Vasario 5 d. 16 val. Trakų rajono kultūros rūmuose (Vytauto g.69) visuomenei bus pristatytas LDK Didžiosios Kunigaikštienės Birutės monumento projektas.
Legendinė vaidilutė ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio žmona Dižioji Kunigaikštienė Birutė, garsių Lietuvos valdovų Vytauto Didžiojo ir Žygimanto Kęstutaičio motina, buvo iškili istorinė asmenybė ištikimai tarnavusi Didžiajai Lietuvos valstybei.
Deja, jos atminimas iki šiol nebuvo deramai įamžintas. Ta proga Lietos labdaros fondas, kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, bei Lietuvai pagražinti draugija ėmėsi iniciatyvos įamžinti kunigaikštienės Birutės atminimą Trakuose.
Skulptoriaus Gediminas Radzevičiaus pasiūlytas monumentas bus iškaltas iš vientiso 4,5 m granitinio luito, atvežto iš buvusių LDK valdų – Ukrainos.
Skulptorius G.Radzevičius, pristatydamas projektą, paaiškino jame užkoduotų simbolių prasmę:
Monumentas vaidilutei, LDK Kunigaikštienei Birutei | G.Radzevičiaus, Alkas.lt nuotr.
„Priekinėje skulptūros dalyje esanti plokštumų sankirta simbolizuoja tuometinę kunigaikštienės Birutės istorinės epochos padėtį: iš vienos pusės senovinio tikėjimo pasaulis, iš kitos – naujoviško, krikščioniškojo pasaulio era, o per vidurį – išplaukiantis iš akmens masės stilizuotas jos pačios atvaizdas. Nugarinėje dalyje pavaizduota LDK didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės vedybinė legenda – apačioje šventos ugnies aukuras ir senoviniai Pamario paminkliniai krikštai, o viršuje iš Vakarų į Rytus ant žirgo jojantis jaunasis kunigaikštis Kęstutis su mergele Birute, o virš jų – aukščiau, lyg dangaus skliautas, lygiadienių ženklai, įprasminantys mūsų senovinių laikų metų kaitos ciklą“.
Apatinė pamatinė monumento dalis bus sudaryta iš aštuonių akmeninių skilčių, nukreiptų į visas pasaulio puses, jungiančias mus su Žeme ir Visata, o juose iškalti pasaulio Šiaurės-Pietų ašis ir Saulės tekos bei laidos senoviniai ženklai. Ratu iškalta apatinė pamatinė dalis ir ratu išgrįstas akmeninis grindinys aplink skulptūrą su ąžuoliniais suoliukais kraštuose simbolizuos Apsaugantį nuo blogio senovinį Darnos ratą.
Lietos labdaros fondo steigėjų ir fondui pritariančių Birutiečių, Lietuvai pagražinti draugijos, Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų narių nuomone, LDK didžiosios kunigaikštienės atminimo įamžinimas Trakuose yra kiekvieno tautiškai ir patriotiškai nusiteikusio lietuvio garbės reikalas.
Trakų rajono savivaldybės Tarybai priėmus teigiamą sprendimą dėl LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklo pastatymo Trakuose, kviečia visus norinčius ir galinčius prisidėti finansiškai ir kitaip prie šio projekto įgyvendinimo.
Skelbiama projektui „Paminklas LDK didžiajai kunigaikštienei Birutei Trakuose“ paremti skirta sąskaita: Seb bankas LT34 7044 0600 0771 8746
Reklama
Susiję straipsniai:
- Šiauliečiai kviečia pagilinti žinias apie baltus
- Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
- Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
- Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
- Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)
- Mėlynųjų Vandenų mūšis
- Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
- Šveicarijos menininkų darbai LDK
- A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
- Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
- Pristatoma knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“
- Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“
- Valdovų rūmuose bus paminėtos Smolensko atgavimo – 400-osios metinės
- Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais
Niekas nebemoka nulipdyti žmogaus, todėl tie paminklai išeina nei velnias, nei gegutė.
Tikrai kad nei velnias nei gegutė, primena visas tarybines aikščių “puošmenas”. Ypač Birutei norėtūsi kažko organiško, lietuviško, o ne granito luito kaip kokiam kapinių paminklui.
Tarybinės buvo kaip tik žmoniškesnės.
Pvz., Joniškio centre buvo palaidoti keli tarybiniai kariai, žuvę vaduojant Joniškį.
Tai paminkjlas buvo toks: kareivis, prilklaupęs ant vieno kelio, nusiėmęs šalmą, nulenkęs galvą.
Kuo ne krikščioniška ar kitaip pavadinti žmogiška jausena parodyta?
Ir tokį paminklą išdrįso vienas sąjūdistas, be niekieno leidimo, naktį nugriauti.
Galiausiai patį išmėžė iš pelningo darbo ir jis nusišovė.
Logiška pabaiga tam, kuris niekino mirusiųjų buveinę.
Nostalgiją sovietų okupantams ir jų idealizavimą suprantu – ne pirmą kartą šito veikėjo “iškalbas” matau, bet ten kažką krikščioniško įžvelgti – čia jau nesveika 😀 Antra vertus – ko aš stebiuosi… 🙂
Ar okupantams, ar meno kūriniams?
Sugebi mąstyti?
Nepanašu.
Yra tokia meno epocha, kaip “Tarybinis realizmas”, t.y. kai skulptūromis bandoma imituoti tikrovę, pvz priklaupęs karys 🙂 Buvo laikotarpis kai menininkams buvo nurodoma kaip kurti meną. Iš komentarų panašu, kad jau vėl ilgimasi sovietinio realizmo. Siūlau pirmiausia nuvažiuoti į Grūto parką, o tada grįžt į šiuos laikus.
Antras landsberginis vištelis – taigi kalbama apie meną.
Pabandyk įsigilinti į tekstą.
Tai ir Lenino nereikėjo nugriaut, menas gi…
Pas mus tokių nebuvo (pvz., Joniškio raj. Juodeikių k. buvo paminklas nuo amžių amžinųjų Vytautui ir jis prastovėjo kuo puikiausiai iki šiol)..
O jei jūs buvot antiek ablavukai, kad prisistatėt, tai užtat ir griovėt. 🙂
O kas tie “jūs” ir kas tie “mes”?
Birutė galėtų būti graži moteris, gal būt lietuviškai aprėdyta, gal būt turinti rankose kokį tai ženklą kaip savo išrinktumo parodymą.
Svarbiausia – žmogus turi būti toks kaip turi būti.
Dabar, kada nebėra Bogdano,. niekas nebemoka padaryti tikrų žmonių paminkluose. AMB – ir to nesugebėjo kaip reikiant padaryti.
Tamstos kaip gi jūs nesuprantate meno? 😀 Gi dabar nebemoka kurti gyvai atrodančių skulptūrų, suvele bilekokį kūrinį ir tai gaunasi menas, gi ant rambyno kalno kaip padaryti grynai pagal japonų meną ir aukuras ir palinka padaryta…. Kauno pilis klinkeriu nusagstyta, ginybinės sienos liekanoje betoninius laiptus išliejo, Gedimino pilyje be senoviskų kokių tais elementų funikulierių sumontavo ir kaltina medžius, kad jie šlaitą išjudino, o ištikrūjų tai žemutinės pilies ir funikulieriaus statybos išjudino kalno šlaitą va taip tokios nesamonės….
Kam stribui (tikram lietuviui) Birutė. Yra Marytė ir melskis jai. Nes pats vis dar esi tarybinis atgyvena, jeigu džiaugėsi sąjudiečio mirtimi, nes visur valdiškose kontorose tebesėdi stribai. lyvis
Nemanyk, kad esi neatrandamas, landsbergini beretininke.
Tada jokie atsiprašymai tau nebepadės.
Grūto parkas šiandien tapo stribų sostine ir bažnyčia su Maryte M valio draugai t y tovarišči. Laikas jums būtų tenais registruoti ir kapines. lyvis
Žiūrėk, kad tik pačiam ir netektų tose kapinėse gultis, vaikūze.
Marija Melnik – Lietuvos senrusė, beje, jokia ji ne Melnikaitė. Melnikaitę iš jos padarė vėliau, kai pamatė, kad sovietinių partizanų lietuvių….praktiškai nebuvo…..
Papildant pasisakiusiuosius (komentatorius),tai nežinau koks artistas Kulionyse ir su kokia lopeta išskaptavo tokį “Perkūną”…?? Po Perkūnais,kaip pats Perkūnas nenutrenkia lyg šiol jo žemėn..?? Šiuolaikinis “Trans-Perkūnas”..
http://muziejus.moletai.lt/pav/Etnografines_sodybos_pav/IMGP1677.JPG
Jei “patriotų” užkampio kvailiai nieko gero nesugeba įžvelgti tarybinio laiko skulptūrose (be to, žuvę kariai, kurie vadavo iš fašistų, nebuvo jokie okupantai – nei jų tikslas buvo toks, nei jie tai darė), tai tegul pasižiūri Vakarų Europoje.
Ten taipogi amžių amžiais buvo statomos žmonių kopijos, o ne biesas žino kas.
Dėl to tie paminklai išstovėjo amžius, visiems tiko patiko ir stovės toliau amžių amžius.
Dabartiniai paminklai rodo tik viena – nebėra tikrų kūrėjų, sugebančių atvaizduoti žmogų meno kūrinyje.
Matai, “nekvaily”, patriotai.lt nėra pakantūs pačiuožusiems bolševikėliams, kuriems okupantai yra “išvaduotojai”, o stribai – “liaudies gynėjai”, todėl ir skridai iš ten kuo gražiausiai 🙂 Spėju, dar tebeniežti bato pado atspaudą ant raudonos neminėtinos kūno vietos, kad iki šiol tulžim spjaudaisi, “meno žinove”? 🙂
Siūlyčiau pasinaudoti Lyvio patarimu iš čiuožti į Grūtą – ten pilna sovietinio “meno šedevrų” – galėsi gėrėtis iki ekstazės 🙂
Jūs ten – ne patriotai, o probanditinių elementų sankaupa.
Nesunku atspėti iš pavadinimų: (žydšovio) kastuvas, kurmis ir pan. 🙂
Toliau: pikc, slibinas ir pan.
Nei vieno normalaus vardo – akivaizdžiai nušokę nuo proto. 🙂
Ir tai yra – “tautininkai”. 🙂
Kas už jus balsuos, nabagai?
Ajajai, kokia nuoskauda liejasi… 😀
Turiu pripažinti, kad pažeidžiau taisyklę nesileisti į ginčus su tam tikros kategorijos individais (čia galima prisiminti Marko Tveno citatą – tikrai, “užsižaidus” aplinkiniai gali nepastebėti skirtumo :)) – mea culpa, kaip sako. Ateityje stengsiuosi tiesiog nekreipti dėmesio į tokius ypatas, kad nesuteikčiau jiems papildomo preteksto dar labiau užteršti normalų puslapį. Atsiprašau redakcijos.
Nepadės jokie atsiprašymai.
Kryžius koršiu vaidilute,vers galvuos tekra nepritynk,eilenis kryžininku pasityčuojems,ar papraščausis bokoms.
Net neatkreipiau dėmesio iš karto – matyt dėl to, kad visiškai nesitikėjau. Tikra teisybė – kryžius ant vaidilutės skulptūros tikrai “be ryšio”. Dėl pačios skulptūros apskritai – sunkoka spręsti, kai tėra vaizdas tik iš vienos pusės. Pvz., nugarinės dalies aprašymas skamba gana įdomiai, bet kaip ta pusė turėtų atrodyti? Kaip plokštuma su bareljefais, ar dar kaip nors?
Kur tu ką ą atkreipsi, vaikel, jei tavo išsilavinimas (kaip ir visų “patriotinių”) – три класса при тюрьме. 🙂
Pacientas vėl pamiršo vaistų išgerti… 🙂
Ir vėl tu apie save. 🙂
Sveikintina, kai ateina teigiama mintis, dar nuostabiau, kai ją galima įgyvendinti, ir visų geriausia, kai ji pakelia, sujungia, telkia bendruomenę, teikia dvasios jėgą. Užmanymas – valio, bet ar tikrai jis eis iki galo? Vaidilutei nereikia TOKIO paminklo, Ji budi, aukoja, saugo ugnį; mergelei paminklas, greičiau turėtų būti – Šventoji giria ar Žinyčia, bent jau lauko akmenėlis, apglostytas žalčių… Šis siūlomas paminklas per daug ‘vyriškas’, ir primena Pirčiupio motiną, statišką, rimtą (nieko prieš aną neturiu)… Neaiški paminklo iniciatorių pagrindinė konsepcija, nors yra daug ženklų, simbolių, bet mišrainė, eklektika. Darnos rato c e n t r e negali būti ‘stabas’; kam pritempinėti, gretinti dvi-tris religijas? krikštai, lėkiai ant vėlių suolelio? Oi, oi oi… kaip viskas suvelta. Organizatoriams linkiu rimčiau pastudijuoti senąją lietuvių kultūrą, priešistoriją, pasitarti su išmanančiais, bet nekelti ant pjedestalo Vaidilutės, kuriai netinka toks viešumas, demonstravimas karūnos. Bandau isivaizduoti, kaip čia bus atliekamos ‘apeigos’. Ar tik nenori atlikėjai patys būti išaukštinti, įsiamžinti Trakuose? negražu taip galvoti, bet neskaniai kvepia… nebaltiška…nebirutiška. Regis, jau atidaromos sąskaitos, deja…
Žydų religija apsėstasis skulptorius G. Radzevičius ant paminklo sąmoningai klastingai ruošiasi iškalti garbinamo žydo mirties simbolį (kryžių) tyčia tam, kad čia niekad nebūtų atliekamos jokios baltiškos apeigos.
Pati paminklo prožydrežisūra klastinga – atseit Birutė su kryžiuočių kryžiumi žengia į naujovišką, okupantkrikščionišką, anot autoriaus, pasaulio erą! – OHO, koks Lietuvą trypiantis kanopinis požiūris!
Tokie okupacinės krikš. čionybės kanopliniai garbinimo ženklai PAGONIŠKOJE lygiadienių Lietuvoje tiesiog nusikalstami.
Po mirties tokiam prokryžiuotiniui dangystės protėviai užkurs tikrą Ugnį.
Siulyčiau pakeisti paminklo koncepciją.Lietuviškai Šiaurine žvaigždė ŽIBURYS.O Donelaičio burai jureiviai.Jie po burėmis.po rugiapjutės burai plaukia Hanzos pirkllų plešti.Tos vaidilutės Palangoje burams švyturį,žiburį kureno.Jos pirmos burus pasitikdavo.Jos buvo paleistuvės…ir amazones.