Paveldosaugininkai perspėjo apie naujų gaisrų grėsmę bažnytinio paveldo objektuose (audio) (6)

D.Varnaitė ir N.Puteikis | lrs.lt nuotr.

D.Varnaitė ir N.Puteikis

Vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Naglio Puteikio ir Kultūros paveldo departamento direktorės Diana Varnaitėspaudos spaudos konferencija „Kodėl dega bažnyčios“.

N.Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant tokiam atmestinam požiūriui į kultūros paveldą, Labanoro bažnyčią, Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai ir toliau naikins nacionalines šalies vertybes. Jo nuomone sparčiais tempais liberalizuojant valstybę, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu, kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas“.

Jis pasidalijo nuojauta, jog „netrukus Lietuvos dangų nušvies ir daugiau gaisrų pašvaisčių, ir ta gaisro spalva bus nudažyta kultūros ir meno vertybių degančių dirbinių spalva“.

„Manau, kad kitas objektas, kuris netrukus degs, yra bažnytinio paveldo rinkinys Paberžėje ir kitos bažnytinio meno kolekcijos, kurias saugo Katalikų Bažnyčia ir kitos bažnyčios. Reikia garsiai pasakyti visai Lietuvai, kad bažnytinis paveldas Lietuvos bažnyčiose iš esmės saugomas be priešgaisrinės signalizacijos. Manau, kad tai bendra valstybės 20 metų raidos nuostata, kurios esmė tokia – Bažnyčia nesikiša į valstybės reikalus, o Bažnyčia sako, nelįskite į mūsų reikalus. Mes žinome, kaip saugoti menines vertybes geriau už jus“, – sakė N. Puteikis.

www.kelmiskiams.lt, Tado Bucho nuotr.

www.kelmiskiams.lt, Tado Bucho nuotr.

Pasak N.Puteikio realybė yra tokia, kad netgi itin vertinguose sakraliniuose ansambliuose įrengta apsauga, įskaitant ir priešgaisrinę, nėra tinkamai eksploatuojama. Tytuvėnų ansamblyje įrengta moderniausia priešgaisrinės apsaugos sistema, tačiau šio objekto statybos užbaigimo aktas neturėjo būti pasirašytas tol, kol nebuvo patikrinta, ar signalas perduodamas saugos tarnybai, gaisrinei ar į kokią kitą patalpą, kur budima kiaurą parą. To neatlikę, bet parašus padėję valstybės pareigūnai pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles.

Priešgaisrinės apsaugos tarnybos nemano, kad turi visuomenei atsiskaityti dėl gaisrų statistikos. Profilaktinių priešgaisrinės signalizacijos patikrinimų – nėra. Vidaus reikalų pozicijos šiuo klausimu taip pat negirdėti. Gaisrai kultūros paveldo objektuose neištiriami, o apie pažeidžiamus teisės aktus nutylima.

N.Puteikis nesistebi, kad Tytuvėnuose prarasti milžiniškos vertės liturginiai eksponatai: „Pastaruosius penkiolika metų kultūros ministrų pastangomis ministerijoje panaikintas muziejų skyrius. Užtat joje aktyviai vystoma vadinamųjų kultūrinių fabrikų sritis. Didžiuliai ES pinigai išleidžiami griuvėsiams paversti fabrikais, kuriuose darbuosis menininkai. Bet kodėl tų milijonų dalis negalėtų būti skiriama sakralinių objektų ir juose esančių vertybių apsaugai? Keista, kad turimas paveldas neapsaugotas, o statomi rūmai menams, kurie dar net nesukurti“.

Tokie politika muziejų srityje, pasak seimo nario, Tytuvėnuose sukūrė padėtį, kai muziejus buvo įrengtas tam nepritaikytoje patalpoje, neturint reikiamos apsaugos, o jame dirbo asmenys, neturintys tinkamo šiam darbui išsilavinimo ir žinių. Tačiau į tokią vietą buvo atvežtos unikalios vertybės!

„Kodėl nuostata po nuostatos buvo išmėtyti reikalavimai dėl privačių muziejų kontrolės? Šiandien įstatymai leidžia bet kuriai religinei konfesijai bet kur ir bet kaip palikti dideles vertybes“, – stebisi Seimo narys.

N.Puteikis nurodė, kad Tytuvėnų ansamblio statybos užbaigimo aktą pažeisdami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles pasirašė:  Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Artūras Ramanauskas; Šiaulių APGV Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus.

„Taigi mažiausiai šitie du pareigūnai grubiai sulaužė teisės aktus“, – pabrėžė N. Puteikis, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ir po Labanoro bažnyčios gaisro nebuvo pateiktos jį tyrusių pareigūnų išvados, kurios galbūt būtų padėjusios išvengti Tytuvėnų architektūrinio ansamblio gaisro.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė patvirtino, jog Tytuvėnų vienuolyno muziejuje sudegusios bažnytinės vertybės nebuvo apdraustos.

D. Varnaitė sakė, kad KPD sudarė komisiją Tytuvėnų vienuolyne siautusio gaisro žalai nustatyti. KPD taip pat planuoja surengti patikrą tuose kultūros paveldo objektuose, kuriems pastaraisiais metais buvo skirtos ES lėšos pritaikant juos viešosioms turizmo reikmėms.

D.Varnaitė sakė, kad turinti žinių ir apie kitus paveldo objektus, kurių pritaikymui turizmo reikmėms nors ir buvo skirtos nemažos lėšos, tačiau kurie dar ir šiandien nėra sujungti su saugos tarnybomis turinčiomis reaguoti į kilus gaisrui. Pasak N. Puteikio, tokia priešgaisrinės apsaugos padėtis pasak yra susidariusi taip pat ir Pažaislio ansamblyje Kaune bei Paberžėje (Kėdainių r.) sukauptoje bažnytinio paveldo kolekcijose.

N.Puteikis sakė nelauksiantis pavasario Seimo sesijos ir naujų tragedijų kultūros paveldo objektuose.  Jis siūlysiąs sudaryti vyriausybinė komisija kuri turės ištirti gaisrams kultūros paveldo objektuose, o taip pat sugrįžti prie senos tvarkos, kai buvo visiškai aišku, kas už ką atsakingas, kas ką tikrina ir kontroliuoja. Pasak N.Puteikio Kultūros ministerijoje būtina atkurti Muziejų skyrių, grąžinti privačių muziejų kontrolę, sakraliniuose objektuose įrengti visas įmanomas apsaugos sistemas ir tikrinti, kaip jos eksploatuojamos.  Valstybė turi susitarti su Bažnyčia dėl sakralinio paveldo patikimo saugojimo. Priešingu atveju, pasak N.Puteikio, Lietuvoje padėtis išliks tokia, kokią galima apibūdinti „Buvo Dievo ir iškeliavo Pas Dievą“.

 Klausykite spaudos konferencijos garso įrašo:

Kategorijos: Kultūros paveldas, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Vilmantas Rutkauskas:

    Dabartiniai į žydų evangeliją nukrypę pamatai Lietuvai NIEKO verti. Ogi todėl, kad Baltiška tradicija įgavusi prokryžiuočiams nei menkiausią nei nė menkiausio mūsų bočių pavidalo esmę, o vien prokryžiuotišką OKUPACINĘ siekiamybę – neteisėtai božnycintis.
    Gera str. mintis taryt vien tame, kad pabaigt vieną kartą klastingai krikščionintis. Krikščionintis atrodytų pradžiai prolandsbergio nereikšmingose krikščionizuotose puteikinėse “smulkmenose” – kažkokiose importinėse dvasinėse prožydų knygose ir teologinėse nycose – klastingai okupuojant LT krikščionintis.

    Kiek dar mano įneštų į biudžetą kažkiek mano litų kažkokie prokryžiuočiai putiai pasisavinę atiduos kažkokiai savo božo nycei ?

  2. Perskaičiau publikaciją apie šį gaisrą Šiaulių krašte http://www.skrastas.lt/?data=2012-02-03&rub=1065924812&id=1328202088, tai negaliu patikėti savo akimis:
    “Apdraudžiant vertybes būtų aiškiai žinomas ir tikslus meno vertybių skaičius, ir jų vertė. Būtų reikalinga ir rimta apsauga, o ne vietinė signalizacija.”
    Nėra tokio termino “vietinė signalizacija” – panaikino dar Stalino laikais. Dabar visose kultūros paskirties pastatuose, kurių plotas didesnis nei 500 kv.metrų (o šiuo atveju – 1700 kv.m) priešgaisrinė signalizacija turi būti pajungta į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultą. Ir jokio kito varianto nėra. Tokia signalizacija čia ir buvo suprojektuota, sumontuota, tačiau dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įjungta (sirena lauke nėra signalizacija, o tiesiog sirena).
    Kodėl statybos užbaigimo komisijos nariai, ypač jos pirmininkas Šiaulių Statybos inspekcijos darbuotojas Artūras Ramanauskas ir ypač Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Stasys Kvietkus, matydami, kad signalizacija nesujungta su policijos ir ar apsaugos tarnybos stebėjimo pultu, pasirašė tą aktą?
    Todėl gaisrininkai atvažiavo ne pagal signalizacijos signalą, o pagal už 3 km gyvenusio žmogaus skambutį.
    Kodėl viešosios įstaigos vadovas neįjungė naujos moderniausios signalizacijos į budėtojų pultą? Juk viešoji įstaiga tokią signalizaciją buvo įsijungusi kitame (senajame) pastate, kodėl neįjungė restauruotame?
    Neįtikėtina skaityti muziejaus vadovės aimaną, kad labai blogai padaryta, kad visi eksponatai sunešti į vienintelę medinę patalpą? Kas davė tokį nurodymą? Klebonas, vyskupas, meras, viešosios įstaigos vadovas?: “Visi žinojo, kad muziejus – vienintelė patalpa visame vienuolyno pastate medinėmis lubomis” – tai kodėl visi tylėjo?).
    Informacija apie neįkainuojamų paveldo lobių svarbiausią saugotoją sukrečia:
    „P. Jurkaitį žmonės prisimena dirbus danų kiaulių bendrovėje „Saerimner“ Aplinkos skyriaus vedėju. Jam dirbant 2007 metų rugsėjį srutomis buvo užteršti Vengrės ir Gryžuvos upeliai. Tarša tada viršijo 116 kartų leistiną normą ir upeliais tekėjo nebe vanduo, bet srutos. O P. Jurkaitis viešai tikino, kad jam nesmirda. Po šios ekologinės avarijos P. Jurkaitis buvo nubaustas 300 litų bauda „dėl pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“. Po avarijos P. Jurkaitis išėjo iš darbo.”

  3. Kodėl statybos užbaigimo komisijos nariai, ypač jos pirmininkas
    Šiaulių Statybos inspekcijos darbuotojas Artūras Ramanauskas ir ypač
    Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Stasys Kvietkus,
    matydami, kad signalizacija nesujungta su policijos ir ar apsaugos tarnybos
    stebėjimo pultu, pasirašė tą aktą?
    Todėl gaisrininkai atvažiavo ne pagal signalizacijos signalą, o pagal
    už 3 km gyvenusio žmogaus skambutį.
    Kodėl viešosios įstaigos vadovas neįjungė naujos moderniausios
    signalizacijos į budėtojų pultą? Juk viešoji įstaiga tokią
    signalizaciją buvo įsijungusi kitame (senajame) pastate, kodėl
    neįjungė restauruotame?

  4. Perskaičiau publikaciją apie šį gaisrą Šiaulių krašte skrastas.lt/?data=2012-02-03&rub=1065924812&id=1328202088, tai negaliu patikėti savo akimis:
    “Apdraudžiant vertybes būtų aiškiai žinomas ir tikslus meno vertybių skaičius, ir jų vertė. Būtų reikalinga ir rimta apsauga, o ne vietinė signalizacija.”
    Nėra tokio termino “vietinė signalizacija” – panaikino dar Stalino laikais. Dabar visose kultūros paskirties pastatuose, kurių plotas didesnis nei 500 kv.metrų (o šiuo atveju – 1700 kv.m) priešgaisrinė signalizacija turi būti pajungta į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultą. Ir jokio kito varianto nėra. Tokia signalizacija čia ir buvo suprojektuota, sumontuota, tačiau dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įjungta (sirena lauke nėra signalizacija, o tiesiog sirena).
    Kodėl statybos užbaigimo komisijos nariai, ypač jos pirmininkas Šiaulių Statybos inspekcijos darbuotojas Artūras Ramanauskas ir ypač Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Stasys Kvietkus, matydami, kad signalizacija nesujungta su policijos ir ar apsaugos tarnybos stebėjimo pultu, pasirašė tą aktą?
    Todėl gaisrininkai atvažiavo ne pagal signalizacijos signalą, o pagal už 3 km gyvenusio žmogaus skambutį.
    Kodėl viešosios įstaigos vadovas neįjungė naujos moderniausios signalizacijos į budėtojų pultą? Juk viešoji įstaiga tokią signalizaciją buvo įsijungusi kitame (senajame) pastate, kodėl neįjungė restauruotame?
    Neįtikėtina skaityti muziejaus vadovės aimaną, kad labai blogai padaryta, kad visi eksponatai sunešti į vienintelę medinę patalpą? Kas davė tokį nurodymą? Klebonas, vyskupas, meras, viešosios įstaigos vadovas?: “Visi žinojo, kad muziejus – vienintelė patalpa visame vienuolyno pastate medinėmis lubomis” – tai kodėl visi tylėjo?).
    Informacija apie neįkainuojamų paveldo lobių svarbiausią saugotoją sukrečia:
    „P. Jurkaitį žmonės prisimena dirbus danų kiaulių bendrovėje „Saerimner“ Aplinkos skyriaus vedėju. Jam dirbant 2007 metų rugsėjį srutomis buvo užteršti Vengrės ir Gryžuvos upeliai. Tarša tada viršijo 116 kartų leistiną normą ir upeliais tekėjo nebe vanduo, bet srutos. O P. Jurkaitis viešai tikino, kad jam nesmirda. Po šios ekologinės avarijos P. Jurkaitis buvo nubaustas 300 litų bauda „dėl pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“. Po avarijos P. Jurkaitis išėjo iš darbo.”

  5. Baisu girdėti tokius dalykus. Net gaisro nepakanka, kad visa tai iškiltų į viešumą. Ačiū Nagli, kad netyli, kad keli į šviesą į viešumą šias bjaurias negerovęs. Gal pavyks išrauti jas, ištempti į dienos šviesą niekdarius, Lietuvos istorinio paveldo graužikus.

  6. “Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys kalbėjo, kad Tytuvėnų bažnyčioje buvo įrengta reikalavimus atitinkanti priešgaisrinė signalizacija, tačiau, kilus gaisrui, į perspėjimus apie nelaimę nebuvo sureaguota.”

    N.P.: tokia signalizaciją buvo įrengta, bet nebuvo įjungta, išskyrus išorinę sireną.

    “Pareigūno teigimu, signalizacija buvo sumontuota taip, kad pranešimą apie gaisrą pastebėtų budintis asmuo.”

    N.P.: ji buvo sumontuota, bet nebuvo jokio budinčio asmens, nes nei tokių pareigų, nei tokių asmenų šioje viešojoje įstaigoje nėra, nebuvo ir nebuvo planuota turėti. Tą puikiai matė Statybos užbaigimo komisijos nariai, tačiau vis tiek pasirašė aktą.

    “Mes žinome, kad signalizacija suveikė, ir žinome, kad centrinis valdymo punktas buvo įrengtas priimamajame.”

    N.P.: signalizacija nesuveikė, tik sirena, bet tai nėra signalizacija, nes išgirdę sireną, žmonės žino, kad netrukus atvažiuos policija, gaisrinė, ar saugos tarnyba, todėl niekas niekada niekam neskambina, kai girdi panašia sirenas.

    “Turėjo būti užtikrinta tokia sąlyga, kad pultas turi būti stebimas visą parą, numatytos priemonės, kilus gaisrui, kaip informuoti priešgaisrinę tarnybą.”

    N.P.: kas turėjo užtikrinti? Sargai, kurių nebuvo, ar komisija, kuri matė, kad nėra ir nebus jokių sargų ir kad joks signalas į jokias kitas budinčių patalpas neperduodamas, tačiau vis tiek pasirašė po sakiniu, kad buvęs rekonstruotas vienuolynas atitinka statinio projekto sprendinius. Tuo tarpu Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 63 punktas nurodo, kad “63. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų valdymo ir rodymo įranga gali būti įrengiama patalpose, kuriose nėra budėtojo, garantuojant, kad gaisro ir gedimų signalai bus perduoti į gaisrinį postą arba kitą patalpą, turinčią ryšio kanalus ir kurioje budima visą parą.”

    “Pasirodė tokie pranešimai, kad tarsi tas signalas turėjo ateiti į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra tik du signalai, iš kurių signalai ateina tiesiai pas ugniagesius. Tai Ignalinos atominė elektrinė ir “Orlen Lietuva”. Visur kitur nėra tokių stebėjimo punktų”, – sakė A. Čiuplys”.

    N.P.: dėl žodžio “tarsi”: stebėtina, kad gaisrininkų atstovas rašo tokius teiginius. Ar jis nežino, kad jo įstaigos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintose aukščiau minėtose taisyklėse (priedo 5 punktas) rašoma, kad “A ir K tipų Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (vienuolyne buvo įrengta K tipo sistema) turi būti sujungtos su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos centralizuotu stebėjimo pultu. Jei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nėra centralizuoto stebėjimo pulto, GAS sistemų būklės kontrolės signalai gali būti perduodami į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultus.”
    Kodėl nėra tokių pultų pas gaisrininkus?
    Kur dar Europoje nėra tokių pultų?
    Kodėl nebuvo pajungta į policijos apsaugos pultą, kaip kad nurodyta taisyklėse, juk toks yra Kelmėje?
    Kodėl būtent tokia priešgaisrinė signalizacija, t.y. signalas buvo prijungtas į policijos pultą, buvo pajungta senosiose administracinėse patalpose, kurios yra tūkstantį kartų mažiau vertingos, nei vienuolynas su meno dirbiniais?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: