2011 metais minint didžiąsias Lietuvos netektis ir pažymint šiuos – dargi kaip Emilijos Pliaterytės – metus, Žemaičių vyskupystės muziejuje gruodžio 9 d. 13 val. atidaroma paroda „1831 m. sukilimui – 180 m.“. Šioje proginėje parodoje bus pristatomi Lietuvos Valstybės Istorijos Archyve ir Lenkų bibliotekoje Paryžiuje saugomi rankraščiai (kopijos), pasakojantys įspūdingą ir liūdną sukilimo istoriją. Žemaičių vyskupystės muziejaus surengtą parodą papildys ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sukilimo sukakčiai sukurta kilnojamoji paroda.
„…Mylėti Tėvynę ir Dievo baimės dvasioje melstis kartu su tauta tuo momentu, kada Tėvynė reikalauja…“ 1831 m. balandžio 2 d. išleistame vysk. Juozapo Arnulfo Giedraičio aplinkraštyje nuskambėję žodžiai anuomet pažadino daugelio ilgai puoselėtas laisvės viltis. Pats sukilimas nuolat buvo vertinamas prieštaringai; rusai jį vadino maištu, lenkai – karu, o lietuviai – kai kada lenkų sukilimu. Tačiau šiame sukilime dėl laisvės kovojo Žemaitijos žemės vaikai.
Parodoje eksponuojame 35 dokumentus iš LVIA. Vienas svarbiausių dokumentų „Telšių 1831 m. sukilimo dalyvių priesaika“ – šiame dokumente daugiau nei 250 Telšių apskrities bajorų parašai. Po priesaika pasirašė ne tik ano meto Telšių pavieto „elitas“, bet ir daug eilinių bajorų. Iš kai kurių giminių pasirašė net po kelis asmenis. Tėvynės laisvės kovoms neliko abejingi ir dvasininkai – parapijų klebonai, kunigai, vienuoliai.
Tarp eksponuojamų dokumentų yra raštai, išėję iš Žemaičių vyskupijos kurijos: Telšių sukilėlių rašytas raštas Žemaičių vyskupui Juozapui Arnulfui Giedraičiui; Karo kapelionais paskirtų kunigų sąrašas‘; t.p. žemaičių sukilėlių Ezekielio Stanevičiaus, būrio vadų Dobroslavo Kalinausko, Prano Semaškos, Juozapo Syrevičiaus rašyti dokumentai. Svarbi ir Juozapo Syrevičiaus byla – kurioje išdėstomi jo anticariniai veiksmai.
Pristatymo metu apie 1831 m. sukilimo židinius Žemaitijoje – Kelmėje, Rietave, Švėkšnoje, Varniuose pasakos Danutė Žalpienė (Kelmės krašto muziejaus direktorė), Vytautas Rutkauskas (Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius), Ona Norkutė (mokytoja), Antanas Ivinskis (Žemaičių vyskupystės muziejus). Taip pat bus galima susipažinti su Telšių sukilėlių vado Anupro Jacevičiaus prisiminimais, pavartyti paskelbtus emigrantų, tremtinių sąrašus ir rasti juose bendrapavardžių.
Už paramą, talkininkavimą ir bendradarbiavimą rengiant šią parodą Muziejus nuoširdžiai dėkoja Lietuvos valstybės istorijos archyvui, Lenkų bibliotekos Paryžiuje kuratorei Ewai Rutkowski ir fotografui Varšuvoje Janui Tadeušui Sklodowskiui, antikvarinio knygyno Kaune savininkui Vidmantui Staniuliui.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą