A.Patackas: Europą naikina virusas (245)

Algirdas Patackas | respublika.lt nuotr.

Algirdas Patackas

Šventus šeimos ir tautos postulatus savo Konstitucijoje įtvirtinusi Vengrija įsiutino šiandieninius ES ideologus. „Kaip neįsiutins, jei tiek pastangų buvo įdėta siekiant ištrinti iš europiečių sąmonės pamatines krikščioniškąsias bei tautines vertybes, kuriomis rėmėsi pirmieji ES kūrėjai“, – interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas.

– Prieš du dešimtmečius lietuviai, Sąjūdžio vedami, stojo ginti per amžius
puoselėtų vertybių, ir dėl to sugriuvo net Sovietų Sąjunga. Šiandien mes
esame kitoje Sąjungoje, bet į pamatines vertybes kėsinamasi ir vėl, o
ginti jas tampa vis sunkiau. Kodėl?

– Kai griuvo Sovietų Sąjunga, buvo vieni iššūkiai, o dabar – kiti, daugiausia susiję su Vakarais, su ES ir su mūsų vidaus bėdomis, kurių mes anksčiau nematėme ar nebuvo progos jas pastebėti. Turiu galvoje ir tą tamsiąją, šešėlinę, lietuviškumo pusę. Tai, kad ji išaiškėjo, irgi tam tikra vertybė, nes kai žinai savo diagnozę, gali kažką daryti. O vengrai
jau parodė kelią.

– Vengrai savo naująją Konstitucija sudrebino supuvusius ES pamatus?

– Sugaišau visą naktį, kol suradau Konstitucijos tekstą anglų kalba. Jis yra tarsi slepiamas. Yra tik kritika į vienus vartus: viena publikacija neutrali, o 100 – prieš. Jau pasirodė publikacijos, nukreiptos prieš Viktorą Orbaną kaip asmenį. Tai senas metodas – jei negali įkasti ideologijai, apdergk jos skleidėjus.

Tokia reakcija rodo, kad vengrai padarė fundamentalų darbą. Ir ne tik pastatė į vietą bankus, „užlaužė“ teismus. Ko gero, tai vienintelė Europoje Konstitucija, kuri turi nuostatą apie gyvybės pradžią. Joje įrašyta, kad gyvybė, o teologiškai kalbant siela, prasideda nuo pat gyvybės pradėjimo momento.

Antra, Konstitucijoje aiškia išdėstyta, kad santuoka sudaroma tik tarp skirtingų lyčių asmenų. Tai krikščioniška ir apskritai visų esminių religijų nuostata, užkertanti kelią homoseksualų santuokų įteisinimui.

Politinėje srityje svarbus yra pavadinimo pakeitimas – nebe Vengrijos Respublika, o tiesiog  Vengrija – tai rodo, kad bus kuriama tautinė valstybė. Bet vengrai neišsižada parlamentarizmo. Neišsižada jie ir ES, tik nuostata maždaug tokia: mes gyvename ES pilyje, bet turime raktą nuo savo kambarėlio ir prašom pas mums nedaryti tvarkos. Galime draugauti, bet jei pradėsite nurodinėti, kiek šaukštelių cukraus mums dėti į arbatą, nieko nebus…

Vengrų tauta vėl šauniai pasirodė, kaip ir 1956 m. pavasarį sukilusi prieš sovietų okupantus.

– Kaip manote, ar Lietuvai pavyktų pakartoti vengrų iššūkį?

– Reikia, kad tauta būtų tokia kaip vengrai. O jie yra karinga, vyriška tauta ir labiau vientisa nei mes. Aišku, ir palankių aplinkybių reikia. Jei rinkimuose gautume tokią daugumą, kaip Viktoro Orbano partija. Nes Konstitucijai pakeisti reikia mažų mažiausiai dviejų trečdalių balsų daugumos. Labai retai vienai partijai pavyksta tiek surinkti, o kai sueina į koalicijas, prasideda tampymaisi į šalis.

Mes Konstituciją pakeitėme 1992 m. Prieš paleisdami Atkuriamąjį Seimą, įkalėme paskutinę vinį į LTSR karstą. Dėjome daug pastangų, nes suvokėme: jeigu mes nepadarysime, paskui gali viskas strigti. O vengrams to padaryti nepavyko, ir jie gyveno su 1949 m. Konstitucija. Tiesa, vienu metu liberalai turėjo daugumą, ir turėjo galimybę, tačiau pritrūko politinės valios.

– Ko gero, politinės valios apginti pamatines vertybes trūksta ir mums. ES grasina Vengrijai įvairiomis sankcijomis, o mūsų politikai tyli tarsi vandens į burną prisisėmę.

– Mūsiškiai krikščionys demokratai yra Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ ideologiniai giminaičiai. Kalbinau krikdemus ir Tėvynės Sąjungos vadovybę, kad pareikštų jiems paramą kaip partijai. Regis, pritarimas yra. Šnekėjausi ir su ateitininkais, siūliau užmegzti ryšius su „Fidesz“ jaunimo organizacija. Vengrams reikia moralinės paramos prieš tuos, kurie smerkia ir grasina.

– Bijoma, kad ir kitose ES šalyse žmonės gali atsipeikėti?

– Labiausiai į akis krenta melas, kuriuo varoma prieš vengrus nukreipta propagandos mašina. V.Orbano partija kaltinama veikiant nedemokratiškai, bet yra atvirkščiai. Konstitucija įsigaliojo nuo sausio 1–osios, kai pasirašė prezidentas. Tai nebuvo joks netikėtumas, mat jos tekstas buvo paskelbtas dar prieš rinkimus. Dėl to, manau, Vengrijos žmonės ir išsirinko šitą partiją.

Dabartinį Vengrijos lyderį V.Orbaną pažįstu asmeniškai. Tai yra tarsi Vytautas Landsbergis, tik 30 metų jaunesnis. Pagal mąstymą jis yra tikras sąjūdietis. V.Orbanas kelis kartus buvo premjeru, ilgai dirbo opozicijoje, bet sugebėjo išsilaikyti politinėse viršūnėse.

Kas svarbu – masoniška spauda apie tai nutyli – V.Orbanas yra apdovanotas Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Jį įteikė popiežius Jonas Paulius II, nors V.Orbanas yra kalvinistas, tik žmona katalikė.

Jonas Paulius II ne kiekvienam politikui ordinus dalijo. Ir V.Orbano partija šiandien meta iššūkį visai liberalmasonijai, kuri įsiveisė ES.

Vengrai savo Konstitucija, kurios bendra kryptis yra tautiškai krikščioniška, grįžta į ES pradžią. Jie teigia, kad ES buvo įkurta krikščioniškais pagrindais. Iš tiesų trys politikos asmenybės, laikomos ES krikštatėviais, yra katalikai – Konradas Adenaueris, Robertas Šumanas (Robert Schumann) ir Alsidas De Gasperis (Alcide De Gasperi).

Apie R.Šumaną mes dar žinome, o apie A.De Gasperį labai mažai. Jis buvo ES pagrindų architektas, Musolinio laikais  atsėdėjo fašistų kalėjime, paskui dirbo Vatikane bibliotekininku, kelis kartus yra buvęs Italijos premjeru, bet paties ES susikūrimo fakto 1957 m. jis nesulaukė.

1993 m. A.De Gasperiui yra užvesta beatifikacijos byla – jis gali būti paskelbtas palaimintuoju!

– Vadinasi, tie, kurie puola vengrus, sakydami, kad šie pamynė ES vertybes, gina išsigimusias vertybes?

– Būtent. Maždaug septintajame dešimtmetyje ES įvyko vidinis maištas, liberalai išlindo kaip žiurkės ir užėmė aukštas pozicijas ES valdyme. Mudu su Letu Palmaičiu esam parašę apie tai knygą „Kas ir kada pagrobė Europą“ – knygynuose dar galima rasti.

– Kas, jūsų įsitikinimu, tai padarė?

– Kalbant krikščioniškais terminais – antikristinės jėgos. Dabar viena iš jų vėliavų – genderizmas (angl. gender – lytis). Jos veikė ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet lindėjo šešėlyje. O paskui 7–ajame dešimtmetyje išplito tarsi visa graužiantis virusas.

Jie turi savo metodus, kaip iš lėto, atsargiai užimti naujas pasaulėžiūrines teritorijas, žmonių sąmones. Pradeda nuo vyrų ir moterų lygių teisių, paskui plečiasi toliau ir giliau, skleisdami toleranciją nuodėmei bei ydai, ir nepastebimai pereina prie sveiku protu nesuvokiamo priešiškumo šeimai, religijai ir dorai. Tada išlenda į viešumą savo iškrypėliškais paradais.

O dabar jie jau prieina prie įstatymų leidybos ir represinių priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, dabar į kalėjimą už tokius pažeidimus, kaip homoseksualo pavadinimas pederastu, pakliūva daugiau žmonių, nei vadinamojoje demokratinėje Vokietijoje sėdėjo už pasipriešinimą komunistiniam režimui.

–    Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Alia Zinkuvienė

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>