Mokslininkai tikisi sukurti elektroninį prietaisą sapnams analizuoti (0)

Neuronai

Mokslininkai kuria duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie tam tikrų neuronų sąsajas; tikimasi, jog ateityje pavyks sukurti elektroninę sapnų analizės sistemą, kuri veiks naudodamą duomenų bazėje sukauptą informaciją

Mūsų sapnai yra vienas sunkiausiai paaiškinamų žmogaus psichologijos mechanizmų, tačiau JAV mokslininkai įsitikinę, jog ateityje sapnus pavyks ne tik interpretuoti, bet ir įrašyti elektroniniu būdu. Žinoma, tokiame įraše videofilmo neišvysime, tačiau atskiras mintis atspėti įmanoma jau dabar.

Šios srities tyrimais užsiimančių mokslininkų komandai vadovaujantis Moranas Cerfas prognozuoja, jog tokią sistemą galėtų naudoti psichologai, kurie pacientų prisiminimus apie jų sapnuose patirtus išgyvenimus galėtų palyginti su jų smegenų elektrinio aktyvumo vizualizacija. Šiuo metu tyrinėtojai žengia pirmuosius žingsnius – bando nustatyti konkrečias sąsajas tarp tam tikrų sapnuojamų objektų ir atskirų neuronų ar jų grupių.

Atlikdamas eksperimentus Cerfas kartu su savo kolegomis atskirai kiekvienam pacientui sukūrė minėtųjų asociacijų duomenų bazę, pagal kurios įrašus vėliau sugebėjo apytiksliai nustatyti, ką kuris pacientas galvoja, jam nepratarus nei žodžio. Teoriškai, jei tokia duomenų bazė būtų pakankamai išsami, specialistai galėtų „skaityti mintis“ remdamiesi tuo, kokie neuronai aktyvuojasi sapno metu. Minėtus neuronų „suveikimus“ įrašius į kompiuterio atmintį, būtų padaromas sapno įrašas.

Tiesa, vaizdinės informacijos įraše nėra – viską tektų interpretuoti remiantis neuronų aktyvumu. Mokslininkai jau sugeba nustatyti, kokie neuronai yra susiję su tam tikra mintimi arba mąstoma koncepcija, tačiau to nepakanka, kad plati sapnų „spalvinė gama“ būtų „išverčiama“ į elektroninę vizualizaciją. Nenuostabu, kad daugelis psichologijos ir neurologijos specialistų abejoja šios idėjos sėkme.

Tačiau Morano Cerfo tyrimų idėja yra viliojanti. Jei pavyktų sukurti tokią sistemą, gydytojai galėtų geriau suprasti smegenų funkcionavimą bei atmintyje saugomos informacijos „išdėstymo“ principus. Smegenų ir mašinos sąsajas realizuojančios sistemos tampa vis geresnės, o smegenų aktyvumui fiksuoti skirti jutikliai pasižymi vis didesne skiriamąja geba ir tampa vis mažiau invazinio pobūdžio. O abstrakčias koncepcijas atpažinti neuroniniu lygiu sugebanti sistema galėtų tapti pagrindu mintimis valdomoms mašinoms kurti.

Kol kas mokslininkai toliau sudarinėja neuronų ir minčių sąsajų duomenų bazes. Kitas planuojamų tyrimų etapas – stebėti savanorių pacientų smegenų aktyvumą. Šie savanoriai paprastai jau turi į smegenis implantuotus elektrodus, kuriais yra gydomi įvairūs smegenų veiklos sutrikimai. Jų smegenų veikla bus analizuojama žmonėms miegant, ir pagal šią informaciją bus bandoma „atspėti“, apie ką sapnavo konkretus žmogus.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Mokslas, Mokslo naujienos, Psichologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: