Pedagogės: už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte siūloma po 1000 zlotų (7)

Lenkijos valdžios sprendimas skirti lenkiškų mokyklų Lietuvoje pirmokėlių tėvams po 1000 zlotų suglumino Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę. Mat šie pinigai, kaip aiškėja, naudojami ir vaikų išviliojimui iš lietuviškų mokyklų.

Nedidukė Veriškių mokykla dabar turi tik 23 auklėtinius: 15 ikimokyklinukų ir 8 pradinukus. Pastarųjų gretos tirpsta – vieną moksleivį tėveliai jau nusprendė leisti į lenkišką mokyklą. Anot Veriškių mokyklos direktorės Dalios Peciūnienės, už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos sunkiai galus suduriančioms kaimo šeimoms siūlomas 1000 zlotų (apie 780 litų) atlygis.

Tokios žinios pribloškė švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Anot jo, taip Varšuvos pinigais disponuojanti Vilniaus rajono valdžia veikia ties įstatymo riba.

Lenkas ar ne lenkas?

Veriškių pradinė mokykla

Veriškėse didžiąją daugumą gyventojų sudaro lenkai, tačiau daugelis šeimų savo atžalas leidžia į lietuvišką mokyklą. Anot Veriškių mokyklos mokytojos Valdonės Navickaitės, Veriškių vaikų tėveliai sulaukė ne tik pasiūlymo už 1000 zlotų, bet ir spaudimo. Esą rajono valdžios atstovai kiekvienam priminė jo tautybę ir ragino elgtis tautiškai, savo vaiką atsiimant iš lietuviškos ugdymo įstaigos.

Kolegei antrino ir Veriškių mokyklos direktorė D. Peciūnienė. Pasak jos, kitą pirmadienį vyks teismo posėdis, kuriame mokyklos personalas bandys įrodyti, kad rajono valdžia neteisėtai reorganizuoja jų ugdymo įstaigą, o vaikus iš mokyklos siekiama „išpirkti“, kad teismui parodyti reorganizacijos pagrįstumą.

„Vakar užėjau patikrinti, ar tai teisybė. Į keturis namus. Papasakojo su smulkmenomis, kaip viskas buvo. Visiems ant lūpų tas tūkstantis zlotų. (…) Jie nori teisme parodyti – žiūrėkit, kaip mokykla mažėja. (…) Tiesiog nesaugu mums gyventi. Mergaitės sakė – mums grasino. Aš neklausiau, kaip“, – DELFI pasakojo D. Peciūnienė.

Dalia Peciūnienė ir Valdonė Navickaitė

Pasak jos, Lenkijos valdžia, skyrusi minėtus pinigus, nurodo, kad jie turi keliauti tik pirmokų tėveliams, kurie nutaria savo atžalas leisti į lenkiškas mokyklas. Tačiau Veriškėse po 1000 zlotų siūlyta ir antrokų bei ketvirtokų gimdytojams.

Dėl padėties Veriškėse mokyklos vadovė ketina kreiptis į vaiko teisių kontrolierę Editą Žiobienę, ji taip pat pat neatmeta galimybės apskųsti rajono valdžią Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl tokio disponavimo pinigais.

Pamena „piktą dėdę“

„Jie visi aplankyti“, – DELFI pasakojo mokytoja V. Navickaitė, paklausta, ar visi jos auklėtinių tėveliai sulaukė pasiūlymo savo atžalas perkelti į lenkišką mokyklą už 1000 zlotų.

Anot pedagogės, tai veikiausiai dalis lėšų, kurias Vilniaus rajono lenkiškoms mokykloms nutarė skirti Lenkijos Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijos. „Jie paverčia, sakė, eurais ir į tėvelių sąskaitas perveda eurais“, – tęsė pašnekovė.

Mokytojos akivaizdoje, tą patį paliudijo ir būrys Veriškių mokyklos pradinukų. Po kaimo gyventojų namus važinėjusius rajono valdžios atstovus vaikai apibūdino kaip „piktą dėdę“ su palyda ir pažadu duoti 1000 zlotų.

Tema – ne telefoniniam pokalbiui

Pedagogės paaiškino, kad „piktas dėdė“ – tai Vilniaus rajono tarybos narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Stanislavas Adamaitis. Jis DELFI neneigė lankęs Veriškių šeimas su 1000 zlotų už vaiką pasiūlymu.

„Tai čia, žinot, ne telefonu kalbos. Na, turbūt“, – sakė S. Adamaitis, paklaustas, ar važinėjo po Vilniaus rajoną įkalbinėdamas tėvelius savo atžalas perkelti į lenkiškas mokyklas. Jis čia pat pridūrė, kad tuo dar „reikia įsitikinti“. Paprašytas paaiškinti, kas vyko Veriškėse, politikas atsisvekino ir padėjo telefono ragelį.

Merė: jokios paramos negavome

Tuo tarpu Vilniaus rajono merė Marija Rekst DELFI teigė nieko nežinanti nei apie Lenkijos paramą pirmokų tėvams, nei apie siūlymus Veriškių gyventojams sumokėti po 1000 zlotų už savo atžalų atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos.

„Jokios paramos savivaldybė negavo ir negauna. Girdėjau, kažką tai spauda rašė, bet nieko negaliu komentuoti – jokios paramos savivaldybė negauna. Net negavome jokios informacijos iš Lenkijos“, – sakė merė.

G. Steponavičius: Lenkijos parama neturėtų būti naudojama lietuviškų mokyklų silpninimui

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius DELFI teigė esąs nustebęs, jog Lenkijos parama naudojama tokiais būdais.

„Turėtume aiškintis situaciją. Mano supratimu, šios lėšos – tai parama švietimui, o ne kažkieno apsisprendimui motyvuoti. Be abejo, jeigu šitokiu būdu yra viliojami vaikai, tai yra ant ribos su įstatymu. Aiškinsimės tokius atvejus. Taip tiesmukai pervilioti tėvus – tas veiksmas atrodo nekorektiškai. Juo labiau, kad tie pinigai dar nėra skirti Lenkijoje, jie tiktai apie tokius savo ketinimus yra kalbėję“, – kalbėjo ministras.

Tiki blaiviu tėvelių protu

Tuo tarpu švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys DELFI teigė tikintis, kad 1000 zlotų nėra pakankamas motyvas atsiimti vaiką iš lietuviškos mokyklos.

„Tikiu pačių žmonių pasirinkimu. Kad žmonės yra sąmoningi ir priima tam tikrus sprendimus“, – sakė viceministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva irgi remia lietuviškas mokyklas užsienyje. Tiesa, Lenkija, nutarusi skirti po 1000 zlotų kiekvienai šeimai į kišenę, pasirinko gana netradicinį paramos būdą.

„Lietuva irgi remia lietuvių tautinį švietimą tiek Lenkijoje, tiek Baltarusijoje. Bet mes esame pasirinkę remti ne šeimas, o institucijas – lietuviškas mokyklas. Čia pasirinktas kitoks principas – tai yra Lenkijos pusės pasirinkimas“, – reziumavo V. Bacys.

V. Stundys: tokia parama gali pažeisti dvišalius susitarimus

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio teigimu, tokios piniginės paskatos ir jų naudojimas kelia abejonių ir Vilniaus rajono valdžios, ir paramą skiriančios Lenkijos veiklos teisėtumu.

„Situacija neatrodo gražiai nei etikos, nei teisiniu požiūriu. Bendradarbiavimą kultūros, švietimo ir mokslo srityje nustato tarpvyriausybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, o bendruosius principus ir tikslus- tarpvalstybinė sutartis. Šiuose dokumentuose aptariamos bendradarbiavimo formos ir būdai. Dėmesys čia sutelkiamas įvairiems mainams, galimai paramai institucijoms ar tautinės mažumos įsteigtiems juridiniams subjektams. Piniginės išmokos šeimoms, jei taip būtų, keltų rimtą teisinę abejonę dėl jos atitikimo sutarčių nuostatoms“, – mano V. Stundys.

Parlamentaro teigimu, rajono valdžia elgiasi ne itin etiškai, siūlydama kaimo šeimoms pinigus mainais į vaikų atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos. „Neetiška, naudojantis sunkia gyventojų finansine padėtimi, gundant finansine parama, įtakoti jų pasirinkimo laisvę. Lietuva remia lietuvių švietimą už savo valstybės ribų, tačiau tai daro teisėtais būdais“, – teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.