Rugpjūčio 28 d., sekmadienį, 14.00 val. sostinės Katedros aikštėje prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų įvyks tradicinė teatralizuota ceremonija. Tuomet šauklys skelbs 1506 metų Žygimanto, Glogovo ir Opavos kunigaikščio bei Silezijos seniūno, žinią apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1492-1506) mirtį. Po šauklio pranešimo riterių kovų programą pristatys kovinis – istorinis klubas „Antikos karys”.

Paskutiniai Aleksandro Jogailaičio valdymo metai buvo neramūs. 1503 m. kovo 28 d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos karas su Rusija, o 1503 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje-rugsėjo pradžioje Krymo totoriai jau niokojo Slucko, Klecko, Nesvyžiaus apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei. Todėl 1503 m. rugsėjo 9 d. Aleksandras Jogailaitis Vilniaus miestiečiams suteikė privilegiją apjuosti Vilnių mūro siena (ji buvo užbaigta jau po valdovo mirties – 1522 metais). Ėmė aštrėti konfliktai ir Lietuvos Ponų taryboje.

1506 m. balandžio 17 d. sunkiai sergantis, paralyžiuotas Aleksandras Jogailaitis atvyko į Vilnių ir nutarė Lydoje sušaukti seimą, ketindamas perduoti valdžią savo broliui Žygimantui Senajam. Po kelių mėnesių, 1506 m. liepos 24-25 d. Lydoje jis surašė testamentą, savo įpėdiniu Lietuvoje paskirdamas Žygimantą. Bet tuo metu į Lietuvą įsiveržė Krymo totoriai ir Aleksandras Jogailaitis buvo neštuvais išgabentas į Vilnių. Lietuvos didikai sutelkė Mykolo Glinskio vadovaujamą 7 000 vyrų kariuomenę. Rugpjūčio 6 d. ji prie Klecko stojo į mūšį su totoriais ir pasiekė pergalę. Rugpjūčio 12 d. M. Glinskis atvyko į Vilnių ir dar spėjo mirštančiam Aleksandrui Jogailaičiui pranešti apie totorių sutriuškinimą. 1506 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis mirė. Jis vienintelis iš bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų buvo palaidotas Vilniaus katedroje.

Šiomis teatralizuotomis ceremonijomis Valdovų rūmų paramos fondas siekia priminti primirštus, bet aktualius mūsų istorijos faktus, atkreipti visuomenės dėmesį į atkuriamus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus.

Septintasis teatralizuotų ceremonijų sezonas jau eina į pabaigą – liks tik vienas sekmadienis, tai rugsėjo 25 diena, kuomet šauklys praneš miesto svečiams bei miestelėnams naują, bet jau paskutinę žinią. Po šauklio pranešimo įvyks Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ pasirodymas.

Teatralizuotas ceremonijas Katedros aikštėje prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų inicijavo Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas, fizikas, rašytojas Kazys Almenas. Jis kartu su rašytoja Renata Šerelyte parašė visus šauklio tekstus. Istorinių ceremonijų kontekstą parengė istorikas Tomas Baranauskas, muziką sukūrė kompozitorius Teisutis Makačinas, kostiumus – Rūta Guzevičiūtė. Ceremonijų metu šauklio vaidmenį dažniausiai atlieka aktorius Darius Rakauskas. Muzikinei daliai vadovauja muzikologas, Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas” vyriausias dirigentas Ugnius Vaiginis.

2011 – ųjų metų sezono teatralizuotas ceremonijas remia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamentas

Valdovų rūmų paramos fondas buvo įsteigtas 2000 m. rugpjūčio 23 d. ir yra skirtas garsinti bei remti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą.