tiesa….istorija klastojama samoningai ,kad mes nezinotume savo saknu..nes suzinoje,kas esame ..tapsime savimi-stipresni,gilesni,vieningi..to ir bijoma..man ir baisu ir keista..kodel,nieks nesigilina i musu istorija is kitu valstybiu arhyvu..isivaizduoju kas butu Italijos arhyve…mano ,kaip Lietuva mylincio zmogaus darbas yra toks-skleidziu kaimynam ,draugam sia Tiesa..perku knygas ir dovanoju..esu isitikinusi,kad taip mes pasieksime kritine mase zmoniu,pries kuriuos Universitetas tures atsiskaityti…

    • Esavicius:

      Šv.Augustinas yra pasakęs: pažinimo yra tik du būdai. Vienas, kada tu pats mali akmenis, nusidaužai kelius ir alkūnes į kraują ir taip pažysti tiesą ir antra būdas, kai kas nors jau nusidaužęs kelius ir alkūnes tau perduoda savo žinojimą. Antras būdas yra labai paprastas ir neskausmingas, bet visada prisiminkite, kad mokytojas perduodamas savo mokiniui žinias visada perduoda tik dalį žinojimo ir tik tiek kiek mano jog mokinys yra vertas žinoti. Todėl pirmuoju būdu tu visada gausi tą išmintį kurios tikrai esi vertas 🙂 Be to antruoju būdu perduotos žinios visada perduodamos subjektyvios perėjusios per mokytojo vidu.

      p.s. Tai yra visuose universitetuose jūs gaunate tik vėmalų rinkinį, jau pabuvojusį kažkieno skrandyje, per amžius ar įsivaizduojate kiek skrandžių rūkščių jau aptirbdė tą žinojimą? 🙂

  9. Rimvydas:

    Mane tik stebina, kaip gerb. Patackas paprastai įsivaizduoja pasaulėvokos pokyčių priežastis – maždaug vyrukams atsibodo roma ir jie pasidarė karingi. Toks vaizdavimas pernelyg paprastas. Karingumas, t.y. vyriško prado viršenybė neatsirado dėl tokių dalykų. Iš tiesų, tai labai sudėtingi vyksmai ir taiki pasaulėvoka iro veikiama karingų kaimynų, bet ne pati savaime. Pastarieji karingi tapo irgi veikiami karingų kaimynų, ir taip nuosekliai sekant galų gale atsiduriame toje vietovėje ir tuo laiku, kai įvyko kažkas tokio, kas buvo lemtingas postūmis būtent ten prasidėti taikios pasaulėvokos irimui. Tobulas dalykas, kokia yra senoji taiki pasaulėvoka, neyra šiaip, be išorinio poveikio.

    • AUSTA:

      vyrukams ir mūsų šiandieninėj aplinkoj kasdien bent šimtui ant Lietuvos atsibosta Roma. nepastebėjote? ir ne apie kriminalinį elementą kalbu. vyrai veiklos kariškos stokoja, tai eina į “vitingius”

      • Rimvydas:

        tamsta mąstote dabartinėmis klišėmis, kurios visiškai netinka aniems laikams ir anai pasaulėvokai

      • Rimvydas:

        dar papildysiu. Gerb. Patacko požiūriu, senoji pasaulėvoka buvo lyg kokie pančiai, įkalinę vyrišką pradą, kuris iš tų pančių visada norėjo ištrūkti. Jis tai vadina “ištrūkimu iš Didžiojo Rėdos Rato nelaisvės”. Kažkodėl visiškai nenorima suvokti, kad jokios nelaisvės nebuvo, kad tai buvo Darna, kur kiekvienas pradas reiškėsi pagal savo prigimtį, tačiau darnoje. Patikėkit, vyriškam pradui senojoje pasaulėvokoje buvo kur kas daugiau erdvės reikštis, nei kad vėliau, degradavus, kai pagrindinis pasireiškimo pavidalas tapo snukiadaužis.

  10. Iš šalies:

    Patackas džiaugiasi, kad prasidėjo “eseistų” patriotų dialogas su iki šiol tylėjusiais akademikais. Netylėjo tie akademikai, Algirdai, ir tu tai puikiai žinai. Z. Zinkevičius dar 2006 m. išleido knygą “Lituanistikos mokslas ir pseudomokslas”. Paprasčiausiai gal jie nenori gaišti laiko, nuolat diskutuodami su Gedgaudo ar Statkutės lygio profanais? Kaip ir rusų mokslininkai nediskutuoja su visokiais Čiudinovais.

  11. AUSTA:

    Man tai labai skaudus klausimas, nes aš pati neigiu tą tapatybę , kuri tiems, kur matishvinta savo dukras vadino jau kalbą praradę, matyt nebuvo tuščias vardo sandų skambesys: kodėl Patacko įvardinta “Motina” -baltai, negali savo sūnų pripažint savais? nei tada galėjo nei šiandien.
    mums kiekvienas išėjęs jau “kitoks”? gudas?. ir apie šiandieninę emigraciją kalbu. baltai gimdo , išleidžia ir atsiriboja.
    emigracija ir kitų tautų maitinimas jau pasirodo ne tik XVII-XX amžių aktualija(nenoriu vadint “problema”, bet matyt kažkas nulūžę tautos vidiniuose sraigteliuose ir kartu tai deklaracija apie tai, kad “išnyksim, bet nepriimsim kitokių, išėjusių, geresnių, blogesnių” ir tt
    kas tai yra – kažkokia lemtis pamaitint viso pasaulio baltąją rasę savo vaikais, ir ištirpt joje, nes išėjusių nebepripažįstam , net pagal motinos liniją, ar dar ten kokiu nors principu? rasizmas? grynas aiškus, net eilinio mažiausio kiemionio rasizmas. paprieštaraukite, jei yra argumentų prieš .būčiau labiau patenkinta taip negalvodama.

  12. Žygeivis:

    Mano subjektyviai nuomone, Algirdo straipsnyje pati įdomiausia ir vertingiausia mintis – gana racionali hipotezė apie tai, kad gotų-gudų senoji protėvynė buvo ne dabartinė Skandinavijos pietinė dalis, iš kur gotai vėliau atsikėlė į Vyslos žiotis, o kaip tik atvirkščiai – būtent Vyslos žiotys buvo pati seniausia gotų protėvynė. Ir gotai būtent iš čia nuplaukė į Skandinaviją, ir ten įkūrė savo kolonijas, susimaišę su vietiniais gyventojais. O vėliau dalis jų grįžo atgal – į savo senąją protėvynę, iš kur ir vyko visi tolimesni gotų genčių žygiai…

    Tik įdomu, ar yra tai patvirtinančių archeologinių duomenų?

    Jau gana seniai esu iškėlęs hipotezę (ir manau, kad toli gražu nesu pirmas tai padaręs), jog vadinamieji rytų germanai – gotai, vandalai, burgundai… – yra kažkokia tarpinė (kalbiniu požiūriu, tam tikrame istoriniame etape) grupė tarp “tikrųjų” senųjų germanų ir senųjų vakarų baltų, kurių daline “atšaka”, matyt, buvo ir “senieji” praslavai.

    Gotai – vestgotai (vizigotai) ir ostgotai (ostrogotai), svebai, vandalai
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=22&t=56

    Manau, kad pajūrio juosta nuo Vyslos žiočių iki pat dabartinių frizų žemių ilgą laiką buvo lyg ir tuometinis “greitkelis”, kuriuo nesunkiai galėjo į abi puses keliauti nemažos įvairių genčių grupės – tiek pajūrio žemėmis, tiek ir pakrantėmis jūra, laivais.

    Juk tuo metu visa Europa buvo užaugusi milžiniškomis giriomis, ir todėl stambių žmonių grupių judėjimas vyko tik jūrų pakrantėmis bei pagrindinėmis upėmis (ir tik senojo baltų arealo pietrytiniame pakraštyje, didžiojoje euraazijinėje stepių juostoje, visą laiką milžiniškos raitų karių gentys pastoviai “maišėsi”, nesunkiai įveikdamos įvairiomis kryptimis milžiniškus atstumus nuo Panonijos stepių (dabartinės Vengrijos) iki Mongolijos stepių, ir priešinga kryptimi).

    Kaip tik todėl ne tik Vyslos žiotyse, bet ir gerokai į vakarus yra randama akivaizdžių baltiškos kilmės vietovardžių, o kašubų tarmėse irgi matyti tam tikras baltiškasis substratas. Panašu, kad savo laiku baltų gentys irgi šiuo “pajūrio greitkeliu” buvo nukeliavusios gana toli į vakarus, tačiau vėliau šias baltų gentis ne kartą “perdengė” jau kitų kalbinių grupių gentys. Ir visas tas regionas ilgą laiką faktiškai buvo tam tikras “tautų maišymosi katilas”.

    Silpnesnės gentys buvo asimiliuojamos arba nustumiamos į atokesnes vietas, mažiau patogias gyventi. Tačiau jos dar labai ilgą laiką ten išlikdavo, kartu perduodamos ir savo vietovardžius bei tarmines savybes.

    Gali būti, kad vadinamieji rytų germanai ir buvo tų asimiliacinių procesų “produktas”, išlaikęs įvairių specifinių savybių, gautų iš įvairių genčių – ir baltiškųjų, ir germaniškųjų, ir gal būt netgi keltiškųjų, o vėliau jau ir slaviškųjų.

    Deja, visų šitų rytų germanų kalbų pavyzdžių išliko nedaug. O ir tai, kas išliko, nėra vienareikšmiškai priskiriama būtent vadinamiesiems rytų germanams.

    • Algirdas Patackas:

      Tiksliai sudėliota, paaiškinta bei išplėsta. Ačiū…

    • Žygeivis:

      Siūlau paskaityti ir šią temą:

      Kęstučio Čeponio hipotezė – Baltų gyvento arealo palyginimas su slavų ir germanų tarmių žemėlapiais
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=130&t=4215

      P.S. Vokiečių senųjų tarmių žemėlapiai, mano nuomone, rodo, kad baltų gentys yra savo laiku nukeliavusios labai toli į vakarus Baltijos jūros pakrante – iki pat dabartinių frizų gyvenamų vietų, ir šių baltų genčių kalbų (tarmių) palikimas yra išlikęs vokiečių senosiose šiaurinėse tarmėse – šių tarmių grupėje, kuri žemėlapyje http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/00/Deutsche_Mundarten.png nuspalvinta geltona spalva (pasižiūrėjus į tų vokiečių tarmių “tęsinį” ukrainiečių, lenkų, baltarusių, lietuvių tarmėse, matyti akivaizdus teritorinis “perimamumas ir tęstinumas”, mano nuomone įtakotas senovinio bendrojo baltiškojo substrato liekanų).

      P.S. Beje, viena iš prūsų vardo kilmės hipotezių sako, kad tai frizų palikimas: jų senąjį vardą ateiviai slavai perėmė ir “pritaikė” vietiniams baltams, juos pavadindami prūsais (prysy), kada patys frizai pasitraukė jūros pakrante į vakarus.

    • lamatas:

      ……”Tik įdomu, ar yra tai patvirtinančių archeologinių duomenų?”….bet tautosakoje,dainose patvirtinimų apstu .

  13. Dar Karta:

    Bet vistik je buvo stepiu giventojai ir raguothiu augintojai kas sunkeii imanoma giriotoi Lietuvoi arba akmeningoi ir uoleitoi ir giriotoi Shedioi. Juo labiau Norvegioi. Kas like lietuviu kalboi tai su givuliu auginimu suseiusiu zhodzhiu kurie labai giminingi gotu kulturoi naudotiems. Pas taip vadinamus germanus tos kulturos ira like 0 ir todeil amerikoi atsirado kaubojai bet ne gauthios.

  14. Vilna:

    Manau, kad gotų-gudų, kaip gyvulių augintojų, traukimą į pietus visų pirma sąlygojo žymus klimato pakitimas – atvėsimas, o galbūt sausra, kurie tuo metu pasiekė tokį laipsnį, kad gyvulių augintojams pakankamų ganyklų teko ieškoti piečiau. Taigi, sprendžiant gotų-gudų iškeliavimo vietos klausimą, yra būtina remtis be kitų ir kiek galima objektyvesniais klimatą ir jo kitimą Baltijos regione nusakančiais duomenimis.

    • Žygeivis:

      Šiuo klausimu yra įdomi informacija:

      Žemės praeities mįslės menamos iki šiol – 536 m. katastrofa
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=35&t=5888

      Taip pat čia:

      6 amžiaus įvykiai:
      http://lt.wikipedia.org/wiki/VI_am%C5%BEius

      535-536 m. – Atšalimas, pats staigiausias daugiametės temperatūros kritimas šiauriniame pusrutulyje per paskutinius 2000 metų.

      541-750 m. – Justiniano maras, pirma karta istorijoje užregistruota pasaulinė maro epidemija (pandemija) Rytų Romos imperijoje, valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui I.

      ———————————————

      581 – Sui dinastija suvienija Kiniją.

      584 – avarai užkariauja ir nusiaubia Singidunumą (dabartinį Belgradą)
      592 – Bizantijos imperija atgauna Singidunumą

      Baltai

      VI a. Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį, priskiriama baltų gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų. Išplėtota kalvystė. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kultūra sunyko dėl VIII a. intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.

      514 m. Simono Grunau „Prusijos kronikoje“ Vaidevutis ir Brutenis su giminėmis, 46 tūkst. vyrų ir moterų Krono upę bėga nuo gotų ir apsigyvena Prūsų žemėje.

      Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ ir Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ (XVI a.), rašoma, kad Krivių Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie 521 m. sušaukia visos tautos sueigą prie Balgos, kurioje jo brolis Vaidevutis (Vyddewutt) išrenkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaikščiams jų sritis.

      Jie 523 m. įkūrę Rikojoto (Romovė) šventyklą, pastatę pilis. Simonas Grunau teigė jas ėmęs iš pirmojo Prūsos vyskupo XIII a. Kristijono kronikos.

      523 m. – Brutenis paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis.

      ~523–526 m. – Romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro (~487-583) sudarytame laiškų rinkinyje Variae epistolae pateiktas Ostgotų karaliaus Teodoriko estijams rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k.

      Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad vakariniai estijai (senprūsių protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę Raveną savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro dovana.

      550 m. Simono Grunau „Prusijos kronikoje“ prūsai laimi prieš mazūrus. Susirinkę prie Rikojoto (Romovė) šventyklos, valdovas Vaidevutis ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karališkų sūnų 12 žemių, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės, išrenka nauja krivį ir broliai savanoriškai susidegina.

      Nuo VI a. vidurio Lietuvoje įsigali mirusiųjų deginimo paprotys.

      551 m. Gotų istorikas Jordanas (lot. Jordanes) Konstantinopolyje parašė Getica – knyga apie ankstyvąją gotų ir kitų to laikotarpio Europos tautų istoriją. Minimos ir baltų gentys.

      Apie aisčius rašo, kad šie yra labai taikūs, juos buvo nugalėjęs ostgotų karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslininkų nuomone buvo mišrus gepidų ir aisčių darinys. Pirmą kartą coldae vardu paminėti rytų galindai.

      VI–VII a. galindai buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo gintaro prekyba. Galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštino apylinkėse.

      Plačiau temoje:

      Lietuvos Valstybės pradžia
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=94&t=2242

  15. Dar Karta:

    Ateiities tirimai tureitu remtis priklausomuma kulturom ir tose kulturose naudotus zhodzhus. Dabar mes turime nacistine tirimu ideologia kuri remesi politineiis vienetais tai ira politiniu vienetu ideologia kaipo germanai baltai slavai ir taip toliau.

    • Žygeivis:

      Germanai, slavai, baltai, keltai, ilyrai ir t.t. – yra visai ne politiniai vienetai, o kalbotyriniai. Ir jie atspindi tų kalbų artimumą. 🙂

      Kitas klausimas, kad įvairių tautų sukurtos valstybės ir tų valstybių mokslininkai gana dažnai “traukia antklodę į save”, Ypač tyrinėjant senus istorinius, kalbotyrinius ir ypač migracinius klausimus . 🙂

      Deja, daugybė kalbų išnyko, palikusios labai menkus pėdsakus ir tuos “pėdsakus” įvairių kalbinių grupių atstovai bando interpretuoti būtent “iš savo taško”.

      Bet tai natūralu – juk ir mes visoje Europoje (ir ne tik joje) ieškome ne kokių nors germanizmų, slavizmų ar keltizmų, o būtent baltizmų. 🙂

      Žinoma, kad mažiau skaitlingos tautos, ir ypač tos, kurios neturi savo valstybės (arba ją tik neseniai sukūrė), yra “skriaudžiamos”, nes jų požiūrį į istoriją atspindinčių tyrinėjimų bei mokslinių darbų žymiai mažiau, nei kitų – gausesnių tautų – atstovų parašytų.

      • lamatas:

        Pritariu Tamstai,ir pateikiu pavyzdį.Vokiečių ir italų MOKSLININKAI ginčijasi ,”pritemdami” prie savų kalbų užrašą ant kimbrų šalmo HARIGASTITEIVA. O aš būdamas lietuviu(žemaičiu),ir nebūdamas joks specialistas ,iš karto (iš klausos ) žiūrėdamas filmą,net nesusimastydamas , perskaičiau -HARI (vardas) ,GASTI (gedi ,matomai dėl mirties ar nužudymo) TEIVA(tėvo).Paskutinis žodis puikiausiai žinomas iš žemaitiškos vaikystės .Kiek kartų mama sakydavo- vaka ekėt pažaukėt teiva .Gal tai buvo kraujo keršto pasižadėjimas ,dėl nužudyto tėvo?Tai būtu labai tinkamas užrašas kariui.

        • Skeptikas > lamatui:

          Aš irgi joks specialistas, iš karto (iš klausos) net nesusimąstydamas “anakondą” kildinu iš žemaičių “ana kond”. Kiek kartų mama sakydavo – vaka, acarge so ta gyvate, bo ana kond!
          O jei bent kiek pamąstytum, tai ir sumąstytum, kad kimbrų gyvavimo laikotarpis stipriai prasilenkia su žemaičių. Kimbrų laikais (100 m. pr. m. e.) žemaičių net užuomazgos nebuvo. O “ei” taria tik šiaurinė žemaičių dalis. Būtent toji, kuri asimiliavo pietinius kuršius ir tokį tarimą perėmė iš jų. Tai buvo ne anksčiau, kaip XIV-XV a. Va tep!

          • Žygeivis:

            1. Žemaičiai ir yra (iš esmės) ateivių lietuvių asimiliuoti kuršiai bei dalis žiemgalių, matyt ir dar kažkokios senosios, čia gyvenusių baltų, gentys. 🙂

            2. Kimbrų laikais, manau, visi baltai – tame tarpe ir senieji lietuviai (kurie tada, mano nuomone, gyveno tuometinio baltų arealo rytiniame pakraštyje – nuo dabartinės Poltavos (Pa-Leitavos – 11 amžiaus šaltiniuose Ltava) iki Kursko ir Maskvos, šalia gretimuose miškuose gyvenusių finų ir įvairių stepių klajoklių genčių) – vartojo senąjį baltiškąjį -ei-, o ne vėliau jį pakeitusį (ir tai ne visur) -ie- (pvz., dabartinis lietuvių žodis “dievas”, bet išliko ir “deivė”).

            3. Dėl HARIGASTITEIVA – kažkaip abejoju, jog tai baltiškas žodis (ar keli žodžiai). 🙂

            Ir apskritai, labai jau daug įvairių “kombinacijų” galima”sukurti” iš tokio ilgo “žodžio”.

            Štai būtų koks Vissivaldis, tada neabejočiau. 🙂

            • lamatas:

              Jei abejoji ,vadinasi mastai .Aš ir nesakau ,kad tai baltiškas žodis .Tik panašu ,kad visiems nusibodo ką sako mokslo tyrinėtojai .o iš jų išvadų gaunasi kad……buvo taip vadinami indoeuropiečiai.Kas jie???(primenu Sedovo išvadas)
              ….”Štai būtų koks Vissivaldis, tada neabejočiau. ” ….na taip ….tuo labiau jei tai pasiūlytu koks vokietis.O patiems “sukurti “tikrai per daug rūpesčių( gali būti nesuprastas-dar pasijuoks)http://www.philology.ru/linguistics3/ganina-05.htm

              • Žygeivis:

                “Teiva” tikrai galėtų būti baltiškas žodis. o štai vardas “Hari” tikrai ne baltiškas. 🙂

                Beje, baltų kalbose juk apskritai nebuvo garso H (kaip ir F bei Ch).

                Perskaičiau nurodytą straipsnį ir manau, jog jo autorius teisus – tai ne germaniškas užrašas. Tačiau ir ne baltiškas – greičiau jau koks etruskų, ilirų (venetų) ar keltų… Radinio vieta ir laikas taip pat būtent šias versijas paremia.

                P.S. Apskritai, čia, kaip ir daugelyje kitų panašių atvejų, pagrindinė problema yra šito užrašo trumpumas, kuris neleidžia aiškiau nustatyti, kokia būtent kalba jis parašytas.

          • lamatas:

            sutinku ,Tamstos protėvių tais laikais tikrai nebuvo, netgi tų kurie sakydavo “ana kond”.Beje gali pasidomėti kas buvo ,ir kur, Lamata.

  16. Ramunė:

    Gerb.Patacko straipsnyje gotai vistiek tapatinami su germanais, ypač kalbant apie jų kilmę ir tolesnį vystymąsi Skandinavijoje. J. Statkutės de Rosales darbuose kaip tik bandoma įrodyti, kad germanai ir gotai buvo atskiros tautos, kad gotai buvo artimesni baltiškoms gentims. Tai ji įrodinėja remdamasi ispanų kalbų, kuriai visai nebūdingas germaniškas garsų aštrumas ar gerkliškumas. Ji dar švelniau skamba už lietuvių kalbą. Todėl autoriaus kuriama sakmė apie gotų tautų formavimąsi, manau, labiau tiktų germanams (taip pat indoeuropiečiams), o ne gotams (gudams). Gal šie buvo tie NEBUTSARGIAI, kurie “keliavo i pasaulį laimės ieškoti”, palikę namuose savo brolius butsargius, bet tai nereiškia, kad jie buvo ne baltai, kad kalbėjo kita kalba ir pan.

  17. Skeptikas > Ramunei:

    “Tai ji įrodinėja remdamasi ispanų kalbų, kuriai visai nebūdingas germaniškas garsų aštrumas ar gerkliškumas.”
    O kodėl ispanams galėtų būti būdingas “germaniškas garsų aštrumas ir gerklingumas”, jei jie ne germanai, o romanai? Ar kitoms romanų kalboms, pvz., italams, rumunams, jis būdingas, o ispanams – ne?

  18. Rimgaudas Sinkus:

    Seniausius laikus tiriu per artefaktus, t. y. per neatpažintus buvusios mūsų civilizacijos objektus. Lietuvių kalba irgi yra toksai artefaktas: kad ir kaip tirsi rusų, vokiečių, graikų ar ispanų kalbas – visviena atsiremsi į lietuvius. Šį artefaktą sunku suvokti iš vidaus, o dar sunkiau pripažinti iš šalies. Toks suvokimas, kad, kuo giliau tiri savo kalbą ir jos panaudojimą, tuo labiau grįžti į savo praeitį, rodo minčiai kelią.
    O Gintaras Patackas nudžiugino. Straipsnis labai talpus vertybine prasme, jis plečia akiratį, neskaitant dar tekstų analizės darbo. Visi galime apsirikti. Neapsirinka tik Dievas. Svarbiausia, reikia nebijoti pasitaisyti. Gražių taipogi komentarų straipsniui yra. Su žiniomis, su išmanymu. Ar apie mūsų proistorę gali rašyti ir į diplomų rėmus įsprausti istorikai? Gali. Kaip kad gali rašyti kiekvienas lietuvis, gavęs šią teisę kartu su motinos pienu. Svarbu tai, kad būtų rašoma, ir, anot Napoleono Kitkausko, būtų dedamas grūdas mūsų praeities aruodan. Apsidairykime.

  19. Vilmantas Rutkauskas:

    Tai, kad (germaniška?) Scandza – tai Aistmarių ir Kuršių nerija, ir kad taip teigęs baltiškų panų apgultyje neaiškios baltams kilmės Jordanas – jau girdėta. Lai bus, o dar geriau – nebus, ginčijantis, ką jis ten matė ar nematė prūsuose. Išskyrus ekspancinius tikslus, sunku rasti r(n)acionalų paaiškinimą. Be to, Jordanas niekada nerašė, kad gotai iš Skandijos. “Getikoje” jis kalbėjo apie getus. Be to, negana to, to Jordano žinios buvo nusirašytos iš Dakijos valdovų rūmų “istoriko” Diono, kuris aukštinamus gotus “lyg” netyčia priskyrė getams…
    Geriau blaivėkime savaip.

  20. Getautas:

    Manau, taip giliai kapstyti kaip Patackas nėra teisinga. Viskas kur kas paprasčiau ir gali būti išreikšta formule:
    Baltai Getai, Karpiai ir Galindai + Germanų gentys = Gotai + Ilyrai = Albanai

  21. Rimvydas:

    Mano galva, gotai yra getai, o getais buvo dakai, galai, trakai. Nemaža jų dalis, užkariaujant romėnams, traukėsi iš savo kraštų. Galai Baltijos pakrantes pasiekė per germanus, Skandinaviją. Štai čia ir atsirado painiava dėl jų kildinimo iš germanų. O dakai, ypač trakai atkeliavo ir iki dabartinės LT.
    Tad getai – ne baltai, nors kalbinių panašumu tuo metu būta daug.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Čia jau įdomu. Kiek tame tikėtinai galimos tiesos?

      • Rimvydas:

        Labai daug dalykų tą rodo. Į komentarus to nesudėsi. Pradžiai – ar abejonės kyla, kad galai buvo getai?

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Neturiu nuomonės. Be to, ji tokia, kiek jos prisirankiota iš kitų.

          Anksčiau labai tikėjau Vytauto Rimšos “Senovės Baltų kultūra” knygele, kurioje buvo teigiama, kad Dakais arba Getais vadinami šiaurės Trakai sukūrę galingą Dakijos valstybę, tačiau kovomis sugraikinti ir suromaninti, o pietiniai 1 a. suslavinti.
          Vėliau su savais raktais atsirado Statkutė, sulaužiusi Gotų ne germanišką padermę – išvis Gotus vadindama Gudais.
          Na,dar reikėtų Rimvydui parašyti bent straipsnį… Turbūt tai būtų įdomu visiems.

  22. Melzudis:

    Sveiki, esu perskaites mazdaug 7 ivairiu autoriu knygas apie “gotus” . Dauguma ju pasaulyje pripazinti mokslininkai , apart J.S.De Rosales, kurios viena knyga isleista USA teko taip pat skaityti . Cia tiesiog aukso kasykla radau, visada norejau parodyti gerb. A.Patackui ka siuo klausimu mano pripazinti mokslininkai . Ruosk ponas argumentus, nes as ju labai daug turiu…

  23. Rimvydas:

    Gerb. Patacko pirmasis straipsnis, atsakant į Statkutės knygą man buvo priimtinesnis. Jis ten kalbėjo, kad toks karinis judėjimas kaip gotų iš esmės negalėjo kilti baltuose (taip vadinamuose baltuose, nors aš juos vadinu rasais), nes tai visiškai neatitinka jų pasaulėvokos. Ir tai, mano galva, visiška tiesa. Dabar jis bando pajūryje rasti priežastis, kurios pajūryje gyvenusius baltus (rasus) iš taikių padarė karingais. Nors Plinijus savo veikale „Gamtos istorija“ mini romėnų surengtą ekspediciją (54 – 68 m.) į Baltijos jūros pakrantes parsigabenti gintaro. Romėnai iš ekspedicijos parsigabeno ne tik labai daug gintaro, bet ir žinią apie tai, kad vietiniai gyventojai yra itin taikūs žemdirbiai. Tai kur tas karingumas, be kurio toks karinis gotų judėjimas būtų neįmanomas?
    O juk akivaizdus įvykių nuoseklumas. Romėnai I a. iki m.e. pabaigoje užima Galiją ir ten apie 70 metų vyksta genocidas. I a. viduryje užkariaujama Trakija, I – II a. sandūroje – Dakija, Britanija.
    Taip vadinami gotai būtent po šių įvykių ir pasirodo “scenoje”. Tad ar nėra dėsninga tai susieti su jau paminėtais įvykiais? Juk visiškai suprantama, kad didelė getų dalis bėgo nuo romėnų į gretimus kraštus, nes jų laukė vergų ir gladiatorių dalia. Didelė dalis galų trauktis begalėjo tik jūra, nes sausumą jau buvo užėmę romėnai – Alesia yra labiau šiaurės rytinėje Galijos dalyje. Taigi, dalis jų pasitraukė į tuo metu dar romėnų neužimtą Britaniją, kiti patraukė dar toliau, pasiekdami Skandinaviją, o per ją ir Baltijos pakrantes. Romėnams užėmus Britaniją, plūsteli nauja pabėgėlių banga. I a. ir yra tas laikas, kai taip vadinami gotai pasirodo Baltijos pakrantėse. Kaip sakiau, čia ir yra ta painiava, nes getai Baltijos pietrytines ir rytines pakrantes pasiekė per germanus, Skandinaviją, dėl ko ir buvo priskirti germanams. Kad atkeliavusių getų tarpe, daliai jų “persifiltravus” per germanus, buvo ir germanų bei germanų įtakos, visiškai tikėtina.
    O kur trauktis galėjo trakai, dakai? Reikia pasekti vietovardžius, o jie rodo šiaurinę kryptį. Ir be vietovardžių akivaizdu, kad kitos pasitraukimo krypties nebuvo. II a. kaip tik ir yra, kai taip vadinami gotai pasiekia Vistulės vidurupį, kai dabartinės Lietuvos žemėse pastebimas kitos kultūros atėjimas iš pietvakarių. Prasideda ir visuotinė piliakalnių statyba, nes iki mūsų eros jų būta labai nedaug ir tai dar klausimas, ar tai gynybiniai įrenginiai, ar šventyklos.
    Taigi, mano galva, tokį karinį judėjimą galėjo sukelti tik kare patyrę žmonės, kokie ir buvo getai galai, dakai, trakai. Baltai (rasai), jų žemės tapo šių pabėgėlių nauja tėvyne ir ištekliais tolimesniame kare su Romos Imperija.

  24. Melzudis:

    Gal geriau pabandyti nustatyt kur vyko “Egle zalciu karaliene” ? . Paaiskinu kodel tai butu taip pat prasminga : Istorija apie Skandija atsirado “De origine actibusque Getarum” parasytoje Jordanes , kitaip vadinama “Getica” . Kiek patikima gali buti si knyga ? Pirmiausiai Jordanes tvirtina ja parases po 3 dienu praleistu Cassiodorus bibliotekoje kur jisai susipazino su daugiatome “Gotu” istorija . Nezinau kiek daug informacijos galima patikimai perduoti, praleidus 3dienas su daugiatome istorija . Cassiodorus buvo Theodoric , “gotu” karaliaus minsitras pirmininkas . Galima ir kitaip ta interpretuoti . Cassiodorus Theodoric karine jega uzeme Vakarines Romos imperijos valdyma ir ikure Ostrogotu karalyste su sostine Ravenoj. Cassiodorus istorijos esme buvo grinai politine , norint Ostragotus prilygint Visigotams . Teisingiau sakant jie save vadino “Visi” , tik nuo Cassiodorus laiku pasidaro Ostragotai ir Visigotai .
    Toliau del Jordanes “Geticos” , kuri buvo parasyta 551 metais. Jos orginalo neisliko . Placiausiai pasaulyje naudojama XIX a. vokieciu, tyrinetojo Theodor Mommsen redaguota “Getica” kuria jis parase naudodamas VIIIa . rankrasti, parasyta Heidelberg , Vokietijoj . Negana to, Heidelberg rankrastis 1880metais sudege gaisre kuris kilo Theodor Mommsen namuose .
    Tai po tokio “sugedusio telefono” apie kokia “Skandija” dar galima svarstyti?

    • Rimvydas:

      Visiškai sutinku. Pernelyg daug svarbos suteikiama rašytiniams šaltiniams, ypač kai šaltinių autoriai nėra įvykių liudininkai, patys rėmėsi autoriais, kurie irgi kažin ar buvo liudininkai ir pan. Taipogi, kodėl autoriai būtinai rašė taip, kaip buvo, o ne taip, kaip reikėjo? Ideologija, politika tuo metu jau buvo labai svarbus įrankis ir įvairūs metraštininkai uoliai joms tarnavo.

  25. Elgetas:

    Gota
    Gojai
    Sinagoga
    Runa go;a)ramovė,b)academia.
    Prieglius,Tvankste(vis) yra mozurų akademijos kolonia.
    Tikyba;Castor,ty Trajan(Carthago) gynejas Aeniae.Piramides žynių kalba kalbant:EIMANTAS trojenas stepių klajoklias Trakas.
    Savo ruoštu MAN-šarvai.Šarvuoti vyrai lot TRIARI-buliai.Dabar pasakytume riteriai-bajorai.Ryškaiuisa pavyzdys Žalgirio veteranas MANTVYDAS.

  26. Elgetas:

    Cassiodorus Theodoric—Sarmatas,trojenas-Kartagenietis.Vardu David.THE-saturnus.Sat,Satana-Dovydas.(Hanibal ante Forte).Hanibal žydiškai iš kito galo preskaitykitJis “labina H”-kaip žydai vadna mūsų šalį ?”Naglij kak David”…

  27. Galindas:

    “Eglė žalčių karalienė” yra atrasta vakarų Gruzijoje -Svanetijoje, jų legenda “Natela” visiškai tokios pačio turinio, o Natela yra vardas ir reiškia Aušra, Aušrinė. Be to vakarų Gruzijoje – Megrelijoje yra daug lietuviškų pavadinimų – upė Inguri, miestai Gali, Gudūta, Tagiloni ir t.t. Bet svarbiausia, kad tik Megrelijoje paplitusi pavardė Getija – Getia. Matyt nuo pabėgėlių iš Getijos – Dakijos, kai Cezaris ją nugalėjo ir pradėjo romanizuoti, iškeldamas vietinius getus ir atkeldamas romėnus. Lygiai taip Stalinas elgėsi XXa. Kolonizuojant Getiją romėnams dalis getų pasitraukė į šiaurę- į lietuvių, jotvingių (labai karingos genties) žemes, nes Jotvingija, Vytauto buvo vadinama lotyniškuose jo laiškuose Getia. Tik K.Būga getų pavadinimą pakeitė į jotvingiai pagal slavišką pavadinimą “jatviagi”, kaip Jantar – Gintar.

    • Melzudis:

      Labai abejociau ar verta kaltint K.Buga del jotvingiu vardo . Yra daugiau panasiu vardu ir visi jie susija su “gotais” : Tervingi , Merovingi , manau, kad Jotvingi labai tinka i sia kompanija . Ir bendrai kalbant apie rusu kalba , reiketu suprasti, kad lietuviu kalba yra seniausia gyva kalba sitoj pasaulio dalyje , o rusu kalba net 1500 nepriskaiciuotu . zodziai kurie yra bendri abejuose kalbose (ar labai panasus) yra lietuviski, baltiski .

    • Rimvydas:

      jotvingiai susiformavo iš taip vadinamų baltų (rasų kaip aš sakau) ir į jų žemes atsikrausčiusių getų dakų. lietuviai – iš baltų (rasų), getų dakų ir trakų. kuršiai – iš baltų (rasų) bei vakarų getų – galų, gal britų su germaniškom apnašom. dalis prūsų taipogi buvo paveikti vakarų getų, bet ne visi, tie, kurie gyveno arčiau Vistulės, Mozūrų (Venetų) aukštumos.

    • Rimvydas:

      Eglės žalčių karalienės padavimo nereikia sieti su kokia konkrečia vietove. Tokie pat ar labai panašūs pavadinimai liudija apie tuos pačius virsmus bendruomenėse, gyvenančiose kad ir labai toli viena nuo kitos. Kaip pavyzdys būtų, kai mikėnas Tesėjas, vyriško prado bendruomenėje dominavimo atstovas nugali Minotaurą (Mino Taurą). Mino kultūra buvo dar daug maž pradų pusiausvyros kultūra ir Minotauro nugalėjimas reiškia, kad Kretoje, ne be mikėnų “pagalbos”, irgi pradeda dominuoti vyriškas pradas. Dabar prisiminkime Ged(t)iminą (Ged(t)i Miną) ir jo nukautą Taurą Vilniaus apylinkėse. Šio padavimo esmė ta pati, tik ji siekia ne XIV a., kaip kad įprasta manyti, o manyčiau II a., kuomet getai, jau dominuojančio vyriško prado bendruomenė, atsikraustė (bėgdama nuo romėnų) į ankstyvosios Lietuvos žemes, kur gyveno baltai (rasai), pradų pusiausvyros bendruomenė.

      • Kretinėnas > Rimvydui:

        Getai bėgo nuo romėnų, o romėnai juos atsivijo iki Lietuvos ir čia liko. Išmokė vietinius lotyniškai, bet vietiniai lotynų kalbą iškraipė, ir taip atsirado lietuvių kalba. Mano protėvis romėnas Palemonas palaidotas Seredžiuje. Ponas Patackas patvirtins.

  28. Galindas:

    Klaida: …upė Inguri – Vingri upė, miestas Gudaūta (Dzūkijoje yra miestelis Ūta), vadinasi Gudaūta yra gudų Ūta.

  29. Neutralus:

    Na kiek cia protinguoliu susirinko kritika varo rusisku knygu prisiskaite 🙂 vienu zodziu nei cia komentuojantys zmones nei kuris nors istorikas nemoka ispaniskai, italiskai ar graikiskai , kad nuvaziuotu i bibliotekas ir isiverstu nors viena pastraipa ir paneigtu tas sapalionias 🙂 Statkutes, o jei isivercia tai su google verteju. Na neradau ne vieno musu istoriko knygos kuris remtusi minetu saliu archyvais ir parasytu bent 50 psl.knygute sia tema . Tik kazkokia demagogija varo. Ir kai paprasai ka rimto papasakot tai remiasi nusistovejusiom tiesom del kuriu Statkute ir abejoja.Del dievo meiles ponas Patackai ir kiti istorikai nuvaziuokit i Ispanija,Rumunija,Italija ar Graikija ir drauge parasykit remdamiesi archyvais sia tema knyga ir nereikes jums rasyt kaip Statkute parase viena ar kita zodi. Pasikartosiu dar karta neradau (o gal man nezinoma) ne vieno lietuviu autoriaus-istoriko rasancio bent i ta puse ka raso Statkute (na galit pasijuokt Gedgaudas dar yra 🙂 ) ir butu gerai jei sugalvos kas parasyt knygute tokia, tai bent, kad nesiremtu rusu istoriku isvadomis, o atliktu darba savo galva. Beje Galindiana as skaiciau 🙂

  30. Elgetas:

    Vyddewutt—Ar tas pats Grunau supranta ką parašė?Vaidevutis Adomo ir Jievos -Bbilono dievas.Nuodėmė,ji trupinti i runas.O čia dd-gaigalai.ledai ir tt.Runų šifro Grunau nežinojo.Jokių prūsų ir jotvingių nebuvo.Parašė rūną,ožmiršo ką ji reiškia ir pradėjo fonetiškai skaityt.Ryškiausias absurdo pavyzdys rusai,Rusija.Rus Biblijoje Egiptas,o Graikijoje Sarmatai:”Caesar legio (sant )rmata”.Ginkluotos stepių gaujos.Buria rusai iš kur ju vardas atsirado.Galim save vadint galindais padal deivės Galindes vardą.Galindų savoka analogiška “kryžiuociai,islamistai”.

  31. Elgetas:

    Scandzos.Can-mokykla.
    Sveika mokykla “andza”-za piramides,pilkapiai.
    “Mano karalija ne iš šito pasaulio”.Civivilzacijos sala su mokykla ,barbaru jūroje.Atlantidos paieška.

  32. Elgetas:

    De origine actibusque Getarum
    Labai idomu ? Kilo iš titano angelo.

  33. Melzudis:

    Kaip minejau istorija apie Skandija atsirado is Jordanes “Getica” , jis pats tvirtino tai nurases is Cassiodorus daugiatomes “Gotu” istorijos . Taip vadinami “Gotai” neturejo centralizuotos valdzios , tik karo atveju skirtingos gentys susimesdavo kartu . Romenams nelabai sekesi ivesti savo tvarka i saure nuo Danubes upes , todel jie ten vykde gudria uzsienio politika : silpnesnius paremdavo , stipresnius nusodindavo zemyn . Taip romenai uzsitikrindavo, kad “barbarai ” susimete kartu neuzkariaus ju imperijos . Visem zinoma “skaldyk ir valdyk” politika . Tas pats buvo ir su Theodoric gentim , kuri gyveno Trakijoj ir su Romos pagalba nepaliaujamai pliekesi su savo bendravardio vadovaujama, broliska gentim. Tik laimingai susidescius situacijai Theodoric pavyko nudeti savo konkurenta ir perimti jo gentainiu valdyma. Tokie dalykai yra vadinami “tautos vienyjimas” . Tik nevykusiu Romos valdovu neteisingu sprendimu deka, po keliu desimtmeciu “tautos vienyjimo” Theodoric tapo Ostrogotu karalium , o taip pat ir Italijos, Sicilijos , Kroatijos, Slovenijos , vakarines Austrijos ir Bavarijos teritoriju valdovu . Kaip zinia ir tais laikais karaliumi galejo tapti tik kilmingos gimines atstovas , todel Cassiodorus , Theodoric , Ministras Pirmininkas, parase daugiatome “Gotu” istorija, berods siekiancia apie 1450 metu atgal . Sioje istorijoj Theodoric gimine , Amalai , prilyginami savo giminaiciu Visu (cia taip jie save vadino , kas lietuviakalbiaim yra pilnai suprantama) valdovams Baltiems ir papasakojo apie Skandija kaip savo protevyne . Reikalas tame, kad nors Theodoric pragyveno 71 metus (kas tais laikais buvo tikrai daug) , buvo islike jo bendrazygiai, kurie dar prisimine , kai jisai buvo nedideles genties vadas Trakijoj , besipliekiantis del valdzios su savo giminaiciais . Taigi visa istorija yra politiskai apdorota , taip kaip reikia valdovams .

  34. Elgetas:

    Jus lietuviškai skaityt mokat?:SAMO GETIA.Tai jums Jezus kalbėjo”žiuri bet nemato,klauso bet negirdi”.
    A,Aš,Augustus-taip žodyne parašyta.
    Ašara-getas ara,getas didikas.
    As getas,Getas protas.2 runos ge-tae. Runa AE mes:Aestiae,Sarmatiae,Getiae,Rutae.Lietuva yra religine savoka.Mums lietus yra niekas,o piramidės žyniams Dievas.Jie šitą planeta vadino Lietuva.Veliau Lietuva buvo suvokiama kaip Europa.Kaip ne keista,bet Palemono legenda teisinga.Dabartineje Lietuvoje buvo antra Giza,mozurų akademijos colonija “giŽODIACUS”.Kada HaniBALNAglis pralaimejo karą,o Katrhgo- Troja buvo sugriauta–belaisviai ir Atenų akademikai buvo nužudyti Vezuvijaus Pekloje.Gyvi likė pabego i Suduvą ikurė koloniją ir parašė graikų mitus.TEBAI tai ir yra GIŽAI.Rusai vagys.Jie save vadina RUTENIA.Kokia Rutenija,Jeigu RUTENIS Gižų dievas.Mitologijoje PAN.Naglis Cyparis.Pakeiskit vardus ir sužinokite savo praeitį.
    O paskui tas velnio Vezuvijus paspringo žmonių krauju ir susprogo.Galit isivaizduot,kaip tas įvykis sukrėtė ANTIKĄ.
    10 metų tylejau,nes ngalejau suvokt “dvynių runų” Vinius +Israel.Šiandien 2 val.lektuve atstumas.tais laikais tai skrydis į Marsą.Punų tragedija,jų begimas į šiaurę-viską sustatė i savo vietas.Gotai yra ju produktas.Juos išmokino gamint ginklus,kariaut…ir užpjudė ant Romos….Dieve dieve-kokie karai dykumose Lybia,jeigu LY Rutenis.Jam mužos giesmes giedojo.
    Ar suprantat,kodel pasaulio galingieji-nuo šlėktos iki Popiežiaus ir Caro ,2000 metų naikino Lietuvą ir lietuvius?

  35. Skaitytojas:

    Vertinant gudu (getu, gotu) kilmes vieta reiktu vertinti visus paliudijimus ir veliau padarytus patikslinimus. Kad i rytus nuo Vyslos ziociu, kad sala matosi nuo ziociu. Taciau salia grynai geografiniu svarstymu reiktu ir visa gudu istorija lyginti ir su archeologiniais duomenimis. Taigi istorija prasideda pries kelis tukstancius metu pries Kristu zygiu i Indija. Ar nederetu paklausti kiek gyventoju galejo buti tuo metu Skandinavijos pusiasalyje? Taigi iki pat vikingu laiku daugiausia buvo apgyventi tik patys Skandinavijos pusiasalio pietus ir gyventoju skaicius buvo toks, kad niekaip negalima butu paaiskinti kronikose aprasytu zygiu, kai tuo tarpu baltiskasis arealas kaip tik rodo, kad kronuikose aprasyti ivykiai galejo vykti.

  36. Antonijus:

    Graikų istorikas Periklis Deligiannis :A LIST OF GOTHIC AND VANDAL PEOPLES, TRIBES AND DYNASTIES.
    Nurodo gotus buvus įvairių genčių mišinį, tame skaičiuje ir baltiškos gentys. Besidomintys pasidomėkite internete. Straipsnis anglų kalba.

  37. Aura:

    Aciu uz gera straipsni. As dar norejau pasidometi, ar kas nors is musu istoriku bande/o issiaiskinti kuo “baltai” buvo vadinami pries 1845 metus kuomet mus taip pavadino Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann. Jei Lietuvos vardas paminetas jau 1009 metus, turejo buti kazkokiu paminejimu ten gyvenusiu zmoniu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *