Rugsėjo 27 d. Seimas nepritarė skubotai parengtam ir netobulam Lietuvos menų tarybos įstatymo projektui Nr. XIP-3469. Seimo sprendimu įstatymo projektas buvo grąžintas jo rengėjams tobulinti. Nedaug trūko, kad įstatymo projektas buvęs visai atmestas. Kitą dieną, rugsėjo 28 d., Seime vyko šio įstatymo projekto aptarimas – vadinamieji „klausymai“.

Klausymuose dalyvavo ne tik valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų ir kiti kultūros bendruomenės atstovai, bet ir Suomijos menų tarybos pirmininkas Leif Jakobsson ir Danijos Menų agentūros departamento direktorius Martin Vive Ivo.

Užsienio svečiai pristatė Suomijoje ir Danijoje veikiančias Menų tarybos sistemas, kylančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, atsakė į Seimo narių ir kitų klausymuose dalyvavusių kultūros bendruomenės atstovų klausimus. Klausymų dalyviai domėjosi ne tik užsienio valstybių Menų tarybų veikla, bet ir visu kultūros sektoriumi, jo finansavimu, sektorių reglamentuojančiais teisės aktais, Kultūros ministerijų ir profesionalaus meno atstovų bendradarbiavimu.

Išklausius Suomijos Menų tarybos pirmininką ir Danijos Menų agentūros departamento direktorių ir atsižvelgiant į Seimo priimtą sprendimą nepritarti LR Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto pateikimui (įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti) nutarta siūlyti visuomeninėms organizacijoms ir kultūros bendruomenės atstovams iki spalio 10 d. raštu teikti pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Rengiamas Lietuvos menų tarybos įstatymo projektas yra susilaukęs rimtos kritikos iš aktyviausių kultūrinių visuomeninių organizacijų ir kai kurių valstybinių institucijų pusės. Šio įstatymo projekto trūkumai buvo smarkiai sukritikuoti Lietuvos kultūros kongreso bei atskirų kultūros veikėjų. Rimtų pastabų dėl šio projekto yra pareiškusi ir Etninės kultūros globos taryba.