E.Girskis. Baubsime tol, kol mus išgirsite! (135)

Patriotinės Vasario 16-osios eitynės Kaune

Patriotinės Vasario 16-osios eitynės Kaune. Leono Milčiaus nuotr.

Šis straipsnis skirtas visiems tiems, kurie jaučia pasipiktinimą vis gausėjančiais tautinio jaunimo ir patriotų, kuriuos jūs visada „įkalinate“ kabutėse, eisenomis ir renginiais. Esu vienas iš tų, kurie ten dalyvauja, ir visada prisidedu prie jų organizavimo. Straipsnį, šį kartą, rašau ne savo draugams ir bendraminčiams, jis skirtas tiems, kurie prisideda prie mūsų renginių nušvietimo, ir tiems, kurie tuo nušvietimu yra formuojami.

Prieš keletą dienų mes rengėme gražią šventę Kaune, galinga eisena paminėjome mums svarbią Vasario 16-osios datą. Mūsų rengtoje eisenoje, įvairiais skaičiavimais, dalyvavo apie 600 žmonių. Po renginio, tradiciškai, pasipylė lavina siūlymų ir reikalavimų uždrausti tokius renginius. Visur skamba tie patys argumentai apie tai, kaip Lietuvos karaimai turi reaguoti į šūkį „Lietuva – lietuviams“, kaip Adomas Mickevičius garbino Lietuvą rašydamas lenkiškai, kaip mes neatitinkame demokratiškos ir laisvos visuomenės standartų, todėl turėtumėme būti išstumti iš viešosios erdvės. Viską vainikuoja pagrindinė mintis – tokiose eisenose dalyvauja buki ir kraujo ištroškę Hitlerio garbintojai. Šimtai, o kartais ir tūkstančiai jų.

Stebėdamas visą šitą melą, matydamas kaip pučiami burbulai, kaip išgalvojami užpuolimai, ir viso pasaulio nuodėmės kraunamos ant mūsų galvų, aš kartais pagaunu save galvojant lyg Mao Dzedunas – darykite tai dar smarkiau! Nes kuo blogiau – tuo geriau! Kuo labiau ant mūsų puola, kuo daugiau šmeižia ir meluoja, kuo labiau stengiasi mus išstumti, tuo mūsų gretos didėja, judėjimas stiprėja. Kodėl taip vyksta?

Taip yra, nes visi mūsų oponentai daro vieną didelę klaidą – jie neišklauso žmonių, kurie deklaruoja tokias pažiūras. Ar jūs esate pastebėję, kad niekada niekas nekalbina ir nesistengia parodyti organizatorių ir dalyvių nuomonės vienu ar kitu klausimu, neklausia ką reiškia mūsų šūkiai ir vėliavos? Ar pastebėjote, kaip visada už mus pasisako įvairūs „ekspertai“, kurie dedasi tai žinantys geriau už mus pačius? Argi jums nekrinta į akis, kokie iškarpyti ir iš konteksto ištraukti organizatorių ir eisenų dalyvių komentarai publikuojami didžiojoje žiniasklaidoje? Negi niekam iš tikro nerūpi tiesa, kokia ji bebūtų, o pagrindinis noras tėra kuo greičiau sutrinti šią augančią jėgą?

Galbūt mūsų šūkiai yra dviprasmiški, tačiau niekas niekada mūsų neklausia, ką jais norime pasakyti. Gal mūsų pusėje ir yra per daug kariškų kelnių, kaustytų batų ir rėkiančių gerklių – bet ar ne apie jaunus žmones mes kalbame? Galbūt mes per mažai praleidžiame laiko bibliotekose ar bažnyčioje, kaip reikalautų mūsų nešamose transparantuose vaizduojami žmonės, tačiau ar ne tokie žmonės visada ir buvo Lietuvos ramstis sunkiausiomis jos valandomis? Tiems, kurie vis dar galvoja, kad Lietuvos ginti stotų televizijos žvaigždės, o vos gavę signalą, iš harvardų parlėktų visi ten studijuojantys lietuvaičiai, patariu pasidomėti mūsų šalies istorija. Tačiau, kol mūsų šaliai dar negraso joks akivaizdus agresorius, šią temą palikime kitam straipsniui.

Pakalbėkime apie tai, kodėl, nepaisant didžiulės propagandos kampanijos prieš tautininkus, mūsų gretos vis auga? Parodykite man dar nors vieną politinę jėgą, kuri sugebėtų sušaukti porą tūkstančių jaunų žmonių tam, kad jie savo lėšomis suvažiuotų iš visos Lietuvos ne sudalyvauti kokios nors kvazipartijos užpirktame suvažiavime, o tiesiog pražygiuoti eisenoje, po ko jie dar kelis mėnesius viešojoje erdvėje maišomi su purvais. Atsakymas aiškus –  kitos tokios, vien idėja gyvos ir jaunos žmonių grupės Lietuvoje nėra. Todėl kiekvienam oponentui reiktų pabandyti atsakyti į klausimą – kodėl jie tai daro – užuot ieškojus būdų, kaip šį reiškinį sunaikinti.

Mūsų žiniasklaida, sugeba padaryti „herojais“ savo vaikus nuskandinusias motinas, ieškant siaubingose jų asmenybėse „krislo žmogiškumo“, tačiau kelių tūkstančių jaunų žmonių savanoriškas žygiavimas miesto gatvėse tikriausiai niekada nebus bandomas tyrinėti ir nušviesti „iš vidaus“… Penkiasdešimt lietuviškų homoseksualistų, pastiprinti poros šimtų užsienio desanto pražygiavo Vilniuje prieš pusantrų metų – jiems buvo atviros visos durys į žiniasklaidos kanalus, televiziją ir t.t. O čia mes matome kelis šimtus kartų daugiau jaunų žmonių, ir nieko kito negirdime, kaip tik „naciai, fašistai, nori žudyti“ ir t.t. Ir taip kalba tie, kurie skelbiasi nešantys tolerancijos ir įvairovės vėliavas…

Jeigu aš pasakyčiau, kad „visi čigonai – vagys“, būčiau visuotinai pasmerktas, nes negali būti, kad visi iki paskutinio šios tautybės gyventojų yra kriminaliniai elementai. Visi esame girdėję apie kažkur gyvenantį čigoną verslininką, ar tą nelaimėlę, kuri norėtų dirbti, bet jos niekur nepriima dėl jos tautybės. Nors čigonų taboras ir tapęs narkotikų platinimo centru, visgi galima sutikti, jog visos tautos galima ir nesmerkti, nes ten yra žmonių, kurie savo darbais ir doru gyvenimu užsitarnavo pagarbą.

Tačiau kai žygiuoja tūkstantis jaunų žmonių, niekas niekada jų minioje neieško išsilavinusių ir pavyzdingai gyvenančių asmenų – visada priešingai, ieškoma padugnių. Pas mus jų, kaip ir visur, yra. Tačiau priešingai nei kitos grupės, dėl ant visos didelės minios jaunų žmonių grupės dedamas stereotipas – „neonaciai“ (ir dedamas, kas juokingiausia, tų, kurie kovoja su stereotipais visuomenėje).

Neklauskite, ką mes norime pasakyti, kalbėkite už mus, kvieskitės užsienio ekspertus, kad jie įvertintų ir pasmerktų mūsų transparantus ir lozungus, susirūpinusiais veidais kalbėkite per televiziją, juodinkite ir pilkite pamazgas, o mes – kaip žygiavome taip ir žygiuosime. Tik kasmet – vis gausiau. Ir mes šauksime tol, kol jūs mus išklausysite. Ir tai ne vien Lietuvos, o visos Europos tendencija, kurios jūs ilgainiui nebegalėsite ignoruoti.

Jūs piktinatės, kad mes „uzurpavome“ patriotizmo sąvoką. O kas mums belieka, kai jūs pasisavinote tokius teminus kaip „tolerancija“, „demokratija“, „pakantumas“ ir t.t. Vos pasibaigė mūsų renginys, kuriam mes turėjome visus leidimus, kuris vyko be menkiausio incidento, ir kuriam policijos pareigūnai neturėjo nė mažiausių priekaištų – tuoj pasipylė isteriški straipsniai su teiginiais, jog tokios eisenos nesuderinamos su demokratija ir žmogaus teisėmis (tarp kurių, leiskite priminti, svarbią vietą užima laisvo žodžio teisė), todėl tokius renginius reikia… uždrausti.

Ar jūs bent suvokiate, kokius nesuderinamus teiginius sukišate į vieną sakinį? Uždrausti ir išstumti iš visuomenės grupę jaunų žmonių, nes jūsų supratimu, jie neatitinka demokratiškos visuomenės apibrėžimo… Kol patys diskredituosite ir negerbsite šios sąvokos, nesitikėkite, jog ją gerbsime mes. Ateistai išdidžiai kalba, jog jie netiki Dievu, nes jo nėra matę. Tai, kaip jūs galite tikėtis, jog mes būsime demokratijos gynėjai, jeigu visi aplinkui tik ir trokšta, jog mūsų nebūtų – demokratijos Lietuvoje mes savo akimis dar nesame regėję.

Atskleisiu mažą paslaptį ir nutekinsiu informaciją iš „mūsų pusės“. Mums jau seniai aišku, kad didžiausią įtaką mūsų judėjimo augimui daro ne kryptingas darbas ta linkme, tačiau mūsų oponentų pilamas melas, pamazgos ir juodinimas.

Mes niekada neturėjome ir greičiausiai niekada neturėsime didelių pinigų savo idėjų sklaidai, renginių reklamai. Tačiau kodėl mūsų gretos ir žinomumas kasdien didėja (kiekybiniu požiūriu), o renginiuose dalyvauja vis daugiau žmonių? Ar jūs pagalvojote, kaip mes pritraukiame tuos tūkstančius, kurie ateina į mūsų organizuojamas eisenas? O atsakymas paprastas – tuos žmones į mūsų pusę stumiate jūs!

Niekas mūsų neprileidžia prie didžiųjų žiniasklaidos kanalų, nesuteikia mums progos pasisakyti, bet kasdieną pila pamazgas ant mūsų galvų. Suveikia paprastas dalykas – jauni žmonės supranta, kad vyksta neteisybė, kad yra meluojama. Tada, neturint didelių išteklių, prasideda „partizaninis marketingas“. Kiekvienas jaunuolis, besimokantis vidurinėje ar aukštojoje, per žiniasklaidą pristatytas kaip bukas smurtautojas, kitais metais pasikvies ir savo draugus. Kiekvieni tėvai, kurių vaikas buvo įžeistas, patys dalyvaus eisenoje, o savo draugams pasakos, kokias nesąmones rašo žiniasklaida. Pasipriešinimo idėja sklinda pačiu paprasčiausiu ir primityviausiu būdu, o tam tik padeda mūsų oponentai, kasdien rėkiantys „fašistai, naciai, lauk juos!“. Ir kad žodžiuose yra grūdas tiesos, jūs pamatysite Kovo 11-ąją Vilniuje, kai miestą sudrebins, kaip tikimasi, jau kelių tūkstančių žmonių minia. Kas juos paskatino atvykti? Kodėl jie nedalyvavo eisenose prieš šešis metus, kodėl nedalyvavo garsiaisiais 2008-aisiais? O dabar jie čia, ir skanduoja „Lietuva – lietuviams“. Ačiū tau, sistema, kad šiuos žmones atvedei pas mus!

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga šių metų vasarą organizavo puikiai pavykusią stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“. Prasidėjusi oponentų isterija peržengė visas padorumo ir sveiko proto ribas. Mes buvome apkaltinti neva kurstantys etninę neapykantą sudėtingame Šalčininkų rajone, nuvykę skriausti vietinių lenkakalbių ir t.t. Leiskite jums papasakoti, kaip viskas vyko iš tiesų.

Nuvykome į tą gražų, tačiau įtampos pilną kraštą su taikia jaunimo stovyklos vizija. Kultūrine dykuma paverstam miesteliui atvežėme muzikantų, tautodailininkų, istorijos klubų, žaidimų, paskaitų ir daug kitos veiklos. Trečdalis stovyklos dalyvių buvo vietiniai, etninėje savastyje pasimetę jaunuoliai, nelietuviškomis (tačiau dažnas akivaizdžiai baltiškos kilmės) pavardėmis. Siūlėme jiems taikią sugyvenimo viziją: esame nutolę vieni nuo kitų, tačiau mus vienija vienas dalykas – mes visi esame baltų palikuonys, gyvename baltiškame krašte – labai gražiai pavadintame miestelyje Dieveniškės. Gilinkimės į baltų kultūrą, nes tai mus visus neabejotinai vienija.

Prasidėjusi žurnalistų išpūsta isterija iš pradžių kiek baugino vietinius gyventojus, tačiau stovykla praėjo be jokių nesklandumų, savaitės pabaigoje, stovyklos uždarymo iškilmėse, jau buvo galima išgirsti daugybę nelabai sklandžia lietuvių kalba reiškiamų pasipiktinimų apie melą, rodomą žiniasklaidos. Netikite? Tai kodėl visi skundai ir piktinimaisi buvo girdimi iš visur, tačiau ne iš vietinių gyventojų, ne iš stovyklos dalyvių ar jų artimųjų? Nuvykite ten, susiraskite mus mačiusių jaunuolių ir pakalbinkite. Rasite besiskundžiančius – turėsite puikų ir neatremiamą ginklą prieš mus. Kol kas jūs turite tik melą.

O štai kas vyko po stovyklos – įvairūs aukštas pareigas užimantys žmonės, karininkai, kitų organizacijų atstovai pasipiktino ir padėjo mums gintis, surengėme pakankamai aukšto lygio informacinę kampaniją prieš šmeižtą. Prieš penketą metų dauguma mūsų laisvalaikius leisdavo parkuose ir koncertuose, o šiandien mes – jau Seimo konferencijų salėje, ir pulkui tų pačių žurnalistų pasakojame kaip jie mus apšmeižė. Kas šioje istorijoje laimėtojas, kai visas Šalčininkų rajono miestelis žino, jog nacionalistai yra geri, o žiniasklaida juos puola be reikalo, ir kai mes visi, nusivalę dulkes nuo „kerzų“ žygiuojame į Seimo širdį, nes ten jau mūsų laukia dešimtys kamerų? Atsakymas, manau, aiškus…

Tai tik vienas iš žymesnių paskutinių dienų skandalų, kurie kuria norą priešintis melui ir neteisybei, o tai, jaunam ir maištingam žmogui – viliojanti perspektyva. Tai augina mūsų gretas daug sparčiau, negu bet kokie senamadiški plėtros būdai, ko mes jau seniai nebedarome (lankstinukų, plakatų ir panašios informacijos platinimas ir t.t.). Mūsų gretos auga, mums patiems dedant labai mažai pastangų, viską atlieka melo ir šmeižto aparatas, sukeliantis natūralų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Ir daugės mūsų tol, kol vieną dieną situacijos nebesukontroliuosime nei „Jūs“, nei „Mes“. Kas dėl to bus kaltas, sunku pasakyti. Tačiau aišku čia viena – tada bus prisimintas kiekvienas, juodinęs, melavęs, šmeižęs ir pylęs purvą ant šio jaunimo. Šiurpokas scenarijus? Tai gal pabandykime to išvengti ir pradėkime kalbėtis lietuviškai, o ne jūsiške neapykantos ir šmeižto kalba?

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

135 komentarai

  1. Ramūnas Labanauskas:

    Iš tiesų, tautinio judėjimo atstovai turti būti išklausyti, jei norima išvengti nepageidaujamų pasekmių. Jie – jėga, į kurią valdžia turi atsižvelgti, ir su kuria turi skaitytis.

  2. lietuvis:

    Tolerastijos diegėjų taktika po truputį keičiasi. Purvasklaida jau švelnina toną. Nors komentaruose ir toliau siaučia “internetinės brigados” pilančios purvą ant patriotų. Juodąją propagandą keičia baltoji, kai pati eitynių idėja pristatoma kaip ir nebloga, tačiau piktinamasi “ksenofobiniais” palkatais ir šūkiais, kurie žeidžia “kitokius patriotus” (tuos su homoseksualų vėliavomis). Dabar bus bandoma pritraukti dalyvių į alternatyvias “kitokių patriotų” eitynes.
    Vilniuje laukia neblogas šou, kur žygiuos homai, anarchistai ir konservai. Reikia tikėtis, kad anarchistiniai debilai diskredituos šį renginį, o patriotai galėtų jiems “padėti” (pvz. su plakatais apie žmonių-gyvūnų “meilę”).
    Nes pritraukus pakankamai žmonių į alternatyvias eitynes, tikrų patriotų renginys gali būti bandomas uždrausti. Kadangi tolerastai kuria psiaudopatriotinius renginius, patriotams reiktų pagalvoti apie psiaudotolerastinės organizacijos įkūrimą, kuri parodijuotų, tyčiotųsi ir diskredituotų tolerastijos idėją.

  3. Jonas:

    Straipsnyje tikrai daug grynos tiesos.

  4. Algimantas Zolubas:

    Dėkoju autoriui jau vien už ketinimą rašinio pavadinime. O įsiklausyti ir suvokti tikrai verta.

  5. truesabaka:

    Ei, Girski, nesuk uodegos, kam reikia žino, kad esi pronacistinių pažiūrų veikėjas ir tavo teorijos apie patriotų skriaudimą skamba labai jau dviprasmiškai. Aš visiškai sutinku, kad patriotų tarpe yra labai netgi padorių, sukalbamų ir simpatiškų žmonių. Bet kodėl jų vardu visada kalba tokie kaip Girskis, Čekutis, Čeponis ir kt. panašaus plauko aktyvistai? O kas pikčiausia, kad jie niekada nepamiršta priminti, kad kalba tautos vardu. Ir visada ieško ir randa tautos priešų. Gal jūs pradėkite kalbėti savo nedidelės grupelės, siekiančios sau naudingų tikslų, vardu- bus arčiau teisybės.

    • Krivis:

      Iš 238 sąraše ęsančių- kuriuo numeriu einate ?

    • S:

      Labai gerai, kad kalba, nes jie yra tikrasis tautos balsas. Kodėl jūs nekalbate (“tikrasisšuo”), kas draudžia? Todėl, kad jums tie dalykai atrodo paskutinėj vietoj, tautos atžvilgiu greičiau jus pavadinčiau statistais. Tikra tauta turi gyvuoti ir privalo apgint savo teises. O tokie, kurie tai menkina, bet demonstruoja protėvių kultūros likučius, ne dvasią – ką jie primena? Man jie panašūs į indėnus, už ugninio vandens butelį šokančius karo šokį ant savo protėvių kaulų, o paskui parduodančius paskutinius medžioklės plotus už stiklinius blizgučius…

    • truesabaka:
      2012 02 22 10:15

      Aš visiškai sutinku, kad patriotų tarpe yra labai netgi padorių, sukalbamų ir simpatiškų žmonių.
      ————————–

      Na ir ką gi man daryti, jei aš toks nuo pat tolimos vaikystės – nepadorus, nesukalbamas ir nesimpatiškas… – matyt, mano genuose tai užkoduota… 🙂 🙂 🙂

      P.S. Tik įdomu būtų sužinoti, kieno atžvilgiu aš nepadorus, nesukalbamas ir nesimpatiškas. – gal smulkiau ir išsamiau išdėstytum, vyruti, su neaiškiu anglišku-rusišku slapyvardžiu (beje, jei jau tu pats nori atstovauti Lietuvių Tautą (o ne kokią anglų ar rusų) ar bent jau jos tam tikrą dalelę, tai gal ir vartok lietuvišką slapyvardį)?

      • Jei nesugebi sumąstyti sau tinkamą slapyvardį, tai padėsiu nemokamu patarimu – galėtum, pvz., pasivadinti “Teisingu šunimi”, o ne kažkokiu “truesabaka”. 🙂

      • trusabaka:

        Šiame portale pats esi pareiškęs, kad pateisini partizanus, žudžiusius tų vadinamų kolaborantų šeimų narius ir net vaikus. Čia net nesvarbu kokie partizanai tai darė ir nesvarbu kokie kolaborantai ten buvo. Man žmogus vardan kažko pasiryžęs žudyti vaikus yra, na, baisus. Čia visai rimtai, aš bijau tokių žmonių. Kiek žinau, pats turi dar vieną hobį- sudarinėti tautos priešų sąrašą. Man net nedrąsu klausti kam jis tau apskritai reikalingas. Nežinau, pats esi parašęs ir teisingų dalykų, bet vis prasimušantys šiurpūs teiginiai kartu su tikriausiai nemenka įtaka tautininkų judėjimui man atrodo atstumiančiai.

        • “Teisingas šunie”, į tavo “humanistinę kritiką” atsakysiu trumpai ir aiškiai:

          1. Pakankamai daug žinau apie tai, kaip, kokiais būdais ir – svarbiausia – kieno dėka buvo sunaikintas milžiniškas, šimtatūkstantinis Lietuvos partizanų judėjimas, ir todėl tikrai sieksiu, kad tokios kardinalios ir tragiškos klaidos vėl nepasikartotų Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos istorijoje.

          2. Įsidėmėk “humaniste” – kiekviena tauta turi prigimtinę ir neatimamą teisę bet kokiomis formomis ir priemonėmis ginti savo istorinę-etninę žemę nuo bet kokių svetimtaučių pasikėsinimų užgrobti šią žemę, joje įsikurti ir įsitvirtinti. O konkrečios kovos formos ir priemonės priklauso nuo konkrečių to meto aplinkybių.

          3. Paskutiniai įvykiai Latvijoje ypatingai akivaizdžiai parodė, kokie teisingi ir toliaregiški buvo Lietuvos partizanų vadai, įsakę naikinti į Lietuvą persikeliančius sovietų kolonistus ir vietinius išdavikus.

          • tikras lietuvis:

            Nešnekėk niekų – tie, kurie žudė niekuo nekaltus žmones, yra ne partizanai, o banditai.

              • tikras lietuvis:

                O kurie žudė kaltus?

                  • tikras lietuvis:

                    Nereikia išsukinėti kaltų – kaltes nustato tik teismas.
                    Miškiniams niekas tokių įgalinimų nesuteikė.

                    • Dervišas:

                      0 dešimčių tūkstančių mažų vaikų vežamų į lagerius ir pakelėse mirusių iš bado, šalčio, ligų- kaltes nustatė irgi teismas.

                    • Partizaninio karo metu Lietuvos partizanai buvo vienintelė teisėta Nepriklausomos Lietuvos Valstybės valdžia, remiantis tarptautine teise turėjusi visus būtinus įgaliojimus savo karo lauko teismuose teisti ir naikinti okupantų pagalbininkus bei išdavikus.

                    • tikras lietuvis:

                      Nei jokia jie nebuvo valdžia – niekas jiems tų įgalinimų nesuteikė.

                    • Tikras lietuvis niekaip nesugeba (o tiksliau kalbant – nenori) suvokti, jog bet kokių okupantų valdžia yra neligitimi, tai yra visi jos priimti sprendimai yra neteisėti ir niekiniai nuo jų priėmimo momento, vienintelė teisėta valdžia Valstybėje yra partizanų valdžia, o partizaninio karo metu galioja karo meto teisė, kuri yra apibrėžiama atskiromis ir ypatingomis tarptautinės teisės normomis..

                    • tikras lietuvis:

                      Partizanai tik nuo 1949m. vasario 16d. įvedė miškinių būriuose tvarką (dėl ko praktiškai pasibaigė gyventojų teroras) , o iki tol kaip tik ir buvo vykdomas teroras gyventojų atžvilgiu (dėl ko buvo suburti liaudies gynėjų būriai, kurie ir sububino banditus).
                      Taip, kad , Žygeivi, nebetransliuok banditų kalbų.

                    • Tikras lietuvi, neiškraipyk istorijos. 🙂

                      Lietuvos Laisvės Armija buvo sukurta dar 1944 m. vasarą. O 1949 m. vasario mėn. Lietuvos partizanų vadovybės pasitarime ji tik buvo pervadinta į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjūdį.

                      P.S. Partizaninio karo prieš okupantus metu absoliučiai teisėta valdžia visada yra vienintelės, aktyviai kovojančios su okupantais ir jų pagalbininkais, realios ginkluotos jėgos – partizaninio pasipriešinimo – rankose, nepaisant jo gausumo, centralizacijos lygio ir kitų faktorių.

                      Tai bendras pasaulinis karo teisės dėsnis, kuris galiojo ir tebegalioja visur, kur partizanai kovoja su okupantų pajėgomis.

                    • tikras lietuvis:

                      Tai tu iškraipai istoriją – niekas miškiniams nesuteikė valdžios įgalinimų.

                    • tikras lietuvis:

                      O tikrų partizanų miške buvo labai mažai – dėl ko jie nieko rimto nuveikti ir neįstengė, o daugumai miškinių partizanų tikslai nerūpėjo – jie tik rūpinosi savo skūros išsaugojimu ir t.t., ir pan.

                    • Dervišas:

                      Ji buvo gavusi 10 m. ir išvežta kartu su trimis mažamečiais vaikais.Mažoji stipriai sirgo buvo aukšta temperatūra ir sunkiai bekvepavo. Nakti sustojus traukiniui ir išmetant mirusius buvo atplėšta nuo motinos ir išmesta į griovį.Vargšas tu ,,tikras ………” už tėvo ar senelio kaltę tau dievas protą atėmė.

                    • Karo meto ir okupacijos laikotarpio tarptautinės teisės normos: priešų karinių pajėgų įvykdytos Nepriklausomos
                      Valstybės okupacijos laikotarpiu, kada iki tol buvusi teisėta Nepriklausomos Valstybės valdžia kapituliuoja arba pabėga į užsienį, teisėtos valstybinės valdžios įgalinimai priešų okupuotos valstybės teritorijoje įgyjami tik vienu vieninteliu būdu – imant į rankas ginklą ir einant kautis su okupantais ir jų vietiniais pagalbininkais.

                      Užsienyje esantys oficialūs okupuotos valstybės atstovai, nepripažinę įvykdytos okupacijos, irgi išlaiko tam tikrus teisėtus senosios valstybinės valdžios įgalinimus, tačiau jų teisės iš esmės būna apribotos tik okupuotos Valstybės teisių atstovavimu užsienyje bei ryšių palaikymu su kovojančiais okupuotoje teritorijoje.

                    • tikras lietuvis:

                      Niekas valdžios įgalinimų neturi tol, kol jų neįgalioja gyventojai rinkimų metu.
                      Dervišui.
                      Ką ten rašinėji ne į temą?

                    • Neapsimesk naiviu idiotu – juk tiek metų išdirbai milicijoje ir policijoje.

                      Kokie gali būti rinkimai karo metu, kada Valstybė okupuota priešų? 🙂

                      Tavo siūlymas yra visų okupantų ideali svajonė, kuri, laimei, niekada neišsipildys – ypač Lietuvoje.

                    • Vilmantas Rutkauskas:


                      Žygeivi,
                      “laimei” – turėtų ir pas Tave būti, nusidėjėli, iš didžiosios.

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Tai Baltų dievybė.

                    • tikras lietuvis:

                      Žygeivi, nebūk idiotu – jei neturi įgalinimų, tai ir negali jais kozeruoti.
                      Tačiau visada gali stengtis patraukti pavyzdžiu.

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Žygeivio žodis “IDIOTOTAS” yra kilęs iš Jidiš (ייִדיש jidiš arba אידיש idiš) – viena iš germanizuotų kalbų. Tokia kalba čia Alke pasąmoningai rašoma ne tik hebrajų raštu.

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Tad koks čia “pavyzdys”?

                    • tikras lietuvis:

                      Vilmantai.
                      Kalba eina apie miškinius, kurie, nors neturėjo gyventojų įgalinimų, bet bandė juos priversti gyventi pagal savo norus, o nepaklusiusius žudė. Tai neteisėta ir neteisinga.
                      Miškiniai, jei įsivaizdavo, kad kovoja už Lietvą, tai turėjo gyventojus ne žudyti, o saugoti.
                      Iš čia – jie gyventojus turėjo ne terorizuoti, o tik bandyti patraukti savo pavyzdžiu.
                      Ir tik.

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Na, parodei pavydėtiną pavyzdį turėti savo nuomonę.
                      Na, aš jos neturiu šiuo klausimu. Gal Tu galbūt teisus.
                      —-
                      Man įsiminė tai, kad jų būriai ir slapyvardžiai buvo gan įspūdidingai pagoniški, dar ir tai, kad tie žmonės labai vargo.

            • Visi išdavikai, partizaninio karo metais aktyviai tarnavę okupantams, yra išdavikai ir nusikaltėliai. Ir todėl turėjo būti besąlygiškai sunaikinti.

              Tai visuotinis karo dėsnis, patvirtintas ir tarptautinės teisės normose.

              Deja, pernelyg daug jų išliko ir iki šiol trukdo Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei.

              • tikras lietuvis:

                Tik teismai gali tai nuspręsti.
                O tu transliuoji kalbas probanditinių elementų, kurie buvo sububinti po karo.

              • Kaip tik teismai dažniausiai ir spręsdavo išdavikų bei kolaborantų likimą – vieninteliai teisėti okupuotoje Lietuvos Valstybės teritorijoje Lietuvos partizanų karo lauko teismai.

                P.S. Reguliariose armijose tokią teisę – nuteisti sušaudyti arba pakarti išdavikus, šnipus, dezertyrus, aktyvius priešo pagalbininkus – karo metu vykdant karines operacijas turi taip pat ir vyresni karininkai bei dalinių vadai, ypač diversinių ir žvalgybinių dalinių, veikiančių priešo užnugaryje.

                Lygiai taip pat tarptautinė karo teisė leidžia tokius sprendimus priimti ir atitinkamus vadovybės įgaliojimus turinčius partizanų dalinių bei grupių vadus.

                • tikras lietuvis:

                  Šitie “teismai” neturėjo jokios teisinės galios taip pat kaip ir patys miškiniai.

                  • Kurmis:

                    O kas tada turėjo teisinę galią? Suponuoji – kad sovietiniai teismai? Visi tremiami ir žudomi su sovietinių teismų sprendimais – buvo “nubausti” teisingai??? Na va, bent tai davei suprast.

                  • lamatas:

                    Paaiškintum Rusijoje jiems taip apie tarybinius partizanus ,būtum tuoj “teisingai suprastas”.Net olimpinis bėgiojimo medalis nepadėtu.

                  • lamatas:

                    ‘t.l.”
                    Galiu konkrečiau.Paaiškintum jiems -..”Šitie “teismai” neturėjo jokios teisinės galios taip pat kaip ir patys”….tarybiniai partizanai.O tada…”,būtum tuoj “teisingai suprastas”.Net olimpinis bėgiojimo medalis nepadėtu.”

                    • tikras lietuvis:

                      Na, matai – mes kalbame apie esmę, o ne apie tai kas, kaip ir kam patiktų – nepatiktų.

                    • lamatas:

                      “t.l.” Betgi čia ir yra esmė.Jei vieniems net bandymas ką pasakyti prieš jau yra nusikaltimas,tai ir mes ,manau ,neturime teisės savų visaip terlioti.
                      Čia ir pradedi suprasti “Kemblio”darbo svarbą.Jei vietoj svetimybių ,su išankstiniu vertinimo atspalviu “partizanas”(teigiamas) ir”banditas”(neigiamas),būtu vartojamas bešališkas lietuviškas žodis “miškinis”,daugumos ginčų būtu galima išvengti .Įvertinant ,esant reikalui,kiekvieno veiklą atskirai.

                    • tikras lietuvis:

                      Žodis miškinis neparodytų kuo iš tikrųjų kas užsiėmė: ar Lietuvos vadavimu, kas nebuvo padaryta ir net nebandyta, ar tik savo skūros saugojimu, banditavimu, plėšikavimu, lietuvių terorizavimu.

                    • lamatas:

                      gal nebemoki skaityti ,Būtent ir rašau …”,būtu vartojamas bešališkas lietuviškas žodis “miškinis”,daugumos ginčų būtu galima išvengti .Įvertinant ,esant reikalui,kiekvieno veiklą” ….Na jei netinka “miškinis”(šitaip daugumoje juos vadino paprasti Lietuvos gyventojai),tada vadinkime taip kaip jie patys save vadino-Lietuvos Laisvės Kovotojai.O kaltinimas nusikaltimais vien pagal priklausymą ,be tiesioginių įrodymų konkretiems asmenims ,yra vienas iš fašizmo požymių.

                    • tikras lietuvis:

                      Nušneki – kada ką tai kaltinu, tai tik dėl veiksmų, o ne dėl buvimo miške.

                    • lamatas:

                      “t.l.’Tai jei kaltini ne už buvimą miške,o už kokius tai veiksmus neva kieno tai atliktus ,tai ir įvardink įtariamuosius ,o ne visus.Beje ,kaip besiskelbiantis juristu ,turėtumei žinoti ,kad kaltu gali įvardinti tik teisėjas .Ir tik teismo metu.Bet kadangi pats nesi joks teisėjas ,ir čia joks teismas,tai pats gali tik pareikšti įtarimus būk tai kas ( pavardė ,vardas,slapyvardis)įvykdė kokias tai nusikalstamas veikas .Viskas kita yra tik ŠMEIŽTAS.Ir kitose valstybėse ,už jų partizanų šmeižimą senai sėdėtumėt cypėj (geriausiu atveju).O gal tamstai partizanais gali būti tik kokios tai mylimos šalies kovotojai,o Lietuvos tik banditais.

                    • tikras lietuvis:

                      Nenusišnekėk – aš kalbu apskritai apie tuos, kurie terorizavo lietuvius vietoj to, kad juos ginti ir t.t.
                      Tie buvo banditai.
                      Dabar aiškiau? 🙂
                      Skaityk įdėmiau ir nešnekėk tą patį per tą patį.

                    • lamatas:

                      Apsirinki .Jei ir turėjo ką ginti ,tai tik nepriklausomybę,o ne gyventojus .Be to, jų žmoniškumą parodo tai, kad jie ,skirtingai nuo kitų šalių partizanų ,neapdėjo gyventojų prievolėmis ir neorganizavo masinės šauktinių mobilizacijos.Nors turėjo pilną juridinę ir moralinę teisę.

                    • lamatas:

                      “”t.l.”” o tą pati per tą pati rašau todėl ,kad pats aiškiai suki uodegą ,vengdamas išreikšti savo nuomonę kai kuriomis temomis .Pvz.ar taip pat laikai nusikaltėliais TSRS partizanus jų teritorijoje ?Kurių veiksmai, vietinių gyventojų atžvilgiu, berods buvo daug griežtesni nei miškinių.

                    • tikras lietuvis:

                      Be lietuvių nebus Lietuvos – nedašunta? 🙂

              • Na tu mane jau “užknisai” savo pastoviais antilietuviškais ir prosovietiniais pasisakymais, visiškai niekuo nepagrįstais, išskyrus tavo aršią neapykantą Lietuvos partizanams.

                Taigi, galų gale baik “malti šūdą” ir pats atvirai imk ir čia prisipažink, kad tavo tėvas buvo MGB agentas, įskundęs Lietuvos partizanus, kada šie paprašė pas jį maisto – ir taip išauklėjo ir savo vaikus, ypač tave. 🙂

                Beje, patariu stebėti LGGRTC publikuojamų KGB bylų foto svetainėje http://www.kgbveikla.lt/ – pamatysi kai ką pažįstamo. 🙂

        • Visiems patariu perskaityti labai vertingą straipsnį:

          Juozas Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV)

          http://alkas.lt/2012/02/24/j-prapiestis-puscios-slepiniai-arba-uzdraustojo-laiko-beieskant-iv/

          (bei ankstesnes šio straipsnio dalis)

          Tada gal bus aiškiau, kas vyko Lietuvoje 1944-1960 m. (o kai kur ir iki 1969 m.) ir su kokiu klastingu priešu kovojo Lietuvos partizanai.

          • Pikc:

            Straipsnį skaičiau – tikrai labai vertingas ir daug ką paaiškinantis. Vis dėlto, straipsnio tema nėra tiesiogiai susijusi su partizaniniu judėjimu. Manau, nėra tikslinga veltis į beprasmiškus ginčus su “tikru lietuviu” (kabutes panaudojau sąmoningai :)), nes a) komentarų skiltis teršiama begaliniais komentarais “ne į temą” ir b) jokios prasmės diskutuoti vis tiek nėra, nes šio individo pozicija šituo klausimu turi vos ne patologijos bruožų – čia vos ne kaip su kokiu Adoliu apie žydus šnekėti 🙂
            Grįžtant prie temos – mano galva, Edmundo straipsnis tikrai geras ir teisingas, bet paskutinės pastraipos tikrai nereikėjo.

            • tikras lietuvis:

              Nusišnekėjai eilinį sykį, nes negali pateikti argumentų savai pozicijai apginti, tai nors pasibjaurosi.
              Visi tokie jūs – “šūdpatriočiai”. 🙂

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Neišskridusius užsienin – jau galima vadinti šiokiais ir tokiais patriotiniais vaikais. Esu girdėjęs nuomonę, kad neišskrido tik durniai arba patriotai.
                —-
                Daugelis patriotų paprasčiausiai yra alkani. Toks Lansbergis galėtų ne prabangias knygas savo krikščioniškais “atgailos” pavadinimais leisti, o geriau už tuos savęs paminklinius pinigus tokiems praėjusiems patriotinėse eitynėse surengti karo lauko virtuvės pietus, ir dar su lauknešėliu – namo parsinešti.
                Aišku, tai būtų komiška diena, bet, anot krenkščiančio tėvo, teisinga.

                • tikras lietuvis:

                  Aš irgi už tai, kad vietoj to, kad pinigai dabar yra švaistomi į kairę ir į dešinę, geriau jau jie būtų panaudoti tiems, kurie serga nuo nepagydomų ligų, varguoliams, seneliams, našlaičiams ir pan. remti.

  6. Kemblys:

    Edmundas Girskis, http://www.patriotai.lt :

    “Straipsnį, šį kartą, rašau ne savo draugams ir bendraminčiams, jis skirtas tiems, kurie prisideda prie mūsų renginių nušvietimo, ir tiems, kurie tuo nušvietimu yra formuojami.”

    “organizavimo, patriotų, formuojami, tradiciškai, argumentai, demokratiškos, reaguoti, oponentai, deklaruoja, organizatorių, konteksto, komentarai publikuojami, transparantuose, signalą, harvardų (?), bažnyčioje, istorija, agresorius, propagandos kampanijos, ………………………………..” – ištvėriau iki pusės straipsnio, tingiu toliau rinkti svetimžodžius.

    Kuo nusikalto lietuviški žodžiai?! Vardan ko naikinate kalbą?

    • lietuvis:

      Kokie būtų lietuviški atitikmenys žodžiams:
      patriotas,
      demokratiškas,
      kontekstas,
      signalas,
      istorija.

      • Kemblys:

        Nežinau kokiomis prasmėmis Girskis vartojo svetimžodžius, bet šiuo atveju straipsnyje būtų tikę išsireiškimai:
        patriotų – tautiškai nusiteikusių,
        demokratiškos – laisvų rinkimų,
        konteksto – bendros visumos,
        signalą – ženklą (tiesiogiai išversta!),
        istorija – praeitimi

        Būk geras, nepyk, nesugebėjau išversti KVAZIPARTIJOS 🙁

        • tikras lietuvis:

          Baik juokus – normalūs ir visuotinai priimti žodžiai.

        • lietuvis:

          Dauguma lietuviškų atitikmenų būtų dvejų ar daugiau žodžių junginiai. Todėl nepatogu vartoti. Reiktų lituanistams (oi vėl nelietuviškas žodis) pasiūlyti lietuviškus naujadarus. Be to kai kurie svetimžodžiai taip įsitvirtinę, kad jų pakeisti jau nepavyks. Ypač techninėje (oi vėl nelietuviškas žodis) literatūroje (oi vėl nelietuviškas žodis) vartojami, kaip pvz. tas pats signalas.

          • lamatas:

            Kad ištiesinti sulenktą,deja tenka perlenkti į kitą pusę.Kito kelio ,manau nėra.Todėl Kemblys yra teisus versdamas visus vartoti tik lietuviškus žodžius .O kas nepavyktų ,net su visapusišku tautos ir valstybės palaikymu ,tai ir būtu teisinga (ištiesinta ) lietuvių šiuolaikinė kalba.

          • Kemblys:

            ‘lietuvi’,
            Rašyk atvirai, kad tau nemieli lietuviški žodžiai, aš suprasiu 🙂
            Negi rašysi, kad tau lengviau mintis reikšti kitų kalbų žodžiais, kurių dar neišmokai. Kalbininkai tau nepadės – gydytojo reikia 🙁

            • lietuvis:

              Gydytojo reikia tam, kas visur priešus mato.
              Iš tokių kritikų (ir vėl nelietuviškas žodis), kurie tik bamba, bet nepasiūlo tinkamo pakaitalo svetimybėms, mažai naudos.
              Vietoj žodžio demokratija/demokratiškas visur vartoti junginį “laisvų rinkimų” – nesamonė.
              Ir ne visada yra atitikmenų svetimybėms. Pvz. pasiūlyk lietuviškus atitikmenis tokiems žodžiams, kaip kompiuteris, signalas (technikoje), muzika…

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Svarbu biausia būtų niekaip nelietuvinti žodžio BOŽNYČIA, o jo išvis atsisakyti. Lai jis išlieka prikaltojo žydų pono biblijinėje malonėje ir visiškoje nedermėje vis dar dievų Baltams.
                Toliau ši Protėvių prakeiktybė čia vestų į ne šiaip gilesnę, bet esmimę mintį klausime: ar verta griauti tai, ką okupantas statė?

                • lyvis:

                  Vilmantai bažnyčia visiškai yra ne lotiniškas žodis.Jis skaidosi į ba + žnic, kur ba yra egiptietiškas žodelis ir žnic yra gyvatė. lyvis

                  • Vilmantas Rutkauskas:

                    Kas keisčiausisia, kad judaist. mistiniai krikš. pusčionys, Lyvi, įsivaizduoja esa nugalėję Pagonis ir vis juos čia savo baisenybėmis kartu su tavimi, žiūrėk, klastingai pamokina – gerti “vargšo” žydo kraują ir valgyti susakralinį judaistinį kūną . – CHA

                    Baltų Žemė tokia šventa, Baltai tokie savo Žemės gamtameldystėje šventi, kad iš Egipto per mirtinus smėlynus valkataujančiam propagandiniam južydui su teoloydų biblija lig čia (protėvių juos prakeiksme) – bo dar toli čia JUODASKVERNINE žnyčia šaukia.
                    CHA

          • Rokas:

            Kaip ten bebūtų, patinka kam ar ne, Kemblys elgiasi teisingai baksnodamas į vartojamus nelietuviškus žodžius. Tik tokiu būdu gali susimąstyti apie savo vartojamus žodžius ir pamėginti juos pakeisti. Žmogus yra jau toks padaras, jei nepakrutinsi, tol niekur savu noru nejudės ir dėl nieko piršto nepajudins.

            Keista girdėti, kai sakoma, kad nepatogu vartoti. Nepatogu vartoti tik dėl vieno pagrindinio dalyko – nesi pratęs prie to žodžio. Sutinku, kad kartais yra persistengta ir žodžiai būna nei šiokie, nei tokie, bet, kas trukdo patiems juos siūlyti, ar ,tiesiog, tingisi, ar žodynas ir kalbos gabumai per maži? Čia ne lietuvių kalbos problema ar jos negalėjimas sudaryti naujo atitikmens, o tos kalbos vartotojo negebėjimas ir mąstymo ribotumas, na bei kūrybos stoka. Žmogus prie vartojamų žodžių tiek pripranta, kad save įstato į rėmus, kas vėliau apriboja kūrybiškumą bei trukdo priimti pasikeitimus, čia dažniausiai pasitaiko bet kurioje srityje.

            Kažkada buvo kolgotkės (ar kalgotkės, bijau sumeluot), dabar pėdkelnės, daugeliui irgi buvo sunku priimti, mat kažkokios pėdkelnės, nesąmonė :), tas pats su degtukais ir kitais žodžiais. Na, žinoma, vielabraukis neprigijo.
            Daug kas priklauso kaip ir kaip greitai pateiksi, pvz: išmaniojo telefono juk nieks nevadina smartfaunu, net keista dabar būtų. Laiku, tiksliai ir išradingai pataikė, štai ir lietuviškas atitikmuo, bet jeigu būtų pateikę po smartfouno įsisąmoninimo, tai žinom koks likimas lauktų išmaniojo telefono, šiukšledėžė (šį žodį man net pavingiavo, matyt, neatranda).

            “Dauguma lietuviškų atitikmenų būtų dvejų ar daugiau žodžių junginiai”, tokius, tiesiog, lengviau sugalvoti, bet tai dar nereiškia, kad kitokių negalima, kažkokiu būdų seniau žmonės sugalvodavo sudėtingesnę prasmę turinčius žodžius. Kitos kalbos irgi turi savo perliukus, kur reikia panaudoti net tris žodžius, pvz: body building equipment, bet jiems keistai neatrodo, gal dėl to, kad nekompleksuoja kaip mes, gal jiems visai nerūpi ką mes apie tai galvojame?, be to, jie nesuvokia kiekvieno žodžio kaip atskiro, o kaip visumą, kuri nurodo reikšmę, tačiau jei pirmą kartą pateiktume jiems tokį darinį, tikriausiai spjaudytųsi. Čia kartais ir mūsų bėda, kai bandome viską versti pažodžiui, o nepagalvojame, ką tuo žodžiu norima perteikti.

            Lituanistą irgi reiktų pakeisti, gal norėtum vadintis ne lietuviu, o lituaniu? :). Pakankamai sunku būtų pakeisti, nes pirma į galvą ateina lietuvistas, lietuvtyris ar lietuviškis (nors šis man daug gražiau skamba) :). Lingvistikai irgi atrado pakaitalą – kalbotyra. Tai kūryba, tikrai nieks per vieną naktį neateina:).
            Demokratija – turi daug įvairių reikšmių, priklauso nuo to, ką nori perteikti, gal dėl to daug kam patogu vartoti, bet kalba tik skurdėja. Tai laisvi rinkimai, …bet tik laisvas pasirinkti, bet ar tikrai laisvi, jei esi apribotas pasirinkimu :)…tai žmonių valdžia (bet ar tikrai). Gal šį žodį – demokratiškas – galėtų pakeisti žodis visuomeniškas ar liaudiškas, demokratiniai rinkimai – visuotiniai rinkimai, visuomeniški rinkimai, liaudiški rinkimai. Čia tik pasvarstymai, reik juk nuo ko nors pradėt.

            Kalbėjai apie kompiuterį, tad galiu pasakyti, kad ne visose šalyse kompiuteris yra kompiuteris, pavyzdžiui Prancūzijoje – ordinateur. Išvertus į lietuvių kalbą šiuos žodžius, jie būtų skirtingi, bet pačią šio prietaiso reikšmę nusako. Computer – skaičiuotuvas, dorotuvas; o ordinateur – tvarkytuvas. Iš to galime pasidaryti išvada, kad neturėtume tiesiogiai versti ir teigti, kad visur kompiuteris yra kompiuteris, prancūzai tikrai nesielvartauja ar nerimauja dėl to, kad pas juos yra kažkoks keistas žodis ne computer.

            Žodžiui – technika, pakaitalas galėtų būt kažkas panašaus į amatas, padargas, priemonė,…. priklauso nuo perteikiamos minties.

            Galvojant apie kokius nors atitikmenis galima pasitelkti ir tarmes, kol jos dar neužmirštos, spėju, kad jos tikrai padėtų.

            Visad sunku keist tą, prie ko esi pripratęs:), o gydyti reikia tuos kurie serga ar ligoti, o ne tuos kurie parodo kitų ligotumą.

            • lamatas:

              Čia mes, manau,galime tik stengtis vartoti kuo mažiau svetimybių.Tai tik padėtu geriau vienas kitą suprasti .Kitą vertus ,jei būtu koks tinklapis skirtas žodžių pasiūlymams ir aptarimams ,tai kiekvienas galėtu prisidėti savo mintimis .
              O kad,nuo to koks žodis vartojamas, dažnai priklauso esmė,praeitis jau ne kartą įrodė.Manau(nors ir neturiu įrodymų),kad Vytauto didžiūnai ,nugalėję ir pavergę lietuvių Tautą,ne iš karto pradėjo kalbėti lenkiškai.Šiaip iš pradžių “dėl mandrumo” įterpdavo vieną kitą.Bet juos ,kaip musės šūdą ,tuoj aplipdavo kiti.Kol galiausiai jie tapo jau nebe lietuviais ,o litvinais .Ir jų Tėvynė buvo jau ne nepriklausoma Lietuva,o be Lenkijos neįsivaizduojama Litva.Antra.Susikūręs Lietuvos Sąjūdis prašė iš sssr suvereniteto.Bet Tauta mitingų miniose reikalavo,rėkė,klykė-NEPRIKLAUSOMYBĖS.Bet Sąjūdžio vadai ,Tautos pakylėti vos ne dievukais(tikrai ne visi)ir perėmę valstybės valdymą,greit pasiekė savo taip trokštamo suvereniteto.Todėl ir vėl jaunimas priverstas BAUBTI.

              • tikras lietuvis:

                Nereikėjo apie save sakyti, kad baubia – iškeiks kiti ir net neprašomi.
                Savo reikia mintis išdėstyti ir neprašyti kieno tai malonės – atseit, būkite geri, išgirskite.
                Kada gaus į ragus per rinkimus, tada neprašyti klausysis.
                ir dabar klauso, tik stengiasi pavojingus priešininkus menkinti.

        • Rokas:

          Kvazipartijos – tariamoji partija, netikroji partija, beveik partija. Kažkas panašaus 🙂

  7. Krivis:

    Nesikabinėkim prie žodžių- tėkstas esmė. Lietuvi! Pabučiuok po kojų
    Krauju permirkusią čia žemę!
    Pagerbk kapus tėvų herojų…….

  8. Liutauras:

    kai norime sukritikuoti-atrandame ir adatą šieno kupetoje. Tai reikalingas renginys apsnūdusiems valdininkams, kurie nieko naujo ir įdomaus nesugalvoja. Nedalyvavau šioje eisenoje. 12,30nebuvo pasibaigęs minėjimas prie VD karo muziejaus ir norėjau kartu su šeima aplankyti parodą, skirtą paminėti 650 metų Kauno pilies gynybai. Iš esmės pritariu organizatoriams. Nejau aš lietguvis negaliu šiandien Lietuvoje pasakyti, kad Lietuva pirmiausia priklauso lietuviams, nes mums nėra daugiau vietos, Čia mūsų protėvių kapai, čia mūsų žemė. Mes nereikalaujam svetimų žemių. Mes turim puoselėti savo kraštą, stengtis, kad vaikai neišsibėgiotų, o jei ir pabėgę-sugrįžtų.Tiek 1918, tiek 1990 metais buvo kuriama lietuvių valstybė, Taip Lietuvoje nuo seno gyveno kitų tautybių žmonės. Jei jie dorai dirba savo Tėvynei Lietuvai-jie tokie patys lietuviai. Kaip kad Mykolas Riomeris rašė, kad jis yra lenkų kilmės lietuvis. Mes visi Lietuvos žemės vaikai. Ir tegu neįsižeidžia atvažiavusieji. Jūs turite savo tikrąją tėvynę.

      • tikras lietuvis:

        Ne visai taip, todėl ir kyla problemos:
        1. pirma atsirado Lietuva kaip sąjunga, o tik paskui buvo įvardinti jos gyventojai – lietuviai, kuriais patapo visi tuomet buvę;
        2. tas pats yra ir dabar – lietuviai, arba piliečiai, yra visi, kurie Lietuvai dirba, todėl skirti dar tuos, kurie yra iš tų, etninių, nuo amžių čia gyvenusių, nėra teisinga, o ir nelabai įmanoma tai padaryti, nes kiti gali būti ne iš taip seniai lietuviais pasidariusių ar dabar jais patampančių;
        3. todėl šūkis Lietuva lietuviams! iš tikrųjų reiškia ne tiek etniniams, nuo amžių buvusiems, o visiems Lietuvai dirbantiems – Lietuvos piliečio vardas yra lietuvis.
        Žinia, kaip beskaičiuosi, bet tų etninių visąlaik bus absoliuti dauguma, todėl ir nėra būtinumo juos atskirti nuo kitų Lietuvai dirbančių – Lietuvos piliečių.

        • lamatas:

          Nesutinku ,nes manau ,kad lietuviais laikytini tie ,kurie pirmiausia patys ,savo esme ,save priskiria prie tautos ir valstybės.Galima būti atsidavusiu Lietuvos patriotu ir nepriekaištingu piliečiu,bet save priskirti kitai tautai.Negražu būtu atimti iš jų šitą teisę.

          • tikras lietuvis:

            Lietuvoje nėra jokių kitų tautų, išskyrus lietuvių tautą.
            Todėl tas, kuris, Lietuvoje gimęs, gyvendamas ir jai dirbdamas, nesitapatina su lietuviais, yra kitos valstybės šnipas ir tik laiko klausimas kada jis Lietuvą išduos.

            • tikras lietuvis:

              O tai, kad kas tai namuose su seneliais kalba kitaip ar kepa kitokius pyragus, nėra tautiškumo požymiai – tai yra tik kitos kultūros reliktai, kas Lietuvoje visada buvo ir niekam nemaišo jokiais atvejais.

            • lamatas:

              Keistai atrodai su savo fašistiniais įsitikinimais .Tai apsiskelbi ,be kokių tai įgaliojimų ,vieninteliu lietuvių tautos valios reiškėju(nors iš konteksto įtariu daugiau esant kitos tautos gerbėju ,o gal net tarnu).Panašu į diktatūros ,bent jau ideologinės,pretenziją.Tai visus Lietuvos Laivės Kovotojus ,neturėdamas tam teisės ,vien už priklausymą ,kaltini banditizmu.Tai atimi teisę gyvuoti ištisoms tautoms Lietuvoje .O laikančiais save tokiais ,įtari šnipinėjimu ir išdavyste valstybei.Kažkaip keistai gaunasi.Iš vienos pusės kali ,kad lietuviai neturi turėti jokio savo tikėjimo ,laisvės troškimo.Nekovoti prieš atėjūnus kokie jie bebūtu,valstybiniai ,tautiniai ar religiniai.Šiaip tik būti tokie savanaudžiai vartotoja.Darbo kuinai.Iš kitos pusės skatini priešiškumą kitoms tautoms Lietuvoje .Bei priešiškumą tarp įvairių pačios lietuvių tautos grupių.Ir matomai manai ,kad niekam neturėtų kilti jokių įtarimo?

              • tikras lietuvis:

                Neišsimįslyk, žyde. 🙂
                Jei įgalinimų neturi, tai ir negali daryti to – ir dabar toks nusikaltimas BK yra (savavaldžiavimas).
                Jei gyveni visą amžių Lietuvoje, tai vienaip ar kitaip esi lietuvis, t.y. komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.
                O tauta yra tam tikros teritorijos gyventojų bendruomenė -kas save tapatina su kitos teritorijos bendruomene, tas, kaip taisyklė, ir dirba anai, o ne šitai šaliai.

                • lamatas:

                  Deja turiu Tamstą nuliūdinti -koliojimosi manęs nė truputėli nedomina .Per žemas lygis .Tad pasilik savo žydus sau.

                  • tikras lietuvis:

                    Čia – ne koliojimas, čia – įvardijimas, nes žodis žydas atėjo iš rusų, kur reiškia blogą žmogų.
                    Apie tai kalba: jei kas tai elgiasi blogai, tai tas neturi pykti, jei yra įvardijamas blogu – už tiesą nėra ko pykti.

                    • lamatas:

                      dešimtis kartų skaityta pasaka ,kai Tamsta pritrūksti kaip išsisukti ,pastoviai griebėsi užgauliojimų.O dėl žydo pasiskaityk LKŽ.Tuo labiau kad blogas žmogus esi pats.

                    • lamatas:

                      Толковый Словарь Русского Языка.;ЖИДЫ, -ов, ед. жид, -а, м. (устар. и прост.). То же, что евреи. * Вечный жид (книжн.) – вечный скиталец [по средневековой легенде об Агасфере, обречённом на вечные скитания в наказание за то, что он поглумился над Иисусом Христом, когда тот нёс свой крест на Голгофу]. II ж. жидовка, -и. II прил, жидовский, -ая, -ое. http://www.vedu.ru/ExpDic/8276 ….ir kur čia blogas žmogus?.Eilinį kartą apsimelavai.

                    • tikras lietuvis:

                      Tai tu meluoji, nelietuvi:
                      В XVIII веке слово жид уже воспринималось в России оскорбительным и бранным, что нашло своё выражение в издании Елизаветинской Библии, где ап. Павла редакторы поименовали гнавшим христиан иудеянином, оставив слово «жиды» для всех остальных случаев[9].

                      В 1787 году при посещении Екатериной II города Шклов во время поездки на юг по протекции князя Потёмкина ею был принят Иошуа Цейтлин с прошением от шкловских иудеев о прекращении употребления в официальных документах унизительного для них слова «жиды». Екатерина дала согласие на это, предписав использовать в официальных бумагах Российской империи только слово «евреи»[10]

                      В течение XIX века слово жид, как и другие оскорбительные этнонимы, было постепенно изъято из официального словопользования в Российской империи, но долгое время оставалось общераспространённым в бытовой лексике, в первой половине века — и среди высших классов, неся высокомерно-пренебрежительный оттенок, характерный для их отношения к евреям. При этом оно вовсе не обязательно имело (как позднее) грубо-уничижительный смысл (ср. эпиграмму Лермонтова «Ты прав, наш друг Мартыш не Соломон…»[11], где царь Соломон был обозначен как «жидовин», явно без бранных коннотаций, а скорее с церковно-славянскими; также выражение «Вечный жид», которое вошло в широкий обиход в 1840-е годы благодаря роману Эжена Сю). Однако по мере, с одной стороны, роста антисемитизма, а с другой — подъёма самосознания евреев, к концу века выражение стало считаться грубо-оскорбительным и совершенно недопустимым в интеллигентном обществе.

                      Страница из словаря Даля в редакции И. А. Бодуэна де Куртене (1912)

                      По данным Национального корпуса русского языка, смена слова жид словом еврей в литературном языке произошла в последнее двадцатилетие XIX века (1880—1900)[12]. Литературной нормой для большинства случаев словоупотребления в русском языке стало еврей для определения национальности и иудей для религиозной принадлежности, за исключением нескольких устоявшихся идиом, например Вечный жид. При этом в народе слово жид использовалось, как и прежде, в прямом этническом смысле. Кроме того, оно развило дополнительное значение «скряга», что подтверждается словарём Даля. По мнению научного редактора Краткой еврейской энциклопедии А. Торпусмана, к концу XIX века «словоупотребление еврей — жид разграничилось политически: социалисты и либералы пользовались только „официальным“, нейтральным (и с некоторым оттенком уважительности) термином еврей, а националисты, монархисты и консерваторы — „народным“ и очень неприязненным жид»[13].

                      В СССР в 1920—1930-е гг. в рамках инициированной большевиками кампании борьбы с антисемитизмом употребление слова жид и его производных было криминализировано и каралось тюремным заключением (по закону об антисемитской и погромной деятельности, принятому в 1918 г.). Политическая (а именно «черносотенная») окраска слова обозначена также в составленном в то время словаре русского языка Ушакова[14]. Слово «жид» и его производные были изъяты даже из репринтного переиздания словаря Даля, выполненного в 1950-е годы; в этом издании страница, где было слово «жид», отличается от остального текста словаря увеличенным интервалом между строчками. В 1942 году генерал Жидов был вынужден по требованию Сталина сменить фамилию на Жадов.
                      В польском (żyd), словацком (žid), чешском языках (žid), литовском (žydas), венгерском (zsidó) этимологическое соответствие русскому слову жид означает как «еврей», так и «иудей» (иногда с орфографическим разграничением — в польском и чешском это слово пишется с большой буквы в этническом значении и с маленькой в религиозном), и не имеет негативного оттенка. После создания коммунистической Польши в 1940-е годы была попытка под русским влиянием заменить польское слово Żyd на более «корректное» с точки зрения реформаторов Jewrej, однако она не имела успехов.
                      Жид — слово, зафиксированное в деревенском, простонародном обращении, бранное в некоторых контекстах. Употребляется в значении «жадный или коварный человек», «скупой», «скряга». Это значение ещё в XIX веке выделилось как особое (см. словарь Даля). От слова жид с этим значением образован глагол жидиться — «жадничать». Если судить по приведённым Далем пословицам, такое поведение воспринималось нормальным в коммерческой деятельности, но не в быту: «Живи, что брат, а торгуйся, как жид». Аналогично словопользованию в других языках: англ. to jew «обдурить», исп. judeo «мошенник», в настоящее время избегаемые как оскорбительные (так, Майкл Джексон в 1990-е годы вызвал скандал песней, где были слова: jew me, sue me). В Молдавии и в некоторых других странах «жидами» называют воробьёв.
                      В современном Израиле политики-евреи иногда прибегают к выражению йеһудо́н («жидо́к», «евре́йчик») (ивр. יהודון‎) в качестве оскорбительного выпада.
                      http://ru.wikipedia.org/wiki/Жиды

                    • lamatas:

                      Wikipedia gi nėra oficialus Rusijos žodynas.Ir nereikėtu čia kaišioti kažkokių šalutinių reikšmių .

                    • tikras lietuvis:

                      Aha, tai jums, žydams, tiesa nepatinka, nes neįtinka? 🙂

  9. Vilmantas Rutkauskas:

    “Kitos kilmės kultūros reliktai.” Šitie keturi žodžiai kažkaip labai tikslūs.

    • tikras lietuvis:

      Ir tie reliktai neturi trukdyti Lietuvai gyventi.

      Štai Afganistane jei dėl kažkokių šūdniekių (sudegino kažkokias knygiūkštes) musulmonai gali nužudyti žmones, tai rodo tik viena – Lietuvoje nedera užsileisti, kad iš tokių bezdalų būtų vejamos virvės (kaip sakė komentatorė apie kacų ir pan. pirdaliojimą prieš Kaune vykusią vasario 16 – osios eiseną).
      Dar daugiau: manau, kad tam turi būti duodamas griežtas atkirtis: kaip tik tokie kacai pradeda blaškytis, juos nedelsiant turi sulaikyti policija, pristatyti į nuovadą ir griežtai (bet nebūtinai teisingai 🙂 ) ištardyti – kokiu tikslu jis čia blaškosi, kam dirba, nuduoti džviko, kad daugiau ten nebesiduotų kaip dvasia be vietos, o dar geriau būtų deportuoti iš šalies, jei užsiima kenkėjiška veikla.

  10. lamatas:

    be to ir čia apsimelavai Употребление слова в древнерусском языке

    В старославянском языке и древнерусском слово служило нормативным этнонимом для иудеев, в том числe в Хазарском каганате и в Киевской Руси (в единственном числе употреблялась также форма жидови́нъhttp://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%96%D0%B8%D0%B4%D1%8B

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: