Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams (10)

Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) | OSZE nuotr.Lapkričio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knut Vollebaek).

Už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras K.Volebekas Lietuvoje praleis tris dienas. Pirmadienį susitikęs su politikais, antradienį jis vyks į Šalčininkų rajoną susitikti su vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, etninių bendrijų vadovais, aplankys vietos lenkų ir rusų vidurines mokyklas, pirmąjį Lietuvoje baltarusių centrą.

K.Volebeko vizitą paskatino lenkų tautinės mažumos skundai ir protestai nukreipti prieš naująjį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą pagal tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turi būti mokoma Lietuvos geografijos, istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai mokyta buvo tik lietuvių kalbos. Taip pat buvo nutarta ateityje suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

„Mano atvykimo čia priežastis yra tarp lenkų tautinės mažumos ir lietuvių susiklosčiusi situacija, apie kurią tenka girdėti…Kitą savaitę vyksiu į Lenkiją, kad įvertinčiau lietuvių tautinę mažumą Lenkijoje. Ir tada teiksiu išvadą“, – sakė ESBO komisaras.

K.Vollebaeką domino, kokias pertvarkas Lietuvos tautinių mažumų ugdyme numato naujas Švietimo įstatymas, kaip vykdomas ugdymas mokyklose tautinės mažumos kalba.

ESBO komisaras pažymėjo, kad tautinių mažumų integracijai į visuomenę yra svarbi galimybė mokytis valstybine kalba, tačiau taip pat svarbu padėti jiems išlaikyti tautinį identitetą.

Ministras G.Steponavičius pabrėžė, kad įstatyme, numatant stipresnį lietuvių kalbos dėstymą mokyklose tautinių mažumų kalba, siekiama sudaryti sąlygas geriau jaunimui integruotis į visuomenę, o ne asimiliuoti.

Ministras supažindino aukštąjį komisarą, kaip nuo 2013 metų numatoma įgyvendinti visiems abiturientams vienodą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir taikyti pereinamąjį laikotarpį, vertinant mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientų pasiekimus. Yra nutarta, kad nuo 2013 m. Vertinimo komitetas prie Nacionalinio egzaminų centro bus papildytas tautinių mažumų atstovais.

Ministras papasakojo, kaip buvo pasirengta Švietimo įstatymo įgyvendinimui, kokia parama buvo suteikta mokykloms ir mokytojams, taip pat informavo, kaip organizuojamas švietimas Vilniaus krašte, kur daugumą gyventojų sudaro tautinės mažumos.

Šį rudenį, kai jau dalis pamokų turėjo vykti lietuvių kalba, lenkiškųjų mokyklų atstovai pareiškė, kad ir toliau vaikai bus mokomi tiktai lenkiškai. Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius spalio viduryje patvirtino, kad  Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nesilaikoma:

„Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ir iki šiol, visi dalykai lenkų mokyklose dėstomi lenkų kalba“, – teigė J. Mincevičius ir pabrėždamas, kad „įstatymo nepaisymas yra pilietinio nepaklusnumo išraiška   bei noro mokytis gimtąja kalba demonstracija.“

Palaikydama lenkų protestus Lenkijos Respublika lenkų pirmokams, pasirinkusiems ne lietuvišką, o lenkišką mokyklą išmokėjo 1 000 zlotų paskatinimus.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *