Per pastarąjį dešimtmetį melanomos bei kitų odos vėžio formų skaičius padvigubėjo. Palaipsniui sergančiųjų skaičius vis auga. Tai, kad piktybinės odos ligos dažnėja ir serga vis jaunesni žmonės, lemia pakitę gyvenimo įpročiai bei sąlygos.
Anot gydytojos dermatovenerologės Giedrės Bieliauskienės, odos vėžio atvejų daugėja dėl to, kad žmonės gauna per didelį ultravioletinių spindulių kiekį. „Pernelyg dažnai lankomasi soliariumuose, daugiau keliaujama po pasaulį ir mėgaujamasi kaitresne saule pamirštant, jog šiaurinėje pasaulio dalyje ir pietų pusrutulyje gyvenančių žmonių oda skiriasi, dėl to ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius“, – aiškino G.Bieliauskienė.
„Prieš kelias dešimtis metų ir juolab dar seniau situacija buvo visai kitokia – žmonės taip pat sirgo ir melanoma, ir kitomis odos vėžio formomis, tačiau ne visi tai žinojo, ne visi laiku kreipdavosi“, – tvirtino dermatovenerologė. G.Bieliauskienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad vis labiau sensta žmonių populiacija. Tai, pasak jos, irgi turi įtakos piktybinėms odos ligoms atsirasti bei dažnėti.
Melanoma bei kitomis odos vėžio formomis, gydytojos dermatovenerologės G.Bieliauskienės teigimu, dažniau yra linkę sirgti šviesaus gymio žmonės: mėlynakiai, šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, turintys strazdanų (I–II odos fototipai), tie, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega, taip pat tie, kurie praeityje buvo stipriai nudegę saulėje.
Atidesniems reikėtų būti daug laiko saulėkaitoje praleidžiantiems asmenims, jau patiems sirgusiems ar turintiems giminaičių, kuriems buvo nustatyta melanoma ar kitos odos vėžio formos. Pastebėta, kad dažniau melanoma sirgti yra linkusios moterys.
Gydytojos tvirtinimu, odos vėžio rizika didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai būname saulėje ir kaip dažnai oda nudega. Riziką susirgti piktybine odos liga sumažina tinkamai pasirinkta ir naudojama apsauginė kosmetika nuo saulės. „Atrodo, priemonių vaistinėse pakankamai, tačiau vis dar trūksta žinių, kaip jas naudoti, kad poveikis būtų toks, kokio reikia.
Vis dar yra manančių, kad kartą pasitepus kremu, turinčiu aukštą apsaugos faktorių, degintis galima visą dieną. Jokiu būdu ne: apsauginę priemonę nuo saulės būtina pakartotinai tepti kas 3–4 valandas, jei maudomasi, gausiai prakaituojama – net ir dažniau. Apsauginiu kremu patartina išsitepti ne tik poilsiaujant prie jūros, bet ir, pavyzdžiui, dirbant sode“, – pasakojo G.Bieliauskienė.
Svarbu nepamiršti ir to, kad nuo žalingo saulės spindulių poveikio gali apsaugoti ir tinkama apranga – plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės, drabužiai ilgomis rankovėmis. Taip pat rekomenduojama vengti saulės tuo metu, kai ji aktyviausia – nuo 11 iki 15 val.
„Odoje esantys pigmentiniai dariniai vertinami pagal ABCDE taisyklę: vertinama pigmentinio darinio asimetrija (A – angl. asymmetry), kraštų nelygumas (B – angl. border), spalvos pokyčiai (C – angl. – colour), darinio dydis (D – angl. diameter), pigmentinio odos darinio spalvos, dydžio ar formos kitimas (E – angl. evolution). Jei pigmentiniai dariniai kinta pagal ABCDE taisyklę, jei atsiranda niežėjimas, šlapiavimas ar kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą.
Taip pat svarbu nepamiršti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kad būtina kreiptis į specialistą, jei odoje atsiranda daugiau nei mėnesį negyjanti žaizda. Trumpiau tariant, apsilankyti pas gydytoją dermatologą patartina visais atvejais, kai kyla abejonių“, – tvirtino gydytoja dermatovenerologė G.Bieliauskienė.
Parašykite komentarą