Kviečia paroda „Sugrįžimas“, skirta didžiųjų tremčių 70-mečio sukakčiai paminėti (0)

2011 m. birželio 2 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Sugrįžimas“. Tautinio Atgimimo metais imtos rengti ekspedicijos į lietuvių tremties vietas parodoje pristatomos fotografijose, vaizdus papildo iš tremties vietų sugrįžę daiktai. Paroda veiks iki spalio 2 d.

1941 metais birželio 14–15 dienomis prasidėjo Sovietų Sąjungos gerai suplanuota ir parengta žmonių trėmimo akcija. Tomis dienomis buvo ištremta daugiau nei 18 tūkstančių žmonių iš Lietuvos. Vėliau sekė dar kelios trėmimų bangos: pagal ištremtųjų skaičių didžiausi buvo 1948 metų gegužės (apie 40 tūkst.), 1949 metų kovo (30 tūkst.) ir 1951 metų spalio (17 tūkst.) trėmimai. Iš viso 1945–1952 metais iš Lietuvos buvo ištremta per 118 tūkst., į kalėjimus ir lagerius išvežta apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų. Lageriuose ir tremtyje žuvo apie 50–60 tūkst. lietuvių.

XX a. 6 dešimtmetyje, Sovietų Sąjungoje sušvelnėjus politiniam režimui, tremtiniai ir politiniai kaliniai ėmė grįžti į Tėvynę. 1988–1989-aisiais pradėtos rengti kelionės į tremties vietas. 1989 metų liepą į gimtinę amžino poilsio sugrąžinti 126 tremtinių palaikai iš Igarkos, rugpjūtį – iš Lenos deltos gyvenviečių prie Laptevų jūros, rugsėjį – iš Krasnojarsko, Irkutsko, vėlesniais metais – ir iš kitų Sibiro kampelių. Besikuriančių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų rengiamos ekspedicijos į tremties ir kalinimo vietas tvarkė sunykusius kapus, statė atminimo kryžius ir paminklus. 1989 metų ekspedicijos prie Laptevų jūros dalyviai pastatė paminklus Trofimovske, Bykove, Tit Aruose, Muostache – gyvenvietėse už Šiaurės poliarinio rato. 1989 metų ekspedicijos po Irkutsko sritį dalyviai tvarkė ir registravo tremtinių kapus, nuošalioje Manzurkoje surado ir pagerbė Lietuvos knygnešio Juozo Akelaičio kapą. Ekspedicijų maršrutai per daugiau nei 20 metų apėmė beveik visas lietuvių tremties vietas.