Gruodžio 7 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė diskusiją dėl tikslingumo surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad remiantis Konstitucija, dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Norint išplėsti asmenų, turinčių dvigubą pilietybę sąrašą, tektų keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį, dvigubos pilietybės institutas būtų siejamas ne su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, o su jos išsaugojimo teise.
Pagal įstatymą referendumą gali rengti piliečiai savo iniciatyva, arba Seimas priimdamas Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo. Referendumui paskelbti reikėtų ¼ parlamentarų balsų. Referendumas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų.
Komitetas svarstė galimybę skelbti referendumą kartu su 2012 metų Seimo rinkimais, taip taupant lėšas ir pritraukiant daugiau rinkėjų. Jeigu referendumas būtų vykdomas su Seimo rinkimais, papildomai reikėtų 3 540 000 Lt. Komitetas kreipėsi į Seimo frakcijas ir pasiteiravo nuomonės dėl referendumo surengimo.
Komitetas bendru sutarimu pasisakė, kad Lietuvos piliečiai turi būti saugomi, todėl būtina įtvirtinti teisę į dvigubą pilietybę. Apsvarstęs Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei frakcijų nuomonę dėl referendumo, komitetas sutarė, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, turėtų būti rengiamas neradus kitų teisinių galimybių problemai spręsti (pvz. keičiant Konstitucijos 34 straipsnį ir Pilietybės įstatymo 7 straipsnį). Komiteto nuomone, referendumas galėtų būti rengiamas tik įteisinus internetinį balsavimą, todėl komitetas ragina nedelsiant į Seimo posėdį įtraukti įstatymo pataisų, įtvirtinančių balsavimą internetu,
Reklama
Susiję straipsniai:
- Seimas pasiryžo išplėsti teisę į dvigubą pilietybę
- Seimas raginamas nepritarti masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui
- JK lietuvių bendruomenės pirmininkės R.Retkutės pareiškimas dėl dvigubos pilietybės
- B.Nainys. Ar trečiabangiai Lietuvai – jau po velėna?
- J.Petkuvienė. Iššūkiai konstitucinėms vertybėms šiandien
Taigi, kažkodėl visi pamiršta, kad LR pilietybė yra prarandama SĄMONINGAI priėmus kitos valstybės pilietybę, t.y. LR pilietis puikiai suvokdamas, kad praras LR pilietybę, priima kitos valstybės pilietybę….ir todėl mes privalom jį saugoti???? Atleiskit, bet kaip jie įsivaizduoja, kaip dvigubos pilietybės dalinimas visiems, iš esmės pakeis dabartinę demografinę ir ekonominę Lietuvos situaciją??? Staiga atgavę LR pilietybę tautiečiai plūstels į Lietuvą??? Ar tiesiog mes padalinsime jiems nemokamo draudimo polisus? Manau, kad ne, tiesiog galėsim pasigirti, kad, žiū, dabar pasaulyje (tokioje “globalioje Lietuvoje”) yra 5 mln. Lietuvos piliečių….absurdas.
Dauguma tautiečių išvažiavo komunistams įsitvirtinus ir Brazauskui vėl atėjus į valdžią. Komunistai niekur nedingo, jie supirko įmones ir gamyklas už skatikus, sėdėję aukštuose postuose niekur nedingo – nebuvo priimtas įstatymas draudžiantis komunistams ir KGB darbuotojams dirbti valstybės tarnyboje. Todėl sovietinė sistema ir paniekinantis požiūris į žmogų išliko, buvo kuriamos privilegijos ir klanai. Įsijungus nusikalstamam pasauliui Lietuvą apraizgė korupcijos čiuptuvai. Tautinė savimonė buvo ir yra trypiama – nes mąstančių žmonių sistemai nereikia. TODĖL PAPRASTI ŽMONĖS NEMATANTYS KITOS IŠEITIES – PRADĖJO EMIGRUOTI. Susiburti kovai per daug vargani ir išskaidyti. Tai geriau pavargti svetimoj šaly ir prasigyventi, negu būti spjaudomam savoj. Taip slavų svajonė “Lietuva be lietuvių” pildosi kaip niekada. O mum reikia stoti į kovą, kiekvienas lietuvis yra brangus, todėl reikia daryti viską, kad mūsų tautiečiai neliktų pamiršti. Todėl jie negali prarasti įgimtos teisės į Lietuvos pilietybę. Svarbu, kad jos negautų lenkai, nes patys suprantat ko sieks Lenkija. Čia labai sudėtinga problema mūsų valstybei
Dabar, kai į naujojo šaltojo karo ginkluotę Rusija įtraukė ir dvigubą pilietybę, nelieka abejonių, kad jos samprata turi būti išgryninta visų pirma galimybių tą sudvigubinimą panaudoti prieš valstybę požiūriu. Pilietybės institutu Rusija naudojosi, rengdamasi veiksmams Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Konstitucinė nuostata, kad Pietų Osetijos ir Abchazijos žmonės yra Gruzijos piliečiai, buvo „išplauta“ jiems suteikinėjant Rusijos pilietybę. Latvijoje, kur dar daug gyventojų rusų, Maskva dviems iš jų suteikė Rusijos pilietybę. Latvijos vadovybė buvo ryžtinga: panaikino jų gyvenimo Latvijoje teisinę bazę ir kaip Rusijos piliečius deportavo. Rusijos akcija buvo užgniaužta pačioje užuomazgoje. Lenkija, vėl kurianti „Didžiąją Lenkiją“, elgiasi apdairiau: neįpilietindama už šiandieninės valstybės ribų gyvenančių lenkų, savosios „Lenko kortos“ pagalba ryškinasi eventualius savo piliečius „kresuose“ (t. y. savo šiandieniniuose pasieniuose) arba aktyvius Lenkijos didybės kūrėjus visame pasaulyje ir dirba propagandinį aiškinamąjį darbą. Pasaulyje, kurio organizatoriai iš principo kvestionuoja nacionalinę valstybę, o praktiškai – ir sėkmingai ją silpnina, dvigubos pilietybės klausimas darosi kovos dėl nacionalinės valstybės išsaugojimo juridiniu frontu. Pripažindami dvigubą pilietybę, mes atvertume Trojos vartus. Kaip spręsti lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį ir norinčių likti lietuviais, problemą? Sprendimą siūlo jau praktikuotas Lietuvio pasas, arba, kaip mes vadinom, „Lozoraičio pasas“. Pagal specialų įstatymą parengtas dabartinis Lietuvio pasas galėtų užtikrinti žmogaus, kaip lietuvio, prigimtines teises, nesuteikdamas tik svarbiausios pilietinės teisės – teisės balsuoti. Svarbiausia, Lietuvio paso įstatymas turėtų numatyti operatyvų ir be jokių kliūčių ar išlygų pilietybės atkūrimą ar įgijimą žmogui grįžus Lietuvon ir atsisakius kitos valstybės pilietybės. Lietuviams Europos Sąjungoje apskritai nederėtų kalbėti apie dvigubą plietybę, nes visas Sąjungos teises užtikrina sąjunginė pilietybė, kurią Seimas mums suteikė, ratifikuodamas Lisabonos sutartį. O jeigu žmogus nori naudotis dar ir Ispanijos ar Airijos įstatymais, Lietuvos, kaip valstybės, jis iš esmės atsisako. Lietuvio pasas padėtų tokiam išsaugoti pilietybės atkūrimo teisę, leistų jausti savo etninę kilmę, bet nustatytų ir aiškius asmens juridinius santykius tiek su Ispanija ar Airija, tiek su Lietuva. Buvau LR Konstitucijos kūrėjų grupės narys. Konstitucija projektavome nacionalinę Lietuvos valstybę, ir nieką kita. Apie dvigubą pilietybę nei kalbėta, nei galvota kaip nors kitaip, kaip apie kitos valstybės piliečio ypatingo pagerbimo būdą. Stebėjausi, kaip taškomasi tuo garbingu titulu. Kai kurie atvejai net pribloškė. Kalbos apie referendumą, įteisinantį masinį dvigubos pilietybės praktikavimą kaip lietuvybės gelbėjimo būdą, – naivus nesusipratimas, jeigu ne blogiau. Mylėti Lietuvą be juridinių pareigų galima ir su Lietuvio pasu. Mylėti Lietuvą su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis – tai gyventi Lietuvoje arba pasaulyje tik su Lietuvos Respublikos pasu. Kitų variantų šiandien nebelieka, jeigu kalbame apie Lietuvos valstybę, o ne to ar kito lietuvio įgeidžius
Akivaizdu, kad bandoma tyčia supainioti dvi sąvokas – tautybę ir pilietybę.
Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima.
O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi.
Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis.
Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą?
Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo…
Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę.
Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių.
Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t.
Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje.
Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”…
Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama?
Negi kam nors tai dar neaišku… 🙂
Geras pasiulymas yra “Lietuvio pazymejimas”.
Konstitucijos 1-17 straipsniai gali buti pakeisti referendume balsavus ‘uz’ 3/4 visu balso teise turinciuju.
Bet koks daugiau kaip 50 procentu – ar dalyvavimas, ar balsavimas, ir straipsnio pakeimas pazeidzia Konstitucija.
Pagal siekiamybe, kad Lietuvos pilietybei gauti nera butinas lietuviskas tautiskumas ( tiek Vokietijos konstitucijoje – ‘Vokietija yra visu vokieciu zeme’, tiek Izraelio – ‘Izraelis yra visu zydu zeme’ ), aiskiai norima sunaikinti Lietuva, kaip lietuviu zeme. Tokiu atveju Lietuvos pilietybe gales gauti virs 2 mln. lenku, virs 0,5 mln. rusu ir bent 0,5 mln. zydu, o PAR zydai tai kone 98 procentais ( ten ju virs 100 tukstanciu ), dar koks 0,5 mln. vokieciu ir gal 5 mln. amerikieciu su kanadieciais, brazilais, argentinieciais.
Aš už šitus teiginius: dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys
Balsavimas Internetu – Pavojus Demokratijai, googlinkit ieskokit internete straipsnio “balsavimas internetu: saugu ar ne”. Norint referendumo nebutina i-balsvimo, užtenka internetu rinkti parašus kaip tai buvo daroma norint paremti kandidatus į savivaldybes.
Dviguba, triguba, o gal keturguba? Na, turintis pilietybę asmuo gauna ne tik privilegijas, bet privalo prisiimti ir pareigas. Pvz. tarnavimas armijoje, mokesčių mokėjimas ir t.t. Tad Lietuvos-Amerikos pilietis, turintis nekilnojamo turto Amerikoje, turėtų susimokėti nekilnojamo turto mokestį ir čia Lietuvoje. Arba jei Lietuvos-Amerikos pilietis anksčiau nei per 3 metus parduoda nekilnojamą turtą Amerikoje, tai turi susimokėti GPM į Lietuvos biudžetą.
Aš prieš šitą teiginį: referendumas galėtų būti rengiamas tik įteisinus internetinį balsavimą.Aš prieš balsavimą internetu. Labai jau legvai bus klastojami rinkimai, referendumai. Prisiminus neseną istoriją , kai varžėsi dėl prezidento vietos Prunskienė ir Adamkus , tai galima buvo stebėti. Pirmaujant Prunskieniai netikėtai ,, užlūžo” kompai,kai pasitaisė laiomėjo Adamkus…
Aš prieš šitą teiginį: referendumas galėtų būti rengiamas tik įteisinus internetinį balsavimą.Aš prieš balsavimą internetu. Labai jau legvai bus klastojami rinkimai, referendumai. Prisiminus neseną istoriją , kai varžėsi dėl prezidento vietos Prunskienė ir Adamkus , tai galima buvo stebėti. Pirmaujant Prunskienei netikėtai ,, užlūžo” kompai,kai pasitaisė laiomėjo Adamkus…
2004 m. JAV gynybos departamentas specialistams užsakė atlikti eksperimentą ir tyrimą — kaip būtų galima balsuoti internetu. Projekto eigoje 4 iš 10 mokslininkų atsisakė finansavimo ir pasitraukė iš projekto, savo nuomonę pateikę atskiroje svetainėje: http://www.servesecurityreport.org/.
Svetainėje teigiama, kad dabartinės IT technologijos iš principo neleidžia užtikrinti pakankamo saugumo, kuris yra reikalingas balsavimo internetu sistemai.
1.Savivaldybių rinkimai 2007 m.: SocialLiberalų partijos kandidatė Loreta Dovidauskienė žurnalistų buvo pastebėta bandanti pirkti rinkėjų balsus.
Norint pirkti balsus dabartinėje sistemoje tenka:
◦slapstytis nuo žurnalistų,
◦surinkti parduodančius balsą rinkėjus prie apylinkės.
Įvedus balsavimą internetu papirkinėtojams būtų lengviau:
◦nereikėtų rodytis netoli balsavimo apylinkių kur būna stebėtojų ir žurnalistų;
◦visą veiksmą perkėlus į privačias patalpas netgi policininkus būtų galima išprašyti;
◦kadangi balsavimo internetu metu agitacija dar būna neuždrausta, galima netgi neslėpti savo partijos ar kandidato reklamų.
Pilietybė ne pakelės .k……, kad kaitalioti.Pritariu dvigubai pilietybei tik vaikams iki pilnametystės .
Pritartiu tautiečio mintims.
Čia kalbama apie galimybę Lietuvos piliečiui išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, kai jis, ilgai gyvendamas kitoje šalyje, priima ir tos šalies pilietybę. Taigi, ne apie Lietuvos pilietybės suteikimą tiems, kas jos niekada neturėjo, niekada Lietuvoje negyveno ir jokių kilmės sąsajų su Lietuva, su lietuvių tauta niekada neturėjo.
Leidimas išsaugoti ir Lietuvos – savo kilmės šalies – pilietybę ir būtų tolygu tam žygeivio siūlomam “Lietuvio pažymėjimui”. Ne Lietuvoje ilgai (tarkime, per trejus metus) gyvenančio piliečio, turinčio ar net ir neturinčio tos šalies pilietybę, kai kurios jo, kaip Lietuvos piliečio, politinės teisės gali būti ribojamos, pav., jis neturėtų teisės rinkti Lietuvos valdžios. Ekonominės teisės jau ir dabar yra ribojamos – jie, dirbdami svetur ir nemokėdami mokesčių Lietuvai, neturi teisės nei į valstybės teikiamas gydymo ar kitokias paslaugas. Jei kas nors apgaulės būdu tuo naudojasi, tai jau yra valstybės nesugebėjimo kontroliuoti savo valdininkų veiklos ir jų nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos valstybės įsytatymai, nesugebėjimas ginti Lietuvos valtybės interesų.
Valstybė, kurios galioje yra įstatymo leidyba, jų vykdymo kontrolė, priėmusi gersus, neskylėtus įstatymus ir užtiukrinusi jų sąžiningo vykdymo kontrolę, gali viską puikiai sureguliuoti taip, kad būtų ginami ir jos piliečių, ir valtybės interesai. Žmonės čia, ties valstybinėmis institucijomis, turi sutelkti savo dėmesį, o nepasiduoti pagundai ir neiti lengvaisui keliu – vieniems kitus ėsti, niekinti ir kaltinti dėl to, kur paprasatas žmogus neturi jokios kaltės, nes iš jo, kai kada, net būna atimta galimybė rinktis: jei jis nori ne egzistuoti, o gyventi, ne būti niekinamas savo šalyje, jis renkasi baisų kelią – emigraciją, dažnai net nenutuokdamas, kokioms naujoms kančioms, išbandymams pasmerkia save svetimoje šalyje.
Turėtume kelti vieni kitų pilietiškumą ir jaumą, kad turime SAVO valstybę, kurioje turime ir galime susitvarkyti taip, kad niekam nereikėtų eiti baudžaivos svetimose šalyse. Tai yra mūsų visų reikalas, mūsų valstybės išlikimo pagrindas, todėl ne skaldytis privalome, o vienytis ir laikytis vienas kito kuo tvirčiau.
Karo, tikėkimės, nebus. O jei ir būtų, tai mes juk esame NATO ir visi, kas esame ES šalyse, JAV ar kitose NATO šalyse gintumėmės kartu. Todėl visai nesvarbu būtų, kokios ES šalies ar JAV, ar kitos NATO šalies pilietis esi – kovoti prieš savus nereikėtų. Suteikiant galimybę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, galima būtų į tai atsižvelgti – ar žmogus turi Lietuvai draugiškos, ar priešiškos šalies pilietybę.