Remiantis naujausiais duomenimis, kuriuos Europos vienodo darbo užmokesčio dienos proga paskelbė Europos Komisija, ES moterys vis dar uždirba vidutiniškai 16,4 % mažiau nei vyrai.
2011 m. priimta minėti Europos vienodo darbo užmokesčio dieną. Šiuo europiniu renginiu atkreipiamas dėmesys į tai, kiek dienų moterys turi papildomai dirbti, kad uždirbtų tiek pat, kiek vyrai. Europos Komisija nori didinti informacijos sklaidą apie šį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą Europos Sąjungoje. Šiais metais Vienodo darbo užmokesčio diena, kurią daugiausia dėmesio bus skirta darbdaviams, minima prieš kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną.
„Europos vienodo darbo užmokesčio diena primena mums, kiek dienų ir valandų nuo sausio 1 d. moterys išdirbo „už dyką“. Vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas į ES sutartis įtrauktas 1957 m. Pats laikas jį visapusiškai įgyvendinti,“ – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding.
Iš naujausių duomenų matyti, kad 2010 m. Europos Sąjungoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 16,4 %. Pastaraisiais metais šis skirtumas kiek sumažėjo – anksčiau jis siekė 17 % ar net daugiau. Darbo užmokesčio skirtumas svyruoja nuo maždaug 2 % Lenkijoje iki daugiau nei 27 % Estijoje. Lietuvoje darbo užmokesčio skirtumas yra mažesnis nei ES vidurkis ir sudaro mažiau nei 15 %.
Lietuvos mokytojai vyrai uždirba mažiau už mokytojas moteris.
Statistika, ypač apibendrinanti, yra pati geriausia paslėptojo melo forma. Iš straipsnio neaišku, ar tai viskas sumesta į krūvą, ar žiūrima pagal specialybes ir užimamas pareigas. Negalima lyginti bibliotekininkės atlyginimo su inžinieriaus statybininko atlygiu ir pan. Labai gaila, bet šiais laikais gana daug melo ir demagogijos.
Klausimas būtų visai kitas: kaip atlyginti moteriai tą atlyginimo dalį, kurį ji praranda dėl savo dėmesio vaikams ir šeimai? Ar tai turėtų daryti vyras, ar darbdavys, ar iš kitų tam skirtų specialiųjų fondų? Ar ta kompensacija turėtų būti visoms lygi, ar priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, ar priklausoma nuo moters darbo užmokesčio? Tokius dalykus turėtų nuspręsti pati visuomenė bendru sutarimu, bet ne kokie nors nurodymai iš “aukščiau”, t.y. EU institucijų su jų labai jau įtartinais įgaliojimais.
*************** ********
Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD)
ž m o g u i Anglijoje 2010 – 2011 metams buvo:
£6,475.00
*************** *********
Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD)
ž m o g u i Anglijoje 2011 – 2012 metams:
£7,475.00 (apie 30 950 litų)
*************** *********
Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD)
ž m o g u i Anglijoje 2012 – 2013 metams bus:
£8,105 (apie 33 550 litų)
Vienam mėnesiui apie 2800 litų.
nuo 2012 balandžio
*************** ********
Taigi …
Kylant daiktų kainoms Anglijoje, didėja MNPD žmogui.
Nuo žmogaus veiklos šių pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos (verslo) asmeninė ir privati neliečiamybė šioje šaly. Maistui, apdarui, šeimos namui.
Susijusi info:
– daiktų kainos Anglijoje ir Lietuvoje yra vienodos;
– Lietuvoje kai kurie daiktai yra dar ir brangesni nei Anglijoje.
Už šitus komentarus reiktų mažų mažiausiai duot įspėjimą už tautos kiršinimą 🙂
Visų pirma – UK yra “biški” turtingesnė ekonomika, tačiau “biški” labiau prasiskolinus nei Lietuva. Ar norime prasiskolinti iki anūkų grabo lentos?
Vienodos daiktų kainos – slidi tema. Normalus maistas UK brangesnis (atmetus “optima linija” kokybės gaminius), būstas brangesnis, transportas brangesnis. Tačiau prabangos prekės (pvz elektronika) ten pigesnės, nes didesnė rinka ir importuotojai gauna geresnes sąlygas.
Gerb. Valdai, susikiškite savo copy-paste pranešimą pats žinote kur. Geriau eikit dirbti tėvynės labui, kad ateityje gyventume geriau.
Dėl tokių “statistikų” olandai problemų turi, nes pas juos visai įdomus požiūris į darbą. Kas nelabai patiko kai kuriems tarpgalaktiniams veikėjams…
Apie olandų požiūrį – http://www.economist.com/blogs/democracyinamerica/2010/11/dutch_feminism