Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Vidury mėnesio tarp 19 ir 20 val. Geras laikas pamatyti labai žemai patekančią Pietinės Žuvies ryškiausią žvaigždę –

Jupiterio ir Mėnulio „pasimatymas“, o pietuose žemai pakyla Fomalhautas. „Stellarium“ nuotr.

Jupiterio ir Mėnulio „pasimatymas“, o pietuose žemai pakyla Fomalhautas. „Stellarium“ nuotr.

Formahaltą. Ji nuo Žemės nutolusi 25 šviesmečių atstumu ir yra viena iš artimiausių, plika akimi matomų, žvaigždžių. Dar ypatinga ši žvaigždė, kad ją juosia dujų ir dulkių diskas ir Hablo kosminiu teleskopu darytose nuotraukos pirmą kartą nufotografuotą jaunutė planeta. Tiesa, atsiranda ir skeptiškai manančių mokslininkų, kurie teigia, kad tai gali būti ir klaida.

O štai vidurnaktį žvaigždynų peizažas pasikeičia ir iš rytų kildami karaliauti ima žiemos žvaigždynai: Orionas (Šienpjoviai), Vėžys, Liūtas, Dvyniai ir Didysis Šuo su ryškiausia viso dangaus žvaigžde – Sirijumi. Tai ir viena iš artimiausių žvaigždžių – vos du kartus tolimesnė nei artimiausioji Kentauro Proksima.

Venerą ir Merkurijų pamatyti reikės binoklio, nes jie labai žemai vakarais matomi Saulės žaroje. Pirmą mėnesio pusę Venera bus kiek aukščiau savo kaimyno, o po to ims tolti į pietus ir kilti aukštyn. Veneros gero matomumo laikotarpio reiks dar palaukti iki metų pabaigos.

Marsas arčiausiai Liūto žvaigždės Denebo. „Stellarium“ nuotr.

Marsas arčiausiai Liūto žvaigždės Denebo. „Stellarium“ nuotr.

Marsas teka apie vidurnaktį ir matomas iki ryto Liūto žvaigždyne. Lapkričio 9–11 dienomis jis maksimaliai priartėja prie Regulo. Nuo mūsų Marsas bus nutolęs pusantro karto toliau nei Žemė nuo Saulės.

Jupiteris beveik visą naktį spindi Avino žvaigždyne ir yra puikus taikinys teleskopiniams stebėjimams, nes jau pro žiūronus galima pamatyto ji keturis didžiausius palydovus, o su rimtesne optika galima pasižvalgyti po debesų juostas ir paieškoti Didžiosios Raudonosios dėmės. Šio mėnesio 9 dieną Jupiteris prasilenks su beveik pilnu Mėnuliu.

Saturnas mėnesio pradžioje teka paryčiais, o pabaigoje jau likus trims valandoms iki pateka Saulė. Šios planetos nebūtų galima išsivaizduoti be jos stulbinančių žiedų, tad antroje mėnesio pusėje jau galima nukreipti teleskopą ir pasižvalgyti bei paieškoti didžiausio jo palydovo – Titano.

Uranas ir Neptūnas matomi vakarais Žuvų ir Vandenio žvaigždynuose. Juos surasti danguje padės šis adresas.

Garado kometa šalia kamuolinio žvaigždžių spiečiaus M71. Niko Houvo nuotr.

Garado kometa šalia kamuolinio žvaigždžių spiečiaus M71. Niko Houvo nuotr.

Iš kometų šį mėnesį verta dėmesio bus Garado (C/2009 P1). Ji juda ir ryškėja žvaigždžių atžvilgiu palengva, nes turi ypatingą orbitą. Ši uodeguotoji viešnia nepriartės prie Saulės arčiau nei vidutinis Marso atstumas iki mūsų žvaigždės. Nuo Žemės mažiausias atstumas bus 1,27 astronominio vieneto (astronominis vienetas – vidutinis Žemės nuotolis nuo Saulės). Ji galėtų tapti didžiąja kometa, jei nuotoliai būtų žymiai mažesni. Tikslią kometos vietą danguje galima pasitikrinti čia.

Asteroido 2005 YU55 būsimas skrydis pro Žemę. NASA nuotr.

Asteroido 2005 YU55 būsimas skrydis pro Žemę. NASA nuotr.

Lapkritis neatsiejamas ir su meteorų srautu, kurio radianas yra Liūto žvaigždyne, Iš čia ir kilęs pavadinimas – leonidai. Mūsų planeta praskries pro Templio-Tutley kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistų dulkių juostą. Maksimumo laukiama naktį iš 17 į 18 d.

Šių metų lapkričio 8 dieną vos 326 742 kilometrų atstumu (0,85 atstumo nuo Žemės iki Mėnulio) pralėks asteroidas 2005 YU55. Jo skersmuo siekia 400 metrų, tad jis bus kruopščiai stebimas radarais, vizualinėmis ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo priemonėmis. Taip arti ir tokio dydžio kosminis kūnas pralekia kas 30 metų.

Giedro lapkričio dangaus!

 

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: